Latvija, kaip ir Lietuva, šiuo metu įgyvendina aukštojo mokslo reformą. Tiek Latvija, tiek Lietuva turi daug nuveikti, siekdamos kuo greičiau priartėti prie ES inovacijų diegimo vidurkio. Greitesnis ekonominis augimas labai priklauso nuo gerai išvystytos aukštojo mokslo sistemos.
Einaras Semanis
© Asmeninis archyvas

Latvijos aukštajame moksle svarbios reformos įgyvendinamos jau nuo 2014 metų. Reformomis siekiama iš naujo apibrėžti aukštojo mokslo institucijų vaidmenį, kad jos kaip žinių centrai skatintų ekonominę plėtrą.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija universitetams ir kitoms aukštojo mokslo institucijoms yra iškėlusi keturis uždavinius. Pirma, universitetai turi užtikrinti žinių bazę visose mokslo srityse. Į tai įeina moksliniai tyrimai didžiausią plėtros potencialą turinčiose srityse, tarptautinis konkurencingumas, taip pat pakankamas mokslinis potencialas. Visa tai turi būti suderinta su taip vadinamos Sumanios specializacijos strategijos tikslais ir prioritetais.

Antrasis uždavinys yra skatinti įmonių inovatyvumą. Tai reiškia geresnį bendradarbiavimą su įvairių sektorių verslu. Tai taip pat apima žinių komercinimą ir užsakomųjų mokslinių tyrimų vykdymą.

Trečiasis uždavinys yra pasiekti, kad Latvijos žmogiškieji ištekliai būtų orientuoti į globalius poreikius. Vienas iš ilgalaikių prioritetų – susieti studijų procesą su Latvijos ekonomikos plėtrai reikalingų specialistų rengimu, kartu suvokiant, kad darbo rinka yra globali, ir tarptautiniu mastu teikiant konkurencingą išsilavinimą.

Paskutinis dalykas – universitetai turi augti kaip žinių centrai, pritraukiantys išteklius iš įvairių šaltinių. Taip pat užtikrinti atvirą mokslo infrastruktūros prieigą, kad laboratorijos, medžiagos ir įranga būtų naudojama bendrai su kitomis studijų ir mokslo institucijomis ir įvairių sektorių įmonėmis.

Pasaulinė patirtis rodo, kad šios reformos turėtų vesti prie geresnės aukštojo mokslo kokybės. Jos turėtų sukurti naują studijų kokybės modelį, susidedantį iš keturių elementų – studentų, akademinių darbuotojų, išteklių ir teisinės struktūros. Geras aukštasis mokslas studentams – tai tinkamas balansas tarp teorinių ir praktinių žinių, galimybė gauti valstybės finansavimą, galimybės dirbti su mokslinių tyrimų ir kūrybiniais projektais. Gavę tokį aukštąjį išsilavinimą, studentai įgytų tiek teorinių, tiek praktinių kompetencijų ir galėtų jas naudoti kaip viena kitą papildančias. Kokybė taip pat priklauso nuo akademinių darbuotojų, kurie turėtų būti konkurencingi tarptautiniu mastu tiek kaip tyrėjai, tiek dėstytojai.

Latvijoje mes neplanuojame stipriai mažinti aukštųjų mokyklų skaičių, tačiau siekiame, kad jos susikurtų savo nišas, specializuotųsi tose srityse, kuriose yra stiprios.

Vykdant reformas, koncentruojamasi į išorinį kokybės vertinimą. Nuo 2015 m. liepos 1 d. Akademinis informacijos centras organizuoja studijų programų licencijavimą ir akreditaciją. Iki 2018 m. spalio numatoma pateikti paraišką Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registrui.

Nuo 2016 iki 2018 m. glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautinių rekonstrukcijos ir plėtros banku (Pasaulio banku), vykdomas tyrimas, kaip pagerinti vidinį Latvijos aukštojo mokslo valdymą. Vidinio valdymo gerinimas pagrįstas taip vadinamu trijų lygių finansavimo modeliu, kuris buvo įvestas 2015 m. pagal Pasaulio banko rekomendacijas.

Ypatingas dėmesys skiriamas STEM – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos – studijų programų plėtrai, joms taip pat skiriama daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų valstybinėse aukštosiose mokyklose. Tam naudojamos ir ES lėšos.

Keičiasi pedagogų rengimas

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija pradėjo mokytojų rengimo reformą, kuria siekiama sukoncentruoti pedagogines programas vykdančių aukštųjų mokyklų išteklius. Yra sukurta mokytojų rengimo darbo grupė, kuri turi pateikti naujus principus ir siūlymus programų turinio keitimui. Ši grupė taip pat turi pateikti naujus pedagogų profesinius standartus ir sukurti mokytojų profesinę organizaciją. Darbo grupė šį rudenį turi Vyriausybei pateikti ataskaitą.

Mokytojų rengimo reformą numatoma įgyvendinti iki 2020 m. Bus modernizuota 20–30 mokytojų rengimo programų. Kasmet jas baigs ir į mokyklas išeis dirbti apie 500 mokytojų. Šiuo metu pedagogines studijas baigia apie 1 tūkst. absolventų, tačiau tik 350–400 nueina dirbti į mokyklas.

Pradėjusi šių sričių reformas, su panašiais iššūkiais susiduria ir Lietuva. Tiek Latvija, tiek Lietuva siekia užtikrinti, kad jaunimas gautų aukštos kokybės, konkurencingą ir tarptautišką aukštąjį išsilavinimą, kad absolventai prisidėtų prie mūsų valstybių ekonominės ir visuomeninės plėtros.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vilniaus autobusų stoties privatizavimo istorijoje – labai garsios pavardės (33)

Sostinės vadovams ir vieno iš svarbiausių miesto transporto centrų – Vilniaus autobusų stoties...

Vadovų apklausa žada gerų naujienų laukiantiems didesnių algų (4)

Net 97 proc. įmonių vadovų ketina kelti atlyginimus darbuotojams kitais metais. Tai parodė...

Nemirsetoje įsitaisęs naftos magnatas oficialiai pripažintas žemgrobiu (130)

„Minijos naftos“ direktorius turi griauti tvorą, ardyti trinkeles ir naikinti nuotėkų...

Reikšmingas įvykis pasaulio politikoje: kokia kryptimi žengs Kinija? (107)

Kas penkerius metus pasaulis stebi, kaip Kinijos valdančioji partija rengia savo suvažiavimą....

E. Šileikis apie dvigubą pilietybę: argumentai svarūs, bet nežinau, ar konstitucinio kalibro (179)

Seimo prašymu Konstitucinis teismas vėl ėmėsi dvigubos pilietybės klausimo. Teismo prašoma...

Artėja permainos – jau paspaus šaltukas (22)

Nors šiuo metu vyrauja ganėtinai šilti ir palyginti sausi orai , visgi, pokyčiai jau atkeliauja....

Vilniuje mįslingai dingo vyras: namuose nerimauja žmona ir dvi mažametės dukrytės Varėnoje rastas motociklas (126)

Antradienio vakarą DELFI redakciją pasiekė sunerimusios šeimos laiškas. Sekmadienį Vilniuje...

„Real“ Madride nesugebėjo palaužti „Tottenham Hotspur“ pasipriešinimo visi antradienio dvikovų rezultatai (7)

UEFA Čempionų lygoje H grupės lyderių Madrido „Real“ ir Londono „ Tottenham Hotspur “...

Dvigubą dublį pelnęs G. Orelikas trileryje su pratęsimu krito nuo graikų AEK komandos

Pirmą pralaimėjimą FIBA Čempionų lygoje patyrė Venecijos „Umana Reyer“ komanda su...

D. Trumpo dukra Tiffany triukšmingai atšventė savo gimtadienį: netrūko nei žinomų draugų, nei įspūdingų akimirkų (7)

Praėjusį penktadienį savo 24-ąjį gimtadienį atšventusi Jungtinių Amerikos valstijų prezidento...