aA
Įprastai iniciatyvos, kurios pasiteisina ir yra naudingos visuomenei, yra tęsiamos, ypatingai – jei tai susiję su vaikais ir jų švietimu. Tačiau sveikas protas laimi ne visada. Kultūros pasas – viena sėkmingiausių pastarųjų metų šviečiamųjų priemonių, skatinančių Lietuvos moksleivius prasmingai praleisti laiką, nuo kitų metų gali būti gerokai apkarpytas.
Edmundas Pupinis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Valdantieji dar labiau nori pakenkti sau, nes dėl neaiškių priežasčių nori numarinti bene vienintelę savo sėkmingą programą – Kultūros pasą. Ko gero daugeliui kyla klausimas – kodėl? Ar todėl, kad jo iniciatorėmis buvo jau iš Vyriausybės atstatydintos ministrės, o dabartiniams ministrams tokia iniciatyva nerūpi, ar yra kitos priežastys? Kodėl šios programos nesiima gelbėti pats Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiųjų ideologinis vadovas Ramūnas Karbauskis? Juk ši programa ne tik į ugdymo procesą sėkmingai įtraukia vaikus, bet ir finansiškai paremia dažnai sunkiai gyvenančias kultūros įstaigas.

Kultūros pasas leidžia mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose. Mokinio kultūros pasui metams skiriama 15 eurų, už juos galima pasirinkti apie keturias kultūros ir meno paslaugas.

Priemonė buvo pradėta įgyvendinti nuo 2018 m. rudens, pasiūlius apie 400 kultūros ir meno paslaugų pradinių klasių mokiniams. Skaičiuojama, jog 2018 metais kultūros pasu pasinaudojo 97 tūkst. pradinių klasių mokinių iš 853 mokyklų, tai yra 82 proc. visų pradinukų.

Nuo 2019 metų balandžio Kultūros pasas pradėjo veikti visa apimtimi, t. y. juo naudotis gali visų klasių mokiniai. Didelis susidomėjimas tęsiasi – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, praeitais mokslo metais Kultūros pasu pasinaudojo beveik visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos.

2018 m. Kultūros pasui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų, 2019 m. skirta 4,5 mln. eurų.

Atrodytų, jog viskas puiku – moksleiviai plečia kultūrines patirtis, mokosi naujose, nepažintose vietose, turi prieigą prie įvairių aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugų. Telieka būti nuosekliems ir tęsti veikiančią ir naudingą programą.

Ir štai sulaukiame 2020 m. valstybės biudžeto projekto.

Jame aiškiai pasakyta – neformaliajam vaikų švietimui ir kultūros pasui kitais metais skiriama tik 2 milijonai eurų, t. y. kiek daugiau nei dvigubai mažiau, nei buvo numatyta šiais metais. Paaiškinimas paprastas. Tiek 2018, tiek šiais metais Kultūros paso priemonei finansavimas buvo skiriamas iš ES struktūrinių fondų lėšų.

Deja, Kultūros paso programos finansavimą iš ES struktūrinių fondų Europos Komisija pripažino netinkamu. Kol kas niekas tiksliai neatsako, ar Lietuva neprivalės grąžinti jau panaudotų 5,1 mln. eurų lėšų, tačiau aišku, kad toliau toks finansavimo šaltinis nėra galimas.

Taigi, nelikus ES pinigų, vietoje to, jog programa visa apimtimi būtų finansuojama iš valstybės biudžeto, Vyriausybė nusprendė skirti tik pusę reikiamų lėšų. Tad jei niekas nepasikeis, nuo kitų metų kultūros pasas bus prieinamas daug mažesne apimtimi – kultūra mokiniams, ypatingai tiems, kurie kilę iš sunkiau besiverčiančių šeimų, gyvena periferijoje ar yra neįgalūs, galimai taip ir liks nepasiekiama.

Kultūros paso koncepcijoje teigiama, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti, pabrėžiu, nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją.

Mažindama finansavimą Kultūros paso programai, o kartu – ir galimybę lankytis kultūros įstaigose, žlugdydama pačių pradėtą programą, ši Vyriausybė tiesiog nesiliauja stebinti.

Ir mes net nekalbame apie didesnį finansavimą, kurio poreikis nesunkiai pagrindžiamas. Kalbame apie dabartinės situacijos, esamų lėšų išlaikymą. Apie galimybę ir toliau suteikti vaikams paskatą nueiti į muziejų ar spektaklį.

Gerbiami valdantieji, jei švietimą ir kultūrą laikote viena pagrindinių Vyriausybės programos prioritetinių sričių, parodykite tą ir biudžeto eilutėse. Nes nuo to kentės mūsų visų ateitis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.2500

Top naujienos

Su alkoholiku tėvu užaugusi dukra: norėjau tik vieno – kad jis numirtų (9)

Vaikystę praleidusi su nuo alkoholio priklausomu ir smurtaujančiu tėvu 35-erių Lina (tikrasis...

Politikams griebiantis paskutinio šiaudo, siūlo alternatyvą: padidinkime Seimo narių skaičių (264)

Seimas imasi siūlymų, kuriais rinkimų kartelė partijoms, patenkančioms į Seimą, siektų 4, o...

Dirba Lietuvoje – gyvena užsienyje: apie kai kuriuos sunkumus nė nesusimąstė (11)

Atšalus orui Lietuvoje taip ir norisi keliauti ten, kur šilta. Kai kurie Lietuvos gyventojai tokio...

„Stiklių“ restoranas atsinaujino ir atvertė naują lietuviškos gastronomijos puslapį (14)

„Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ restorane šefas Gerdvilas Žalys , kurdamas naują...

Estija: Rusija aneksavo penkis proc. mūsų teritorijos Kremlius: laikome tai nepriimtinu dalyku (167)

Estija nori, kad Rusija sugrąžintų jos teritoriją, kurią, šalies teigimu, buvo aneksavusi...

9 šaunūs kardiopratimai nekenčiantiems bėgiojimo (1)

Bėgiojimas yra paprasta ir veiksminga širdies ir kraujagyslių sistemos pratimų forma,...

„Olialia pupytės“ Grafininos byloje dedamas taškas: priimtas netikėtas sprendimas (93)

Buvusios „Olialia pupytės“ Sandros Grafininos dingimo istorijoje įvyko reikšmingas pokytis....

Jungtinėje Karalystėje rastas mirtinai sušalęs lietuvis (84)

Jungtinėje Karalystėje naktį oro temperatūrai nukritus žemiau dešimties laipsnių šalčio,...

Putinas: Rytų Europos šalių Europos Sąjungoje gali nelikti pasisakė ir apie Zelenskį (674)

Valstybės narės iš rytinio ES flango po keleto metų gali panorėti išstoti iš Bendrijos,...

Kur ilsėsimės 2020-aisiais? (16)

Nors ateinanti vasara atrodo dar labai toli, tikrai įgudę poilsiautojai jau planuoja kitų metų...