Kriminalinės žvalgybos duomenų paviešinimas sukėlė audrą visuomenėje.
Darius Petrošius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Daug kam susidarė klaidingas įspūdis, kad Lietuva vieną gražų vakarą ėmė ir pavirto policine valstybe, o tarnybos neva ėmė sekti daugybę žmonių.

Galima suprasti tokią žmonių baimę ir kylančius klausimus: „Ar pareigūnai seka ir klausosi manęs, ar jie žino, ką aš veikiu po darbo, su kuo leidžiu vakarus ir apie ką kalbuosi su draugais, ar tokia veikla teisėta?“

Išgirdome daug baimių ir gandų, versijų, išvedžiojimų, kategoriškų (dažnai nepagrįstų) vertinimų ir pigių spekuliacijų. Galiu nuraminti, kad daugumos žmonių baimės – nepagrįstos. Esame demokratinė, parlamentinė, žmogaus teises ginanti valstybė. Bet apie viską nuo pradžių.

„Ar galiu sužinoti, kad buvau sekamas?“

Šį tekstą rašyti paskatino vieno paprasto, toli nuo sostinės gyvenančio žmogaus klausimas: „Ar galiu sužinoti, kad buvau sekamas, kad slapta buvo klausomasi mano pokalbių?“

Bandant atsakyti į tokį klausimą, kiekvienam teisininkui reikėtų klausti, kokio įstatymo pagrindu žmogus galėjo būti sekamas, galėjo būti klausomasi jo pokalbių. Priminsiu, kad, pavyzdžiui, klausytis pokalbių telefonu Lietuvoje galima pagal 3 įstatymus – Baudžiamojo proceso kodeksą, Žvalgybos ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą.

Dažniausiai pastarasis įstatymas ir kelia daugiausiai klausimų. Kriminalinės žvalgybos įstatymas tokios galimybės (t. y. sužinoti ar sekamas žmogus, ar ne?) nenumato. Įstatyme teigiama, kad asmuo gali reikalauti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinktus duomenis. Jei atsirado teisinės neigiamos pasekmės, o sukaupta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Taigi galima net reikalauti informacijos apie save, bet tik jei jaučiatės (ar esate) nukentėjęs dėl slapta apie jus rinktų duomenų. Be to, reiktų ir paskubėti: kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą ir nustačius, jog informacija apie asmenį nepasitvirtino, informacijos rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama per 3 mėnesius.

Teismų statistika neatspindi tikro masto

Nacionalinė teismų administracija paskelbė duomenis: 2015 metais prokurorai į teismus kreipėsi 10 272 kartus, prašydami sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. 2014 metais tokių prašymų buvo 12 332, o 2013 metais – 14 526.

Taigi prašymų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų mažėja. Vis dėlto iš Nacionalinės teismų administracijos pranešimo nėra aišku, kiek prašymų dėl pokalbio telefonu turinio kontrolės, kiek – tik dėl srauto duomenų (t. y. abonento vietos nustatymas, kontaktų išklotinės ir panašiai). Taip pat neaišku, apie kurių įstatymų reguliavimo sferą kalbama: Kriminalinės žvalgybos įstatymą, Baudžiamojo proceso kodeksą ar Žvalgybos įstatymą.

Pateikti skaičiai nieko nepasako, kokiam asmenų skaičiui buvo prašoma taikyti žvalgybos veiksmus (viename prašyme gali būti nurodyta keletas pavardžių), kiek prašymų susiję su jau anksčiau taikytų sankcijų pratęsimu ar pakartojimu.

Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad visuomenė turėtų būti aiškiai informuojama apie teisėsaugos institucijų vykdomos elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės mastą. Tarp institucijų trūksta koordinacijos, o žiniasklaidai pateikiami statistiniai duomenys apie teismų priimtas nutartis, kontroliuojamų galinių įrenginių skaičių, kurie neatspindi tikro asmenų pasiklausymo masto.

Reali situacija ir tendencijos

Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija analizuoja situaciją dėl asmenų, kurių atžvilgiu atliekami žmogaus teises ribojantys veiksmai.

Praėjusiais metais Lietuvoje, vykdant įvairius tyrimus, buvo pasiklausoma apie 8,6 tūkstančio žmonių telefoninių pokalbių. Iš jų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus pasiklausoma 4,5 tūkstančio, baudžiamojo proceso bylose – 2,2 tūkstančio, teikiant duomenis Valstybės saugumo departamentui ir karinei žvalgybai – apie 1,9 tūkstančio žmonių pokalbių.

Komisija nustatė, kad 2015 metais pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą sankcionuoti veiksmai (telefoninių pokalbių kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas bei jų apžiūra ir kitos priemonės) buvo vykdomi 4 454 asmenų atžvilgiu. 2014 metais – 4 573 asmenų atžvilgiu, 2013 metais – 6 139, 2012 metais – 7 147.

Tendencija akivaizdi: asmenų, kurių atžvilgiu atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, mažėja.

Šiek tiek kitokia statistika taikant Kriminalinės žvalgybos įstatymą dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo. 2015 metais buvo klausomasi 4 454 asmenų telefoninių pokalbių, 2014 metais – 4 218 asmenų, 2013 metais – 5 578, 2012 metais – 5 784. Nors išlieka bendra mažėjimo tendencija, bet pernai buvo pasiklausoma šiek tiek daugiau asmenų, nei užpernai.

Valstybės saugumo departamentas Žvalgybos įstatyme numatytai veiklai atlikti (asmens telefoninio ar internetinio susižinojimo stebėjimas, patekimas į asmens privačią erdvę, jo dokumentų ir kitų daiktų apžiūra) 2014 metais atliko teismų sankcionuotus veiksmus 1 884 asmenų atžvilgiu. Iš šių asmenų 1 042 yra Lietuvos Respublikos piliečiai, 816 – ne Lietuvos Respublikos piliečiai, 26 – juridiniai asmenys.

Sekimas valstybės vardu – tik laikinai ir pagal įstatymus

Vieniems tokia statistika – dramblys, kitiems – tik musė. Dramatizuoti situacijos, jog valstybės vardu vykdomas totalinis piliečių sekimas, nereiktų.

Visiems verta žinoti: vykdant specialius veiksmus, negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės.

Kai kurie šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

Todėl reikia dalykiškai spręsti klausimą, kad nekiltų pagundų skaityti viešai visų 8,6 tūkst. sekamų ir pasiklausomų žmonių pokalbius.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pirmą kartą prabilo Osamos bin Ladeno motina jų namai – turtų ir įtakos atspindys (38)

Ant kampinės erdvaus kambario sofos įsitaiso ryškiai apsirengusi moteris. Sekcijos stikle, už...

Artimiesiems – šokas: vyrą po medikų vizito namuose rado ištiktą insulto (102)

Insultas, bet atvykote pavėluotai – tokius žodžius išgirdo sesuo, atvežusi savo brolį į...

Apmokestino fotosesijas Palangos botanikos parke (126)

Jeigu rengiatės Palangos botanikos parke rengti vestuvinę fotosesiją, pasiruoškite papildomus 60...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Nesuteikime galimybės Vėlyviui tapti saviraiškos laisvės kankiniu

Ilgai bandžiau tai ignoruoti apsimesdamas, jog nematau, kad prekybos centruose vietoje kremų nuo...

Toma Vaškevičiūtė: kai jaučiu nepakantumą žmonėms ir aplinkai – jaučiuosi purvina ir labai skurdi (14)

Toma Vaškevičiūtė , 2008 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos teatro ir muzikos...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (701)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (432)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (295)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Vasariška šiluma dar džiaugsimės ir kitą savaitę, tik dažnesni bus trumpi lietūs (2)

Vasariški orai iš Lietuvos dar nesitraukia ir žada toliau džiuginti šiluma. Tiesa, dažnesni bus...

Apie Vėlyvio akibrokštą bažnyčioje pasisakė ir Liudvikas Andriulis: „trolinti“ reikia ir galima stipresnius už save, ne silpnesnius (337)

Režisierius Emilis Vėlyvis kartu su projekto „Zero Live Show“ aktorių komanda per Žolinę...