aA
Ir toliau fiksuojami Astravo atominės elektrinės statybos pažeidimai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki šiol priimti valdžios sprendimai neatrodo pakankamai efektyvūs. Ką daryti?
Deimantė Rimkutė
Deimantė Rimkutė
© Donato Vataito nuotr.

Šiandien Astravo atominės elektrinės (Astravo AE) projekto darbų pažeidimų skaičius nemažėja ir tai verčia sunerimti. Dar neseniai visą pasaulį, o taip pat ir Lietuvą šiurpino tikrais įvykiais paremtas Černobylio katastrofą atpasakojantis serialas.

Ironiška, bet yra tikimybės, kad jame užfiksuotas ir tarptautinio kino žvaigždžių pripažinimo sulaukęs Vilniaus galimai gali laukti panašus scenarijus. Tik šįkart ne kino aikštelėje, o realybėje, jei nebus imtasi realių veiksmų. Juk šis projektas, vystomas vos už 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, išlieka kelia grėsmę visiems 1 000 kilometrų spinduliu esantiems gyviems organizmams.

Neteisėta Astravo AE statybų pradžia

ESPOO (dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste) konvencijos šalys praeitais metais priėmė sprendimą, kad Baltarusija pažeidė konvencijos 4–6 straipsnius. Ji netinkamai vertino poveikį aplinkai, netinkamai konsultavusi su poveikį patirsiančiomis šalimis ir priėmė netinkamą galutinį Astravo AE lokacijos parinkimą šio sprendimo nepagrįsdama.

Konvencijos, kaip tarptautinės teisės sutartys, dažniausiai skirtos tarpusavių teisių bei pareigų įsipareigojimų įtvirtinimui. Juos pažeidus kartais galima imtis reikalingų iš teisės plaukiančių politinių priemonių, tačiau šio atvejo kontekste, užfiksuoti pažeidimai Baltarusijos elgesio modelio nepakeitė. Nors ESPOO šalys nustatė Astravo AE lokacijos parinkimo neteisėtumą, t. y. šio projekto „šaknų užnuodijimo“ faktą, tačiau netrukdo ir netrukdys skanauti jo „vaisių“. Baltarusija jokių sankcijų, apart politinio prestižo nuosmukio, nepajuto.

Astravo AE statybos pažeidimai ir Rusijos įtaka

Vis dėlto sunerimti verčia ne vien su projekto statybos lokacija susiję sprendimai. Šią savaitę paskelbtoje Valstybės saugumo departamento Nacionalinėje saugumo ataskaitoje rašoma, kad nustatyti streso testų numatyti trūkumai nėra šalinami. Šalies institucijos spaudžiamos leisti atvežti branduolinį kurą, tačiau patalpos tinkamai tam nepritaikytos. Rangovai atsainiai vertina statybas prižiūrinčių institucijų reikalavimus, ignoruoja jiems nepalankias ekspertų išvadas.

Nacionalinėje saugumo ataskaitoje taip pat teigiama, kad prieš pusę metų iš pareigų, manomai dėl nenoro prisiimti atsakomybę, pasitraukė projekto statybų vadovas. Jis tuoj pat po to išvyko iš Baltarusijos prasidėjus svarbiausiems pirmojo bloko pasirengimo eksploatacijai darbams. Baltarusijoje buvo vykdytas ir dėl Rusijos diplomatų įtakos nutrauktas ne vienas ikiteisminis tyrimas, kurio metu sulaikyti keli asmenys, dirbę rangovams iš Rusijos.

Atominėje elektrinėje yra įvykęs ne vienas incidentas, pavyzdžiui, neseniai kilęs gaisras šalia reaktoriaus pastato. Vis dėlto, informacijos apie incidentus Baltarusijos institucijos neteikia ir toliau vengiama viešumo. Tai sudaro prielaidas manyti, kad panašus požiūris gali tęstis atominei elektrinei pradėjus veikti.

Lietuvos veiksmai prieš Astravo AE

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo priimti Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymo pakeitimai. Jais įtvirtinta Seimo teisė įstatymu pripažinti trečiosios šalies (supraskime, tai bus taikoma Baltarusijai) branduolinę energiją nesaugia, jei tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Seimo sprendimo pagrindu būtų nutraukiamas branduolinės energijos tiekimas tiek tiesiogiai iš toks valstybės, tiek jungtimis, tiek tranzitu per kitos valstybės energetikos sistemą.

Antra vertus, verta abejoti šios įstatymo leidėjo įtvirtintos priemonės efektyvumu. Draudimas pirkti branduolinę energiją būtų praktiškai įmanomas tik tiesioginėje prekyboje tarp Baltarusijos ir Lietuvos, o jei Latvija ar Estija priimtų analogiškus sprendimus – tik tarp Baltijos šalių ir Baltarusijos.

Tranzitinės prekybos draudimas vargu ar suveiktų. Baltarusija ir toliau galėtų prekiauti su Rusija, o ši su Latvija ir Estija. Tai reikštų, kad elektros energija, pasitelkiant „Nord Pool“ – elektros energijos pardavimų biržą – Lietuvą pasiekti galėtų per Latviją ir Estiją, kurios pirktų energiją iš Rusijos, o į Rusiją iš Baltarusijos. Antra vertus, tokios elektros energijos konkurencingumas būtų abejotinas, kadangi tektų mokėti papildomus mokesčiai skirstymo operatoriui ir pan.

Ką daryti?

Lietuva pakeliui įtikinant ir kitas Baltijos valstybes pasekti analogišku keliu ir nepirkti branduolinės energijos iš Baltarusijos. Tai sveikintina. Antra vertus, net pasiekus Baltijos valstybių solidarumą iki 2025 m. išliks Astravo AE atominės energijos perdavimo galimybė per Rusijos tinklus. 2025 m. įvyks Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su ES ir valstybės atsijungs nuo Rusijos, pasiekdamos šios srities nepriklausomumą.

Taigi, esmine priemone, siekiant nenaudoti Astravo AE branduolinės energijos, ir toliau siekti, kad nei viena ES valstybė nenaudotų nei Astravo, nei Rusijos branduolinės energijos. Verta kelti ir daugiau tikslų, siekti, kad vystomo projekto trūkumai būtų maksimaliai pašalinti, antrojo reaktoriaus statyba – sustabdyta, siūlyti ESPOO konvencijos pataisas, kuriomis numatyti sankcijų mechanizmą valstybėms, kurios jos nesilaiko.

Akivaizdu, kad šie rezultatai priklauso nuo susitelkimo, tik buriant bendras už viešąjį interesą pasiryžusių kovoti visuomenininkų bei politikų jėgas. Todėl šiandien vilties įkvepia steigiamas „Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę“. Jungiuosi ir aš. Nelikime abejingi.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
1.2857

Top naujienos

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (30)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

Po konflikto namuose Agnė Zuokienė dalijasi keistais prisiminimais (331)

Antradienį į Agnės ir Artūro Zuokų namus vyko policija dėl buitinio smurto atvejo....

Gentvilas apie Bako pateiktą informaciją: situacija atrodo nuodinga kai kurių saugumo institucijų atžvilgiu

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pateikė naujos...

Aurimas Kuckailis

Apie vyrų gyvenimo prasmę: paskutinį dvidešimtmetį su vyrais – kažkas negerai (14)

„Šiuolaikinėje šeimoje moterys yra stiprios. Vyrai sako, kad jos turi tapti silpnesnės,...

Feisbuke plinta #metoo liudijimai apie garsų fotografą: dalijamasi šokiruojančia patirtimi „Delfi“ prabilo dar viena galimai nukentėjusioji (292)

Pastarąsias dienas socialiniuose tinkluose netyla tema, kurioje šmėžuoja fotografo Iridijaus...

Prasta idėja: pasaulio čempionato dalyves išgąsdino už šaudyklos pasirodęs „mirtininkas“ (9)

Italijoje vykstančiose planetos pirmenybėse dalyvaujančios Norvegijos biatlono rinktinės atstovai...

Marija Serbintaitė. Kodėl „boba su kiaušais“ – visai ne komplimentas (15)

Tu gali būti bet kuo! Kiek kartų tai sakome savo mergaitėms? Sakysi dažnai, gerai, džiaugiuosi....

„Kieti vyrai“ turi rimtų problemų: mokslinis tyrimas parodė, kas nutinka, kai vengiame jausmų (4)

Tai tikrai liūdna statistika, tačiau vyrai žudosi net 3,5 kartus dažniau nei moterys. Tokia...

43 metus tą pačią moterį mylintis vyras – apie dvi jį intriguojančias žmonos paslaptis (21)

1977 metų šaltą vidurį vasario mėnesio atsitiko tai, kas tapo kertiniu akmeniu mano gyvenimo...

|Maža didelių žinių kaina