Mini įvairiai – nuo nesantaiką keliančio paminklo teroristui (o gal laisvės kovotojui?) Gavrilai Principui Sarajeve, iki baisios statistikos, publikacijų skelbimo, primenančių karo aukas, kapų ir atminimo vietų lankymo.
Politikai sako, kad karą sukėlė didžiavalstybinės ambicijos, politikos klaidų ir nepamatuotų sprendimų virtinė, tačiau tie patys politikai pripažįsta, kad pokario sprendimus projektavo taip, kad šis karas būtų paskutinis pasaulio istorijoje.
Kita vertus, praėjus šimtui metų galima objektyviau pažvelgti, kokios Pirmojo pasaulinio karo viltys išsipildė, kokios ne, bei ką gi naujo – technologijai, menui, galiausiai ir mūsų papročiams davė šis konfliktas.
Populiarus dienraštis „Wall Street Journal“ neseniai paskelbė išsamią publikaciją apie gausybę dalykų, dėl kurių atsiradimo ir įsitvirtinimo turime dėkoti... karui.
Suprantama, kad karas, visų pirma, pakeitė iki tol galiojusią pasaulio tvarką, pagal kurią už tarptautinį saugumą buvo atsakingos didžiosios valstybės, kurias, nors ir su išlygomis, galima vadinti imperijomis. Karas baigėsi ne tik vienos ar kitos valstybės pralaimėjimu. Su jo pabaiga tradicinį XIX amžiaus imperializmą pakeitė demokratinės valstybės, kurias konsolidavo nebe monarchinės dinastijos, bet veikiau etninis faktorius. Europos žmonės pajuto, kad svarbiau būti suomiais ar italais, o ne kokios nors, kad ir galingos imperijos valdiniais.
Parlamentinė demokratija, kokios mokėmės iš vadovėlių, iš tikrųjų yra ne senos britų monarchijos ar JAV valstybės tėvų išradimas, o realus Pirmojo pasaulinio karo rezultatas. Kartu su parlamentine demokratija į politikos areną atėjo moterys, gavusios lygias rinkimų teises, kurias joms kur kas anksčiau suteikė naujų demokratinių valstybių (ir Lietuvos) įstatymai, negu senųjų. Demokratija tapo skambiu žodžiu.
Senosios imperijos išnyko arba sunyko. XIX amžius buvo britų imperijos amžius. Net ir laimėjusi karą, ji neatlaikė konkurencijos prieš kur kas dinamiškesnes Jungtines Amerikos Valstijas. Galima sakyti, kad ši šalis tobuliausiai išnaudojo geopolitines galimybes ir iš vidutinių galimybių fermerių šalies tapo supervalstybe.
Jei demokratiją galima laikyti laimėjusių ideologija, tai pralaimėjusieji irgi sukūrė savąsias – komunizmą ir fašizmą. Nors jų nereiktų laikyti karo išradimais, vis dėlto po Pirmojo pasaulinio karo jos įgavo savo „daiktinį“ pavidalą, asmenybės kultą ir... naujus karus.
Tiesioginiai karo padariniai – karybos naujovės. Tankai, karo lėktuvai, kariniai povandeniniai laivai didele dalimi pakeitė kariavimo schemas. Žadėta, kad Antrasis pasaulinis karas bus cheminis. Tokiu nebuvo, bet tanko ir karo lėktuvo reikšmė buvo neįkainojama. O kur dar kulkosvaidžiai ir granatos, apkasų ir tranšėjų labirintai.
1916 m. rugsėji britai debiutavo su 49 tankais. Mechaniniai monstrai sukėlė daug baimės, tačiau karinio efekto nepasiekė – buvo labai nemanevringi, klimpo purve ir greit išėjo iš rikiuotės. Kitą pavasarį savo mechanines karines mašinas „parodė“ ir prancūzai, tačiau irgi be didesnio teigiamo efekto. Tai nesustabdė tankų tobulinimo ir karui pasibaigus. Antrajame pasauliniame kare jie parodė tikrąją savo jėgą, tebenaudojami ir dabar. Karo sužalotų žmonių likimas vertė ieškoti naujų vaistinių preparatų ir gydymo būdų. Viena naujovių – plastinė chirurgija, tiesiogine prasme padėjusi atgauti veidą ne vienam sužeistajam.
Pirmasis pasaulinis karas pakeitė ne tik karybą. Naujovėmis jis paženklino menus ir sukūrė naujas tendencijas. Ekspresionizmas, dadaizmas, konstruktyvizmas, siurrealizmas vedė prie meninio mąstymo naujovių. Net jei politikos diktatoriais kai kurias meno rūšis vadino kultūros degeneracija, menas išgyveno ilgiau už diktatorius.
Kurioziškiems Pirmojo pasaulinio karo reliktams priskirčiau vasaros laiką. Energijos taupymo sumetimais jis įvestas 1916 m., kaip laikina priemonė. Negerai, kai šviesiu paros metu miegama, o tamsiu deginamos žvalės ir naudojama elektra. Tikrai nieko nėra pastovesnio už laikinumą. Pirmieji vasaros laiką įvedė vokiečiai, jais pasekė britai, prancūzai ir amerikiečiai. Pamirštas ir vėl naujai atrastas vasaros laikas tebėra iki šiol. Kada jis pasibaigs, gal netrukus, nes kalbama, jog duoda daugiau neigiami poveikio nei naudos.
Galiausiai ir mes su jumis esame savotiškas Pirmojo pasaulinio karo produktas. Mūsų tautos intelektualai sėkmingai išnaudojo susidariusią tuometinę geopolitinę situaciją naujai valstybei sukurti. Paskelbta nepriklausoma Lietuva išliko, išgijo ir paliko mums tai, kam taip pat greitai bus 100 metų.