Homofobijos absurdas
Homofobija man turbūt visą gyvenimą išliks nesuprantamu reiškiniu. Atrodo, akivaizdu, kad dalykai, kurie nedaro jokios žalos, visiškai nekenkia aplinkiniams, turėtų būti visuomenėje priimami natūraliai. Akivaizdu ir tai, kad subrendę, atsakingi žmonės, nepriklausomai nuo jų lyties, turi teisę turėti laisvus santykius, grįstus abipusiu sutikimu, nes pirma – tai niekam nedaro žalos, antra – tai jų prigimtinė teisė.
Turime suprasti, kad homofobija ir diskriminacija LGBT žmonių atžvilgiu yra svarbios problemos ne tik LGBT bendruomenei, bet ir mums visiems, nes homofobija pateisina diskriminaciją prieš žmones dėl jų asmeninių savybių, trukdo jiems būti savimi. Tai leidžia reikštis ir kitoms diskriminacijos formoms, tokioms kaip rasizmas ar seksizmas, bei populiarina idėją, kad vieni piliečiai yra lygesni, svarbesni už kitus. Visi šie dalykai skatina šaipymąsi, žeminimą, psichologinį smurtą, o tai ir yra tikrasis blogas pavyzdys vaikams, o ne taikūs LGBT žmonės, kurie tenori tokių pačių teisių. Pabrėžiu – tokių pačių, lygiaverčių teisių, o ne išskirtinių, kaip jas apibūdina kai kurie homofobiškai nusiteikę veikėjai.
Tos pačios lyties santuokos
Be abejonės, į lygių teisę sampratą įeiną tos pačios lyties santuokų įteisinimas. Šiai idėjai nepritariantys asmenys dažniausiai ištraukia tradicijos argumentą. Tradicijos yra svarbu ir turi būti gerbiamos, bet tik ne pamatinių žmogaus teisių kaina. Tradicijos keičiasi su visuomenės kaita per laiką. Tai natūralu. Vien dėl to, kad kažkas yra tradicija, dar nereiškia, kad tai yra teisinga ar moralu. Seniau tradiciniais dalykais buvo laikoma ir vergovė, moterų nelygybė, nors tai buvo neteisinga ir nehumaniška.
Taip pat nepritariantys tos pačios lyties žmonių santuokai dažnai savo poziciją argumentuoja tuo, kad tos pačios lyties poros negali susilaukti vaikų, o santuoka yra skirta šeimos bei giminės pratęsimui. Tačiau ar tikrai? Juk santuoką sudaro ir nevaisingos poros bei žmonės, kurie neplanuoja turėti vaikų. Kodėl tada žmonės gali susituokti po kelis kartus ir išsiskirti nesusilaukę vaikų, o kokia nors tokios pačios lyties pora, ištikimai draugaujanti porą dešimtmečių, palaikanti brandžius ir atsakingus santykius, negali to įteisinti?
Labiausiai absurdiškas ir tuo pačiu labiausiai paplitęs argumentas prieš vienalytes santuokas yra teiginys, kad tai sugriautų tradicinę santuoką, tačiau tokiai idėjai pagrindo nėra. Juk tai tik praplėstų santuokos apibrėžimą, bet kažko nesunaikintų. Teigti, kad homoseksualų šeimos sugriaus heteroseksualų šeimas, yra tas pats, kas teigti, jog kavos gėrimas kenkia arbatos mėgėjams. Kitaip tariant, tai yra dvi alternatyvos, kurios netrukdo viena kitai. Taip pat svarbu paminėti, kad tos pačios lyties santuokos yra jau kurį laiką legalios vakarietiškame pasaulyje, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Vokietiją, Olandiją, Ispaniją, Prancūziją, o absoliučioje daugumoje ES valstybių yra įteisintos bent jau tos pačios lyties partnerystės ir, kaip matome, tos šalys puikiai laikosi, o heteroseksualios santuokos bei šeimos jose niekur neišnyko ir toliau laimingai gyvena.
Bet ar pagalvojot apie vaikus?
Visos diskusijos, susijusios su LGBT teisėmis, aprėpia ir vaikų švietimo bei įsivaikinimo klausimus. Pradėkime nuo įsivaikinimo. Dažnai prieš leidimą tos pačios lyties žmonėms įsivaikinti nusiteikę asmenys savo poziciją remia vaikų gerove. Nors tos pačios lyties partneriai negali tiesiogiai susilaukti vaiko, nereiškia, kad jie negali juo puikiai pasirūpinti, užtikrinti vaikui šilumą namuose, meilę, išsilavinimą, ateities perspektyvas.
Tai patvirtina 2013 m. Melburno universitete atliktas tyrimas, kuris parodo, kad užaugusių homoseksualiose šeimose vaikų gerovė nėra prastesnė, nei vaikų, užaugusių su heteroseksualiais tėvais. Surinkta medžiaga atskleidžia, kad vaikai neturėjo jokių fizinių, psichologinių ir bendravimo sutrikimų. Tai nėra teorija ar nuomonė, o tiesiog sausi faktai. Manau, vaikams augti saugioje aplinkoje, kai jais nori tinkamai pasirūpinti subrendę žmonės yra geriau, nei augti „gatvėje“ ar kai kuriuose vaikų namuose. Taip pat šioje vietoje tinka pasakymas: „Žmogų tėvu paverčia ne gebėjimas susilaukti vaiko, bet gebėjimas jį užauginti“.
Kitas svarbus klausimas yra edukacija. Daugeliui juokeliu jau patapęs pasakymas – „Kaip tai paaiškinti vaikams?“ vis dar kai kam atrodo rimtas klausimas. Tiems, kuriems taip atrodo, atsakymas yra labai paprastas - paaiškinti tai tokiu pat būdu, kaip paaiškinti, kas yra valstybė, konstitucija ar visi kiti plačiai suprantami kasdieninio gyvenimo aspektai. Tereikia taikyti standartinius švietimo metodus. Dėl to, kad nežinote, kaip tai padaryti, o išsiaiškinti šiais laikais išties paprasta, nekalti žmonės neturi kentėti už tiesiog norą būti savimi ir patirti teisinę diskriminaciją.
Religiniai įsitikinimai ir žmogaus teisės
Norėčiau pabrėžti tai, kad dalis konservatyviai nusiteikusių piliečių teigia, jog homoseksualų teisės prieštarauja katalikiškoms ar krikščioniškoms vertybėms (žinoma, svarbu prisiminti, kad Lietuva neturi valstybinės religijos, bet taip pat svarbu gerbti kiekvieno žmogaus religinius įsitikinimus, pasaulėžiūrą, kol tai, žinoma, nekenkia aplinkiniams). Šiuo atveju tinka citata: „sakyti, kad kažkieno seksualinė orientacija prieštarauja kažkieno religijai yra tas pats, kas protestuoti prieš kaloringą maistą, nes tai kenkia kažkieno asmeninei dietai“.
Juk niekas neprašo tų katalikų, kurie pasisako prieš LGBT teises, tapti geriausiais draugais su šios bendruomenės nariais. Bet svarbu prisiminti, jog katalikai turi visas teises į savo gyvenimo būdą ir niekas negali ir nenori to atimti, bet jie taip pat negali atimti teisių iš LGBT ar kitų Lietuvos piliečių.
Jei Lietuvoje būtų kokia nors valstybinė religija, o katalikybė būtų uždrausta, aš taip pat pasisakyčiau už katalikų žodžio laisvę ir galimybę teisėtai išpažinti katalikybę, gauti susirinkimo teisę. Žinoma, esu įsitikinęs, kad absoliučiai didžioji dalis katalikų yra draugiški, protingi, nuostabūs žmonės, kurie nėra linkę diskriminuoti kitų piliečių.
Vakarietiška kryptis
Pabaigai norėčiau pasakyti: akivaizdu, kad homoseksualūs asmenys nekenkia nei tradicinei šeimai, nei Lietuvos vaikams. Taip pat aišku ir tai, jog visi suaugę, subrendę Lietuvos piliečiai turi teisę ir laisvę į kokius nori santykius, jei tai vyksta abipusiu sutikimu. Tai drausti reikštų pagrindinių žmonių teisių atėmimą.
Lietuva yra protingų, gabių, drąsių ir intelektualių žmonių šalis, todėl tikiu, kad judėjome, judame ir judėsime ne kai kurių Rytų Europos šalių, stokojančių demokratijos ir draudžiančių susirinkimo laisvę, keliu, bet ir toliau kartu keliausime su moderniaisiais vakarais. Tad gerbkime, mylėkime, supraskime vieni kitus, nes taip mūsų nuostabią šalį padarysime dar artimesne visiems atsakingiems jos piliečiams. Lietuva ilgą laiką kovojo dėl savo laisvės, tad nesiekime jos apriboti mūsų bendrapiliečiams.