Klaipėdos rajonas pagal skurstančių žmonių skaičių nėra pirmaujantis. Mūsų rajone palyginti daug darbo vietų, arti didelės pramonės įmonės, Klaipėdos uostas, be to, brangiai įkainotas ir nekilnojamasis turtas (tai turi reikšmės skiriant socialinę paramą). Nustebau, kad svečiuojantis beveik perpus gyventojų skaičiumi mažesniame Anykščių rajone kolegos teigė išmokantys beveik dvigubai didesnes sumas nepasiturinčiai gyvenantiems...

Plačiau norėčiau kalbėti apie metų pradžioje įsigaliojusį naująjį Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, reglamentuojantį dvi labai svarbias piniginės socialinės paramos rūšis - socialinės pašalpos ir kompensacijų už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį skyrimą ir mokėjimą.

Tiek jo rengėjams, tiek visuomenei naujasis įstatymas kelia pagrįstų vilčių, kad griežtesnė tvarka teikiant socialinę paramą suteiks ir didesnes garantijas, jog valstybės parama pagaliau pasieks tik tuos, kam jos labiausiai reikia, aplenkdama nelegaliai dirbančius, vengiančius darbo tinginius ir kitus „prisiplakėlius“.

Dalia Gumuliauskienė
Tiek jo rengėjams, tiek visuomenei naujasis įstatymas kelia pagrįstų vilčių, kad griežtesnė tvarka teikiant socialinę paramą suteiks ir didesnes garantijas, jog valstybės parama pagaliau pasieks tik tuos, kam jos labiausiai reikia, aplenkdama nelegaliai dirbančius, vengiančius darbo tinginius ir kitus „prisiplakėlius“.
Pagrindinės šio įstatymo naujovės išties palankios nepasiturinčiai gyvenantiesiems, jaunoms šeimoms, neturinčioms nuosavo būsto: nebereikia pusę metų nuo užsiregistravimo darbo biržoje laukti socialinės pašalpos skyrimo – ši skiriama iškart, jei bendrai gyvenančių asmenų ar vieno asmens pajamų vidurkis nesiekia valstybės remiamų pajamų dydžio (350 Lt); teisę į būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens kompensacijas įgyja ir būstą nuomojantys žmonės. Tiesa, būtina sąlyga – turi būti sudaryta ir VĮ Registrų centre užregistruota būsto nuomos sutartis. Taip skatinamas ir būsto nuomos rinkos „legalizavimasis“.

Numatyta skatinti įsidarbinančius ilgalaikius pašalpų gavėjus, kurį laiką net jiems pradėjus dirbti mokant dalį iki tol gautos socialinės pašalpos.

Siekiant, kad socialinė parama netaptų vieninteliu pragyvenimo šaltiniu ar maloniu „priedu“ prie jau gaunamų nuslepiamų pajamų, numatyta, kad ji skiriama įvertinus šeimos bendrų išlaidų pasiskirstymą ir narių skaičių, tai yra, pirmam šeimos nariui socialinė pašalpa skiriama kiek didesnė nei buvo, o kiekvienam paskesniam nariui diferencijuojama, jos dalį mažinant. Atitinkamai pakoreguoti kompensuojamo būsto ploto ir vandens normatyvų dydžiai.

Praėjusiais metais ėmęs plisti keistas piktnaudžiavimo parama reiškinys, kai studentų pora deklaruodavo esantys šeima (didmiestyje gyvenanti kartu ir vedanti bendrą ūkį), šiuo metu sustabdytas, nustatant, kad studentai ir moksleiviai iki 24 metų įeina į savo tėvų šeimų sudėtį ir gali būti remiami tik tokiu atveju, jei visa šeima atitinka paramos gavimo sąlygas.

Sunku pakankamai objektyviai jau šiuo metu įvertinti teigiamus naujojo įstatymo nuostatų aspektus, – tą galėsime padaryti praėjus bent pusmečiui, tačiau sunerimti verčia smarkiai išaugęs šios paramos gavėjų skaičius.

2011 metais Klaipėdos rajone socialinių pašalpų ir kompensacijų išmokėta 8 milijonai 724 tūkstančiai litų, 2012 m. šioms reikmėms skirta 6 milijonai 93 tūkstančiai litų, tačiau šiandien akivaizdu, kad šios sumos nepakaks.

Palyginkime kai kuriuos skaičius – 2011 metų gruodžio mėnesį socialinę pašalpą gavo 1006 rajono gyventojų šeimos (išmokėta 418 619 Lt), o sausio mėnesį, skaičiuojant paramą jau pagal naująsias jos teikimo nuostatas, – 1152 šeimoms išmokėta 505 262 Lt, vasario mėnesį gavėjų būrys padidėjo iki 1380 šeimų, o lėšos siekia 648 260 litų. Taigi mokesčių mokėtojų pinigų sutaupymu kol kas net nekvepia, nors 2011 m. balandžio mėnesį fiksuoto paramos gavėjų išaugimo rajone „piko“ dar nepasiekėme. Tą mėnesį 1536 šeimoms išmokėjome 765 869 litus vien socialinių pašalpų forma!

Dalia Gumuliauskienė
Kaip vieną iš priemonių, pakankamai veiksmingai galinčių atsijoti tikrai remtinus žmones nuo netikrų vargšų, matau papildomų darbo vietų kūrimą nedirbantiems, bet darbingiems ir galintiems dirbti pašalpų gavėjams.
Dar prisiminkime tai, kad socialinės pašalpos gavėjai įgyja teisę ir į kitas rėmimo formas: yra atleidžiami nuo mokėjimo už ikimokyklinės įstaigos lankymą, moksleiviai vaikai nemokamai maitinami mokyklose, studentai įgyja teisę į socialinę stipendiją ir t. t.

Tikriausiai sutiksite, kad viskas čia yra gerai, nes valstybė privalo rūpintis vargstančiais ar laikinai į bėdą patekusiais savo žmonėmis, o gyventojai turi būti solidarūs, palaikyti vieni kitus, nes nežinai, kada dėl ligos, amžiaus ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių pateksi į skurdo spąstus.

Yra nemažai žmonių, kurie neturėtų naudotis valstybės parama, nes anaiptol nėra skurdžiai. Bet naujajame įstatyme numatyta, kad tokius paramos gavėjus būtina eliminuoti iš sistemos vos nustačius piktnaudžiavimo faktą. Neseniai pasirodžiusiame internetiniame portale straipsnyje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teigia, kad siekiant nustatyti neteisėtus paramos gavėjus bus užsukta į „garažėlius“ ir pasidomėta, kokia veikla čia vykdoma. Bet man, socialinio darbo praktikei, vis dėlto atrodo, kad vien apsilankymas garažėlyje, kur galbūt vykdoma kokia nors pajamas teikianti veikla, teisingumui nepasitarnaus. Juk ką gali įrodyti socialinė darbuotoja, jei pašalpos gavėjas, remontuojantis mašinas, tvirtins, kad ši mašina pusbrolio, o anos dvi – tetos? Būtinybė svariai įrodyti piktnaudžiavimo ir nelegalios veiklos faktą lieka, ir tam vien apsilankymo, deja, nepakanka.

Kaip vieną iš priemonių, pakankamai veiksmingai galinčių atsijoti tikrai remtinus žmones nuo netikrų vargšų, matau papildomų darbo vietų kūrimą nedirbantiems, bet darbingiems ir galintiems dirbti pašalpų gavėjams.

Sakysite, yra viešieji darbai, tam skiriamos lėšos. Ne tik mano vienos nuomone, viešieji darbai yra tik lašas jūroje, įdarbinant mažas pajamas gaunančius gyventojus darbams, kuriems trūksta laiko ar nenumatyta pareigybių. Be to, viešųjų darbų spektras yra siauras – aplinkos, miesto tvarkymas, šiukšlių rinkimas, kapinių priežiūra. Ne paslaptis, kad tai nėra prestižinė veikla ir, nors darbas žmogaus nežemina, man niekas neįrodys, kad, tarkime, be darbo laikinai likusiai pedagogei rinkti šiukšles kartu su prasigėrusiu buvusiu savo mokiniu yra labai oru ir teisinga...

Darbo rankų trūksta visur – mokyklose, ligoninėse, moksleivių laisvalaikio centruose, archyvuose, socialinių paslaugų įstaigose, bibliotekose. Kodėl nepasiūlius mano minėtai pedagogei padirbėti pagal išsilavinimą, kad ir mokytojos padėjėja klasėje? Arba staliui – globos namuose sutvarkyti kas sugriuvo ar sulūžo? Kad ir už minimalią algą. Sakysite – iš kur pinigai šioms priemonėms? Iš socialinių pašalpų milijoninių lėšų, išmokant jas ne kaip pašalpą, o kaip darbo užmokestį už konkretų darbą! Noriu pabrėžti, kad turiu galvoje ne atidirbimą už pašalpas, kuris, mano nuomone, yra žmogaus teisių ir Konstitucijos nuostatų pažeidimas (už darbą turi būti mokamas darbo užmokestis, ne pašalpa) ir yra tik mūsų bejėgiškumo atskirti tikrai paramos reikalingus nuo piktnaudžiaujančių šia parama, išraiška (bet sutinku, kad šia tema taip pat galima diskutuoti).

Ir nereikėtų tų beprasmių vizitų į garažėlius. Ar nelegalaus autoservizo meistrelis ateis kviečiamas padirbėti visuomenei naudingą darbą už minimalią algą? O tas, kuris seniai darbuojasi Norvegijoje, o į jo sąskaitą plaukia nuslepiant tikrąsias pajamas gaunama pašalpa? Neateis, nes neapsimoka, o Norvegija dar ir labai toli. O ar sutiks padirbėti neturintis jokių pajamų absolventas, kuriam, deja, dar nepavyko įsidarbinti? Manau, kad ateis. Kitaip turėsime pagrįstą teisę jokios paramos neskirti.

Nereikėtų žeminti nei pašalpų gavėjų, nei juos prižiūrėti ir kontroliuoti dabar kažkodėl turinčių socialinių darbuotojų, kurie, tiesą sakant, užkrovus didelę atsakomybę, yra palikti likimo valiai (nustatyk visus nelegalaus darbo ar pajamų atvejus, o jei tavo veiksmus apskųs, po teismus aiškinkis pats). Gal teisingumo ir teisėtumo problema nustatant teisę į socialinę paramą taip gali būti bent iš dalies išspręsta.

Viliuosi, kad pasiūlymų turite ir jūs.