Vilniaus mieste jau senokai egzistuoja ši sunkiai pastebima, tačiau tiek automobilių, tiek viešojo transporto eismą reikšmingai apsunkinanti problema. Centrinėje miesto dalyje pristatymo automobiliai ir sunkvežimiai, juos iškraunant, yra pastatomi ant važiuojamosios dalies krašto su įjungtu avariniu signalu. Vairuotojai be skrupulų stoja ten, kur patogu, norėdami išleisti keleivius ar jų palaukti. Kiti dar įžūliau – sustoja ir bėga kažkur „trumpam“, galvodami, kad tai niekam nepakenks. Visgi tai reikšmingai prisideda prie miesto kamščių, trukdo dviračių ir pėsčiųjų eismui, o dažnu atveju konkrečioje gatvėje kuriam laikui išvis paralyžiuoja eismą.

Galima padaryti parodomąjį automobilio traiškymą šarvuočiu, o tada nieko iš esmės stipriai nepakeisti. Galima pridėti ženklų, neleidžiančių laikinai sustoti, tačiau per kadenciją nieko esmingai nesutvarkyti. O galima pasižiūrėti į Europos miestus, patiriančius tokias pačias problemas, ir pasinaudoti jų pavyzdžiu. Būtent tai ir gali būti sprendimas Vilniui. Tikiu, kad sugriežtinusi prekių pristatymo automobiliu eismo sąlygas sostinė gali reikšmingai sumažinti kamščius miesto centre.
Kasdien kelkraščius nuklojantys „mirksiukai” yra paprasta problema, su kuria susiduria bene kiekvienas vilnietis: pėstysis, dviratininkas, tvarkingas vairuotojas. Neabejoju, kad visiems eismo dalyviams „mirksiukai” yra įgrisę iki gyvo kaulo.
Dainius Kreivys

Vilniuje dažnu atveju pristatymo automobiliai prekes pristato intensyviausiu transporto eismo metu. Tai yra darbo metu, kai miestas ūžia, o „ant mirksiukų“ trumpam pastatyti automobiliai ypatingai trukdo kasdieniam eismui.

Paryžiuje, Barselonoje, Kopenhagoje, Dubline ir kituose Europos miestuose ši problema yra sprendžiama, nustatant, kad pristatyti prekes galima laiku nuo vėlyvo vakaro ik ankstyvo ryto. Paryžiuje bandelių kepėjai jas pardavėjams atveža iki 6 val. ryto. Nuo to bandelių kokybė tikrai nesuprastėja.

Tokio prekių pristatymo principo, mano akimis, reikia ir Vilniui.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad toks sprendimas nepagrįstai apsunkintų prekių pristatymą. Visgi Vakarų šalių̨ miestų patirtis rodo, jog nakties metu prekės gali būti pristatomos iki 50 proc. greičiau nei dieną, iškrauti prekes yra žymiai lengviau, o naktinio darbo kaštai dėl padidėjusio efektyvumo yra absorbuojami.

Kalbant paprasčiau – jei prekių išvežiotojai tai darytų nuo 20 valandos vakaro iki, tarkime, 6 valandos ryto, tai ne tik ženkliai atlaisvintų miestą nuo rytinių kamščių, bet ir įvestų miestui daugiau tvarkos, o ilgesnėje perspektyvoje užsakovams sutaupytų pinigų.

Žinoma, Jums gali kilti klausimas, kaip tai bus įgyvendinta? Kas sukontroliuos? Kas bus su paprastais nekultūringais vairuotojais. Tikiu, kad ir čia sprendimai yra seniai rasti ir išbandyti – tereikia juos pasiimti ir įgyvendinti. Kalbant apie logistikos transporto priemonių sustojimą su avariniu signalu ant šaligatvio, tą galima išgyvendinti ne tik nustačius konkretų pristatymo laiką, bet ir įdiegiant išmanias technologijas (pvz., automatinius laikmačius, rodančius stovėjimui skirto laiko viršijimą̨).

O vairuotojai, laukiantys keleivių ar juos išleidžiantys, tačiau imituojantys gedimą ar piktnaudžiaujantys avarinio signalo teise, būtų griežtai vertinami pagal Kelių eismo taisykles.

Kasdien kelkraščius nuklojantys „mirksiukai” yra paprasta problema, su kuria susiduria bene kiekvienas vilnietis: pėstysis, dviratininkas, tvarkingas vairuotojas. Neabejoju, kad visiems eismo dalyviams „mirksiukai” yra įgrisę iki gyvo kaulo.

Sprendimas šiai įsisenėjusiai problemai yra labai elementarus – keisti prekių pristatymo laiką mieste, o KET nesilaikančius lengvųjų automobilių vairuotojus, piktnaudžiaujančius avariniu šviesos signalu, bausti administracine tvarka. Toks paprastas žingsnis galėtų reikšmingai pagerinti kasdienį Vilniaus transporto sistemos gyvenimą.