aA
2020 metai pažymėti viena didžiausių pasaulinių tragedijų – COVID-19 pandemija. Ji palietė visus, nepriklausomai nuo regiono ir valstybės. Sienos, pasaulis užsidarė palikdamas mus visus nežinioje.
Dalia Asanavičiūtė
Dalia Asanavičiūtė
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau iš kitos pusės, vienos didžiausių nelaimių akivaizdoje valstybės mobilizavosi, ėmėsi griežtų sveikatos apsaugos priemonių, ekonomikos stabilizavimo ir regresijos stabdymo priemonių. Tai padėtis, kai nėra vieningos patikrintos teorijos, visas pasaulis mokinosi eigoje.

Ne išimtis ir mes, lietuvių diaspora užsienyje. Mus tai mobilizavo, suvienijo ir petys į petį su organizacijų nariais ir nepriklausančiais jokiai organizacijai stojome į pradines linijas, kad galėtumėme suteikti visą įmanomą pagalbą savo tautiečiams. Dar kartą įrodėme, kad esame Lietuvos jėga pasaulyje!

Galėčiau įvardinti tris kovos su pandemijos pasekmėmis etapus – stadijas. Pirmoji – repatriacija, pagalba grįžtantiems į Lietuvą arba iš Lietuvos į nuolatinę gyvenamą vietą užsienyje. Antroji – pagalba ir informacijos teikimas netekus darbo arba einant priverstinių atostogų ir trečioji, kuri vyksta šiuo metu – psichologinė žmonių jausena užsitęsus karantinui, sudėtingas darbinės ir socialinės ateities, kelionių į Lietuvą ir atostogų planavimas.

Kovo 13-ąją paskelbus neturinčių galimybių savarankiškai grįžti į Lietuvą piliečių registraciją, į Lietuvos diplomatines atstovybes kreipėsi 5994 piliečiai. Kovo 25 dienos duomenimis, su Lietuvos institucijų, kitų ES valstybių pagalba ir savarankiškai į Lietuvą grįžo 5131 asmuo. Tik užsidarant sienoms, prie Lenkijos stovint daugiau nei 2000 tautiečių su automobiliais, buvom tarpininkai tarp URM ir ten esančių ekipažų, informuodami, kaip vyksta derybos dėl jų leidimo vykstant tranzitu per Lenkiją į Lietuvą.

Nuolat informavome apie atsirandančias skrydžių galimybes, ieškojome visų galimų likusių maršrutų, įskaitant kitų ES valstybių repatriacijos skrydžius. Stengėmės operatyviai išspręsti piliečiams kilusias judėjimo problemas.

Antrasis etapas susijęs su parama ir informacijos teikimu netekus darbo užsienyje gyvenantiems lietuviams. Reaktyviniu greičiu kraštų bendruomenės ir diplomatinės atstovybės vertė visą svarbią informaciją į lietuvių kalbą, kad mūsų tautiečiams būtų lengviau suprantama, kokios Valstybės pagalbos gali tikėtis netekus darbo, netekus pajamų ar sumažėjus atlyginimui. Pradėjo veikti savanorių registracijos schemos, telkėme savanorius įvairios pagalbos teikimui. Susikūrė dešimtys platformų, lengvinančių informacijos sklaidą ir pasiekiamumą.

Tuo pat metu aktyviai stengėmės padėti ne tik morališkai, bet ir finansiškai Lietuvai kovoje su pandemija. Raginome aukoti jau įsteigtiems ir reikalingas apsaugos priemones medikams ir gyvybiškai svarbius aparatus perkantiems fondams, kurie išsaugotų žmonių gyvybes.

Tačiau maloniai stebino ir įvairiose kraštuose esančių lietuvių bendruomenių organizacijų iniciatyvos. Tautos fondas kartu su lietuvių bendruomene ir JAV profesionalais renka lėšas Lietuvai kovai su pandemijos pasekmėmis. Jungtinės Karalystės lietuviai aukojo savo regionų ligoninėms ir socialiniams darbuotojams veido skydų pirkimui.

Taip pat išvystytas tarptautinis projektas „Pasportuok ir padėk!“, kurio metu treniruotes veda lietuviai treneriai iš įvairių pasaulio kraštų ir ragina aukoti Lietuvos „Maisto bankui“. Rengiami virtualūs koncertai, kurių vienas, apjungsiantis įvairių šalių lietuvių muzikantus planuojamas netrukus. Raginame pasaulio lietuvius birželio 14 d. jungtis prie gražios iniciatyvos tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcijos „Ištark. Išgirsk. Išsaugok“.

Šiuo metu mes įžengiame ir realizuojame trečiąją fazę – kuri apima labai daug sferų. Tai galimybė keliauti ir grįžti į Lietuvą. Įdomu buvo suprasti, kad nemaža dalis užsienyje gyvenančių būtent šiuo laikotarpiu planavo savo kraustymąsi į Lietuvą. Žinodami grįžtamosios migracijos tendencijas, ypač iš JK dėl „Brexit“ įtakos, ne kartą kalbėjome apie Lietuvos pasiruošimą priimti grįžtančiuosius, padėti integruotis ir vaikams ir suaugusiems. Juk mums tai tarsi antroji emigracija, kuri sukelia didelį neapibrėžtumą ir stresą.

Vaikai susiduria su iššūkiais, kurie susiję su pačiu migracijos reiškiniu. Pasikeitusi namų aplinka, bendravimo nauja kalba būtinybė, prisitaikymas prie naujų taisyklių ir rutinos, iššūkiai mokykloje, socialinės ir emocinės paramos trūkumas – neišvengiami palydovai.

2018–2019 m. į šias mokyklas iš užsienio grįžo apie 900 vaikų. Didėjant grįžtamosios migracijos skaičiui, mokyklų tinklas, sugebantis tinkamai priimti ir integruoti tokius vaikus, turi plėstis.

Pandemijos akivaizdoje tik išryškėjo silpnosios vietos, kurių stiprinimui pasiūlymai buvo teikiami jau ne vienerius metus:

1. Sudaryti sąlygas grįžtantiems – vaikų integracija, lietuvybės centrai, padedantys integruotis vaikams, vieno langelio principu teikiama informacija, psichologinė pagalba grįžtantiesiems. Vieno langelio principu veikiantys konsultacijos centrai ypatingai svarbūs labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

2. Vaikų su specialiaisiais poreikiais integracija.

3. Palankios darbo sąlygos visų amžiaus kategorijų ir kvalifikacijų žmonėms, pagalba integruojantis į Lietuvos darbo rinką. Tokiu būdu stabdyti numatomą naują emigracijos bangą, pasibaigus karantinui.

4. Bendruomeniškumo skatinimas per Globalių regionų kūrimą, vietos bendruomenių palaikymą. Būtent per Globalių regionų programas, miestai iš savo buvusių miestelėnų susilaukė daug pagalbos. Miestų ambasadorių tinklo kūrimas, padedantis į savo gimtąjį miestą atvesti žmogiškuosius ir finansinius resursus, pritraukti užsienio kapitalą, skatinantį darbo vietų kūrimą.

5. Užsienyje gyvenančių „talentų“ įtraukimas į įvairių komisijų veiklą, jų žinių panaudojimas. Bendros informacijos ir patirties dalinimosi platformos kūrimas.

6. Bendruomeniškumo skatinimas, tinkamų socialinės integracijos priemonių kūrimas.

Esant karantinui, nemažiems verslo sektoriams esant priverstinėse prastovose, valstybėms skatinant vidinį vartojimą, palaikant šalies pramonę, valstybės praranda savo eksporto rinkas. Pavyzdžiui, vien iš Lietuvos į JK eksportas per metus siekia 1,1 milijardo EUR. Tai yra lygiai toks pats skaičius, kaip užsienyje gyvenančių lietuvių piniginės perlaidos į Lietuvą per metus.

Iki šiol didžiausi akcentai buvo dedami investicijų į Lietuvą pritraukimui, darbo vietų užpildymui kviečiant kvalifikuotą darbo jėgą iš užsienio. Tačiau nepakankamai išnaudota lietuvių diaspora eksporto rinkų plėtimui. Kur dar slypi didelis potencialas.

Turėdami tokį galingą ir didžiulį Lietuvos diasporos užsienyje pilnai neišnaudojamų resursų potencialą, mes ypač šiuo metu turime stiprinti ryšius su užsienyje veikiančiomis lietuvių bendruomenės organizacijomis, atverti neišnaudotus žmogiškuosius resursus, įtraukti užsienyje gyvenančių savo sričių specialistus į valstybės valdymo struktūras, komisijas.

Būtina šias patirtis pritaikyti ir panaudoti Lietuvos Respublikos gerovei kurti. Kurkime kartu!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
2.6364

Top naujienos

Naujos provokacijos darosi dar įžūlesnės: vis garsiau kalbama apie tribunolą Lukašenkai (166)

Vis garsiau ir dažniau pasigirsta minčių, kad tribunolas paskutiniu Europos diktatoriumi...

Nuo liepos brangstant siuntoms iš Kinijos, pirkėjai rado schemą, kaip išvengti padidintų mokesčių – tą padaryti pavyks ne visada (80)

Likus mažiau nei mėnesiui iki įsigaliojant naujai tvarkai siuntoms iš trečiųjų šalių,...

Žinių radijas | D+

Lietuvoje populiarėjantis judėjimas, kurio pasekėjai senatvėje turės daug pinigų: tinka tiems, kurie bijo rizikos

Pasaulyje populiarėjantis FIRE (Financial Independence Early Retirement) judėjimas remiasi eksesyviu...

Automobilių nuoma vasaros keliautojams skaudžiai kirs per kišenę (5)

Pandeminiams ribojimams pagaliau švelnėjant, ilgai lauktos atostogos gali pateikti nemalonių...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Auksinės riebalų taisyklės, kurių laikantis sveikata tik gerės: vienus naudokite drąsiai, kitus apeikite

Nuėjus į prekybos centrą prie riebalų lentynos – tiesiog pradeda raibti akys: rapsų,...

Išskirtinis skyrybas išgyvenančio Artur Swan interviu: kaip jis reaguoja į kalbas, kad žmona įsimylėjo kitą? (10)

Sveika gyvensena besidomintys lietuviai tiesiog dievino Artur ir Ievos Swan porą. Dar prieš tris...

Daug perdavimų – nė vieno įvarčio: Ispanijos rinktinė namie neįveikė švedų (101)

Europos futbolo čempionate užfiksuotos pirmosios nulinės lygiosios. Akivaizdžia rungtynių...

Atostogų metu išgirstas pokalbis nuliūdino Simoną Burbaitę: nesu prastesnė vien dėl to, kad nieko neturiu tarp kojų

Tinklaraštininkė ir knygos „ Tavo geriausia draugė “ autorė Simona Burbaitė atostogų metu...

Įmonėje niekas niekuo nesiskundžia? Kokią grėsmę gali slėpti ši tyla

2021 metų gegužės mėnesį reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, beveik 92...