Ne Tau, Martynai, mėlynas dangus
Ar žinote, kas pagal naująją SAM tvarką gali pastatyti automobilį Neįgaliųjų kelio ženklu pažymėtose vietose?
Taip kad pagal dabartinę tvarką galite drąsiai gėdinti ir fotografuoti neįgalius asmenis, kurie per daug įgalūs rūpesčiui ir žmogiškumui. Tokia tvarka, ir NDNT darbuotojos – draugiškos, geranoriškos moterys nieko negali padaryti. Ne jų rankose tokie sprendimai.
Stebuklų žemė
O žinote, kad Lietuva turėtų skubiai informuoti visas pasaulio valstybes, kad pas mus vykdomas beprecedentis mokslinis eksperimentas, kurio metu žmonėms bus ataugintos nupjautos kojos ar kitos svarbios kūno dalys?
Mat pagal dabartinę tvarką, turintys sunkią negalią žmonės, pavyzdžiui, netekę galūnių dėl sunkių cukrinio diabeto sukeltų komplikacijų (sutrikus kraujotakai galūnės gali gangrenuoti, todėl tenka jas nupjauti), turi periodiškai (kai kuriais atvejais – kasmet) įrodinėti NDNT, kad jų negalia „nedingo“ ir kojos neataugo.
Finansų magija
Ar žinote, kad pakeitus pašalpų mokėjimo tvarką, itin sunkią negalią turintiems žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, juos prižiūrintiems artimiesiems teks iš naujo kviesti komisijas ir keliauti į teismus dėl globos ir slaugos skyrimo iš naujo?
Kaip suprantu, preziumuojama, kad šie beveik 20 tūkst. žmonių, vos sužinoję apie truputį didesnę išmoką savo slaugai, staiga tik strykt ir šoka suktinį pasveikę ir žvalūs.
Kas čia skundėsi, kad apie perkrautus teismus? Negi sunku pakartotinai 20 tūkst. teismo nutarčių parengti? O jau laiko ir nuobodulio pertekusioms neįgaliųjų šeimoms tai juk tikrai bus labai smagu rinkti popierius, keliauti per įstaigas – kurių daugelis nepritaikytos neįgaliesiems, laukti eilėse ir atsiprašinėti iš darbų. Na, bet užtat automobilį galės pasistatyti, nes jų slaugomi artimieji jau nusipelno malonės naudotis Neįgaliųjų kelio ženklu...
Seniai nerašiau tokio kartaus straipsnio. Pastaruoju metu sulaukiu vis augančio srauto skundų iš įvairiausių žmonių – nuo neįgaliųjų iki nevyriausybininkų, iki Seimo narių. Taip taip, Seimo narių, kurių per mažai pasiekti realiems pokyčiams.
Bet gal neturėtume stebėtis, kai turime tokią Vyriausybę, kurios atstovė Vyriausybės valandos metu paklausta, kaip galėtų pakomentuoti, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo priežiūros komitetas itin aštriai kritikuoja Lietuvą dėl netinkamo neįgaliųjų teisių užtikrinimo ir gausių jų teisių pažeidimų, netinkamo valstybės požiūrio ir daro išvadą, kad Lietuvoje nėra progreso šiuo klausimu, bei ką rengiasi daryti situacijai pakeisti, tesugeba atsakyti, kad esą Komitetas vertino situaciją 2011-2012 metais, o Lietuvos delegacija turėjusi labai stiprius oponentus iš neįgaliųjų NVO.
Vau.
Point of information, - kaip sakydavome debatuose, kai kas nors žiauriai nusikalbėdavo – šiaip jau valstybė, pristatydama ataskaitą, turi informuoti apie situacijos pokyčius nuo ataskaitinių metų iki kalbamos dienos.
Taigi, Lietuvos valstybė turėjo kuo puikiausią galimybę pristatyti situaciją nuo 2011 iki 2015 pabaigos. Specialiai nuslėpė pažangą? Bravo. Geležinė logika – kam sakyti apie gerus dalykus. Gal tik jei nėra tų gerų dalykų, tai tada tikrai nebuvo ir ką sakyti.
Stiprūs oponentai? Lietuvos neįgaliųjų forumas, pateikęs alternatyvią ataskaitą su konkrečiais duomenimis, kokius kasdienius apribojimus ir net pažeminimus patiria 260 tūkstančių (!) negalią turinčių žmonių Lietuvoje.
Jei manysime, kad kiekvienas jų turi tik po vieną artimąjį – jau turime pusę milijono žmonių, kuriems reikia kai ko daugiau nei žodžių, kad būtų atkurtas (sukurtas) pasitikėjimas valstybe.
Betgi supratimas yra ne toks, jog važiuojama pristatyti, kaip Lietuva vykdo įsipareigojimus rūpintis savo piliečiais. Važiuojama GINTIS – nuo bjaurių Komiteto klausimų ir stiprių oponentų, pilietinės visuomenės.
Jau net nebepykstu, tik jaučiu, kad mano kantrybės riba peržengta. O Jūsų?