aA
Vyriausybės rengtas „Naujos kartos Lietuva“ planas sulaukė pripažinimo Europoje – šiandien jis galutinai patvirtintas nuotoliniame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvavau atstovaudama Lietuvą. Tai – didelis įvertinimas ir reikšmingas ženklas, ambicingi Vyriausybės planai transformuojant šalies ekonomiką ir sprendžiant struktūrines problemas yra teisingi. Kiek anksčiau pozityvų plano vertinimą liepos 2 d. pateikė ir Europos Komisija.
Dr. Gintarė Skaistė. Žengtas svarbus žingsnis kuriant naujos kartos Lietuvą
© DELFI / Josvydas Elinskas

Šiandieninis sprendimas reiškia, jog esame pirmųjų šalių grupėje, kurių planai patvirtinti dar iki vasaros atostogų ES institucijose, todėl tolimesni procesai, įskaitant avansinį resursų išmokėjimą, nebus sutrikdyti. Sekančios grupės šalių nacionaliniai planai bus tvirtinami jau tik rudenį.

Kuo išsiskiriame Europoje?

Mūsų „Naujos kartos Lietuva“ planas iš iki šiol įvertintų 16 Europos šalių planų išsiskiria nuosekliu dėmesiu įsisenėjusių šalies problemų sprendimui. Jas gerai atspindi kasmetinės ES Tarybos rekomendacijos šalims narėms. Deja, neužtenkant politinės valios pokyčiams – dešimtmečiais jos būdavo teikiamos tos pačios: neefektyvios švietimo ir sveikatos sistemos, auganti nelygybė, žemas inovacijų lygis. Pradėjus darbą naujai Vyriausybei, pažiūrėjome į „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijas kaip į galimybę reikšmingai pasistūmėti tobulinant šias sritis.

Vertinant ES Tarybos rekomendacijų šaliai įgyvendinimą, Lietuva patenka tarp jas išsamiausiai įgyvendinančių šalių ir gerokai išsiskiria iš bendro ES žemėlapio – „Naujos kartos Lietuva“ plane atliepta net 93,3 proc. ES Tarybos rekomendacijų, kai įvertintų planų vidurkis siekia 65,8 proc. Tai reiškia, kad mūsų suplanuotos reformos ir investicijos spręs įsisenėjusias šalies problemas, trukdančias pasiekti proveržį įvardintose švietimo, sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo, skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo, inovacijų skatinimo srityse.

Taip pat daug dėmesio skiriame visos Europos Sąjungos lygmens prioritetams – skaitmenizacijai ir žaliajam kursui. Tam pagal finansinės priemonės reglamentą yra skiriama didžioji dalis visų plane numatytų lėšų.

Ypatingą dėmesį skiriame skaitmenizacijai. Iš kol kas Europos Komisijos įvertintų nacionalinių planų, Lietuva yra tarp lyderiaujančių šalių šioje srityje. „Naujos kartos Lietuva“ plane gerokai viršijamas minimalus 20 proc. lėšų reikalavimas – skaitmenizacijai savo plane skiriame iš viso 31,5 proc. lėšų.

Esu įsitikinusi, jog skaitmeninė transformacija prisidės prie viešojo sektoriaus paslaugų kokybės, prieinamumo bei efektyvumo didinimo, skaitmeninių technologijų plėtrai reikalingos infrastruktūros vystymo ir inovacijų versle skatinimo. Siekdami tolimesnio šalies augimo, nebegalime konkuruoti vien žemais darbo ir sąnaudų kaštais. Privalome būti bent vienu žingsniu priekyje skaitmenizacijos ir skaitmeninių įgūdžių plėtros srityje. Ne dujos ir ne nafta, o būtent išsilavinę ir prie besikeičiančios aplinkos prisitaikę žmonės yra naujos kartos Lietuvos išskirtinumas ir didžiausias turtas.

Kartu šiame plane daug dėmesio skiriama kitam ES prioritetui – žaliajam kursui. Pagal EK taikomą skaičiavimo metodiką, jam skirta 37,8 proc. lėšų, tačiau per horizontaliai taikomus aplinkosauginius reikalavimus, taip pat statybos sektoriaus žalinimą, žaliuosius pirkimus, žaliųjų inovacijų skatinimą ir darbo vietų kūrimą teigiamas poveikis žaliojo kurso tikslams bus gerokai didesnis. Stiprinsime darnų judumą, skatinsime energijos taupymą ir atsinaujinančios energijos gamybą.

Imamės būtinų sprendimų jau dabar

Nelaukdami galutinio nacionalinio plano patvirtinimo, ES ekonomikos ir finansų ministrų taryboje jau ėmėmės įgyvendinti numatytas reformas ir siekti išsikeltų tikslų.

Nuo liepos mėnesio Lietuvoje skiriama vienišo asmens išmoka, taip pat parengtas naujas socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelis, Tūkstantmečio mokyklų pažangos programos koncepcija, įgyvendinti pirmieji šešėlio mažinimo ir efektyvesnio mokesčių administravimo žingsniai: išmaniųjų kasos aparatų diegimui, mažinant fiktyvių sandorių sudarymo transporto priemonių prekybos srityje mastą, statybininko tapatybės identifikavimo kodo įvedimui, darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimui grynaisiais pinigais ribojimui.

Be to, šiemet patikslintame valstybės biudžete numatyta 149 mln. eurų skirti pirmųjų plane numatytų projektų įgyvendinimui – planuojama pradėti investicijas 200 MW energijos kaupimo įrenginių rengimui, Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimo pradžiai ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrai bei Inovacijų skatinimo fondo finansinių priemonių diegimui.

Tolimesnė plano įgyvendinimo eiga

Baigus su nacionalinio RRF plano patvirtinimo pasirašymu susijusius formalumus, mūsų šalį pasieks 13 proc. iš „Naujos kartos Lietuva“ planui numatytų 2,225 mlrd. eurų avansinis mokėjimas – 289 mln. eurų. Planuojama, jog pinigai Lietuvą pasieks vasaros pabaigoje-rudens pradžioje. Šios finansinės priemonės išskirtinumas – jog išskyrus avansinį mokėjimą, likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus suplanuotus rodiklius. Tai užtikrins mūsų visų įsitraukimą ir atsakomybę už tikslų pasiekimą. Todėl turime dirbti ir dirbsime kaip viena didelė Lietuvos komanda.

Tuo pačiu, noriu priminti, kad „Naujos kartos Lietuva“ dokumentui planuojamas 2,225 mlrd. eurų finansavimas sudaro tik apie septintadalį visų pažangai per ateinantį dešimtmetį numatytų nacionalinių ir ES finansinių resursų. Siekiant maksimalios naudos ir pridėtinės vertės Vyriausybės planams bus derinami įvairūs finansavimo šaltiniai – ES lėšos ir nacionaliniai resursai, todėl nors šis strateginis dokumentas ir jame suplanuotos reformos ir investicijos yra labai svarbus – jis nėra vienintelis. Savęs dokumente nerandantys neturėtų nusivilti – dar bus ir kitų galimybių įgyvendinti pokyčius ir svarbius projektus.

Galiausiai, džiugina tiek Lietuvos, tiek ir Europos Komisijos ekspertų atliktas plano poveikio vertinimas rodantis, jog „Naujos kartos Lietuva“ turės reikšmingą ilgalaikį poveikį, prisidedant prie šalies ekonomikos potencialo didinimo. Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš beveik dvigubą realaus BVP grąžą, kitaip tariant, reformų ir investicijų nauda Lietuvai – akivaizdi.

Prognozuojama, jog dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano įtakos, 2025 m. užimtumo lygis padidės 1,6 proc. p., nedarbo lygis sumažės 2 proc. p., o jaunimo nedarbas (15-24 m.) – sumažės net 2,3 proc. p. palyginus su baziniu scenarijumi. Kartu numatoma, jog 2025 m. skurdo rizikos lygis bus 1 proc. p. mažesnis, o iki 2040 m. – sumažės 1,3 proc. p., taip prisidėdamas prie nelygybės ir skurdo mažinimo tikslų.

Žvelgiant į jau nueitą kelią rengiant ir derinant šią strategiją galima pasakyti, kad su plano patvirtinimu žengtas svarbus žingsnis kuriant naujos kartos Lietuvą. Visgi, tai tik pradžia. Dabar prasidės esminė proceso dalis – sutartų darbų įgyvendinimas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
2.4762

Top naujienos

Skirtingose laboratorijose antikūnų testo rezultatai gali skirtis: gydytoja pasakė, kokius tyrimus atlikti po ligos ir vakcinos (3)

Pastaruoju metu visuomenėje daug dėmesio sulaukia antikūnų prieš koronavirusą tyrimai –...

Nuo lapkričio griežtinama darbdavių atsakomybė – didės baudos (47)

Nuo šių metų lapkričio mėnesio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos administracinių...

Pandemijos kreivė lūžta? Anksčiausiai pajuodusių savivaldybių skaičiai teikia vilčių

Ir toliau augant naujų koronaviruso atvejų skaičiui, epidemiologinis šalies žemėlapis...

Kultūros ministras Kairys savo kabinetui atnaujinti pasitelkė partijos kolegas: skirta suma nustebino politikus (149)

Kultūros ministras , liberalas Simonas Kairys atsinaujina kabinetą. LNK žinios praneša, kad iki...

Lenkijos premjero žodžiai sukėlė skandalą: ES gali pradėti trečiąjį pasaulinį karą (338)

Lenkija siekia numalšinti Europos Sąjungos partnerių pasipiktinimą, kilusį po to, kai šalies...

Mantas Martišius. Nepažinta tauta, vardu Lietuva (2)

Mažiausiai dešimt metų iš eilės vasaros antrojoje pusėje iškyla abiturientų aukštojo mokslo...

Apmusijusiame LFF veidrodyje – Liubinsko idėjos grimasa: aš tų prielipų visai nesiūliau (6)

Lietuvos futbolo federacija ( LFF ) nuo ateinančių metų imsis dalinti labdarą. Taip vadinamos...

Nufilmuoti dūkstantys Karšuvos girios vilkai: vaizdas privers nusišypsoti (25)

Vilkai dažnai vaizduojami kaip pikti ir pavojingi plėšrūnai, tačiau šis Karšuvos girioje...

Aplink Lietuvą – ragaujant cepelinus! Sukurtas specialius žemėlapis didžkukulių mėgėjams

Lietuvoje – bulvių sezonas. Bulviakasio pabaigtuvės ir sočių vaišių su cepelinais startas....

Skuodis tikisi iki 15 tiesioginių skrydžių svarbiomis Lietuvai kryptimis

Susisiekimo ministras tikisi, kad iš Lietuvos bus galima tiesiogiai skraidyti į 10-15 ypač svarbių...