Kaip elgtis tokioje sudėtingoje situacijoje?

Turime veikti drąsiai, griežtai ir greitai, nes brangiausias dalykas šiuo metu yra laikas. Delsiant ir galvojant, kad galbūt kai kurie sprendimai skuboti gali ateiti metas, kuomet koronaviruso plitimo ir jo sukeltos ekonominės krizės pasekmės dar labiau gilės ir reikės daug daugiau laiko bei pastangų grįžti į prieškrizinį metą. Kai kurie procesai gali būti ir negrįžtami: niekaip negalėsime sugrąžinti prarastų žmonių gyvybių, jau nekalbant apie gyvųjų sveikatą.

Mes, Savivaldybės Tarybos nariai, davėme priesaiką ranką padėję ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pareigą turime atlikti net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis iki galo kaip ir medikai, dirbantys priešakinėse karo su pandemija linijose. Privalome savo turimomis kompetencijomis ir patirtimi priiminėti ekstremalios situacijos valdymui reikalingus svarbius sprendimus. Lanksčiai ir operatyviai juos keisti, jei nepasiteisino ir matome geresnes išeitis.

Ekstremalios situacijos ir karantino visoje šalyje paskelbimas įpareigoja ir mus, savivaldos atstovus, nedelsiant veikti dviem kryptimis. Pirmiausia, pasitelkus medikus, policijos, ekstremalių situacijų valdymo specialistus, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės miesto visuomenės atstovus įgyvendinti būtiniausias priemones koronaviruso plitimui stabdyti ir tam skirti reikalingus Savivaldybės finansus iš administracijos rezervo fondo.

Antra veikimo kryptis – Savivaldybės kompetencijos ribose priimti reikšmingiausius sprendimus siekiant sušvelninti koronaviruso poveikį ekonomikai. Būtent jau dabar reikia peržiūrėti Savivaldybės administracijos, įstaigų ir įmonių veiklos prioritetus ir atsakingai peržiūrėti vasario mėnesį patvirtintą Savivaldybės biudžetą, nukreipti tiek žmogiškuosius, tiek finansinius resursus koronaviruso plitimui sustabdyti.

Atėjusi krizė keičia ir makroekonomikos prognozes. Finansų ministerija kovo 20 d. pristatė pavasario ekonominės raidos scenarijų. Lietuvos ekonomika 2020 metais gali smukti 1,3–2,8 procentų. Taip pat laukiama didesnio nedarbo lygio, tačiau vidutinis darbo užmokestis, nors ir mažiau, bet vis tiek turėtų didėti.

Naujausias prognozes pateikia Lietuvos ekonomikos ekspertai. Visi jie sutaria, kad koronaviruso sukelta ekonominė krizė jau atėjo. Tikėtina, kad išgyvensime švelnesnį scenarijų nei 2009 metais, ir šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks mažiau kaip anuomet (tada prarasta 15 procentų).

Suprantama, šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė. Tačiau prognozę apsunkina tai, kad situacija yra neapibrėžta dėl viruso sustabdymo tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje ir nežinia, kiek ta situacija užsitęs. Todėl ekonomikos susitraukimas neišvengiamai turės įtakos tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų pajamoms.

Ką turėtume daryti?

Suprasdami sudėtingą situaciją šalyje ir reikalingą visų susitelkimą ekstremaliai situacijai suvaldyti, turime neatidėlioti priemonių, kurios stabdytų koronaviruso plitimą ir sušvelnintų jo poveikį ekonomikai.

Būtina atlikti savivaldybės 2020 metų biudžeto analizę, peržiūrėti visas programas ir nustatyti netekusius paskirties asignavimus. Jau dabar akivaizdu, kad nereikės visų suplanuotų lėšų įgyvendinti priemonėms, susijusioms su turizmu, Kauno miesto kultūros, sporto renginiais, komandiruotėmis, bendradarbiavimu su esamais ir potencialiais miestais partneriais, įstaigų vykdomais renginiais ir pan. Netekusius paskirties asignavimus nukreipti administracijos rezervo didinimui, būtiniausių prevencinių priemonių koronavirusui stabdyti įgyvendinimui, kitoms ekstremalios situacijos grėsmėms šalinti.

Stiprinti finansų kontrolę. Rengiami Tarybos sprendimai negali viršyti suplanuoto biudžeto, išskyrus tik tuos atvejus, jei jie susiję su pandemijos plitimo stabdymu, prevencinių priemonių įgyvendinimu.

Išnagrinėti keleivių judėjimo srautus ir atitinkamai optimizuoti autobusų ir troleibusų maršrutus, jų reisų skaičių.

Peržiūrėti socialinių paslaugų teikimo prioritetus, Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2020 m. priemonių finansavimo ir Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2020 metų darbo planus ir veiklos bei finansines priemones nukreipti prevencinėms koronaviruso stabdymo priemonėms įgyvendinti.

Nepradėti naujų projektų, jei nėra užtikrintas finansavimas ir neaiškios įgyvendinimo galimybės.

Reikia patvirtinti pagalbos priemonių paketą smulkiam ir vidutiniam verslui sektoriuose, kuriuose karantino metu nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės apribojimai veiklą vykdančioms įmonėms (kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto, sveikatinimo paslaugų centrų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų ir t. t.) ir jų tiekėjams, kurių pajamos tiesiogiai gaunamos išimtinai iš sustabdytos paminėtų subjektų veiklos. Tikslinga atnaujinti smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programą, atleisti nuo nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčių mokėjimo karantino laikotarpiu. Nuomininkus atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo už Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriame karantino laikotarpiu apribota komercinė veikla.

Ko turėtume pasimokyti?

Nebijoti pripažinti klaidų ir jas taisyti. Tikiuosi, iš šios situacijos išeisime stipresni ir pasimokę valstybiniame sektoriuje skubiai ir lanksčiai prisitaikyti prie ekstremalios situacijos iššūkių.