aA
Šiemet švenčiame mūsų šalies Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.
Dainius Kreivys
Dainius Kreivys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Visus tuos dvidešimt penkerius metus Tėvynės Sąjunga buvo ta politinė jėga, kuri formavo mūsų valstybės strateginę darbotvarkę. Lietuvos stojimas į NATO, Europos Sąjungą, šalies energetinės nepriklausomybės statyba, pamatų euro įvedimui padėjimas, modernios ir inovatyvios šalies ekonomikos kūrimas – tai įgyvendintos ar tebeįgyvendinamos užduotys prie kurių ištakų rasime Tėvynės Sąjungos vardą.

Iš tiesų daug kuo galime didžiuotis. Tačiau mūsų iš pelenų prisikėlusios valstybės laukia daugybė naujų iššūkių – valstybės saugumo užtikrinimas, patriotizmo ugdymas ir pasitikėjimo savo valstybe susigrąžinimas, socialinės atskirties mažinimas, šeimos instituto stiprinimas ir senėjančios visuomenės klausimų sprendimas. Tačiau svarbiausias uždavinys yra ilgalaikės valstybės strateginės krypties brėžimas.

Lietuva – LDK tradicijos tesėja

Lietuva, ilgą laiką buvusi valstybe tarp Rytų ir Vakarų, po įstojimo į ES ir NATO tapo neatsiejama Vakarų civilizacijos dalimi.

Tuo pat metu išlikome paribio valstybe, tiesiogiai besiribojančia su nevakarietiškomis ar net Vakarams priešiškomis valstybėmis. Jau vien šis geografinis faktas ir gyva istorinė santykių su kaimynais atmintis bei patirtis įpareigoja mus būti ištikimiems ne tik vakarietiškoms demokratijos vertybėms, bet ir išsaugoti tą ypatingą jautrumą nacionalinio saugumo grėsmėms bei ugdyti pasiruošimą jas atremti. Turime kuo skubiau perimti šalių, gyvenančių panašioje geopolitinėje įtampoje, patirtį.

Taip pat turime santykinai ilgą gyvenimo vienoje valstybėje su kitomis tautomis patirtį. Tad nenuostabu, kad istoriškai ir kultūriškai būdama vienu iš regioninių traukos centru, mūsų šalis tebėra išsaugojusi savęs kaip minkštųjų politinių galių ir traukos centro atmintį bei suvokimą.
Didžiosios Lietuvos stiprybė buvo paremta ne tik ir ne tiek karine galia ir bendrai ginama saugumo erdve, tačiau išskirtine tam metui minkštosios galios tradicija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė jungė tautas su skirtingomis kalbomis, tikėjimais ir kultūromis. Tačiau mūsų šalies tautinė, religinė tolerancija bei kultūrinis, ekonominis, prekybinis atvirumas tapo to meto minkštųjų galių šerdimi. Ši tradicija yra mumyse vis dar gyva ir turime ją plėtoti.

Rusijos–Ukrainos konfliktas nėra tik atsigaunančios Rusijos geopolitinės ir karinės galios projekcija, tai geopolitinių – kultūrinių tradicijų susikirtimas. Rusijos veikimas visuomet buvo grįstas kietąja galia, kuri yra nepriimtina skirtingoje tradicijoje daugelį amžių praleidusiai Ukrainai. Lietuva būdama Europos Sąjungos nare, atkūrusi kultūriškai patrauklią, ekonomiškai stiprią ir efektyviai valdomą valstybę, istoriniams mūsų partneriams galėtų vėl tapti politinės traukos centru ir sektinu pavyzdžiu.

Visi kartu privalome sukurti sėkmingą ir stiprią valstybę. Valstybę, kuri būtų sektinu pavyzdžiu draugams ir matoma atgrasančia galia bei valia piktavaliams.

Patikima ir rūpestinga valstybė

Patikimumą galima būtų išskleisti kaip šalies piliečių pasitikėjimą savo valstybe ir valstybės pasitikėjimą savo piliečiais. Nepasitikėjimo savo valstybe šaknų turėtume ieškoti iš Rusijos imperijos ateinančioje tradicijoje, kurioje valstybė visuomet buvo tapatinama su prievarta, neteisybe ir stipresniojo teise. Būtent čia ir reikėtų ieškoti mūsų mastyme įsirėžusios takoskyros jie (valdžia) ir mes (žmonės, nuo kurių niekas nepriklauso) giluminių priežasčių. Liūdna, tačiau šiai tradicijai būdingas beveik mesijinis gerojo autoriteto – caro kultas, savo atspindį mūsų šalyje teberanda vis naujų gelbėtojų istorijose.

Pasitikėjimas savo valstybe, tikrumas, kad esame savo valstybės šeimininkai, kad mūsų gyvenimas priklauso nuo mūsų pačių, kad demokratiniuose rinkimuose rinkta valdžia atstovauja mums ir tik nuo šalies piliečių priklauso mūsų rinktos valdžios kokybė, sietinas su graikiškuoju–romėnišku paveldu, ateinančiu pas mus per Vakarietiškąją tradiciją.

Patikimos valstybės šerdimi reikėtų laikyti legalizmą, kuris yra europietiškosios tradicijos pamatas. Įstatymai – tai šalies piliečių sutartų bendro sambūvio taisyklių visuma. Todėl įstatymo viršenybė, visų lygybė prieš įstatymus ir pagarba jiems yra pilietinės visuomenės pamatas. Skaidriai ir demokratiniuose rinkimuose rinkta bei kontroliuojama valdžia yra šios legalistinės sistemos garantas. Neskaidrūs rinkimai, korupcija, pasirinktinis (selektyvus) įstatymų taikymas, favoritizmas – tai sunkios ligos, griaužiančios valstybės patikimumą. Teisinis raštingumas, institucijų, įgyvendinančių teisę ir teisingumą bei kovojančių su sistemos ydomis stiprinimas, keliant jų kompetencijas, vykdant griežtą atranką bei užtikrinant tinkamą finansavimą, yra vienintelis kelias, leisiantis šaliai tapti teisingesne ir patikimesne.

Pasitikėjimo kultūrą turime pradėti gaivinti nuo valdžios ir politinių partijų. Nėra ko svajoti apie pasitikėjimą valstybe, jei politinėmis partijomis pasitiki 5 nuošimčiai gyventojų, o toliau sąraše rikiuojasi Seimas ir Vyriausybė. Negali būti taip, kad partijos, užuot rūpinusios valstybe, užiminėtų ministerijas ir joms pavaldžias institucijas vien tam, kad įdarbintų partijos narius ir diegtų korupcinę partinių duoklių rinkimo kultūrą. 

Demokratijos esmę iškreipia ir įtakingos interesų grupės, kurios, remdamos politikus ir partijas, kurdamos įvairius politinius ir visuomeninius darinius jais bando siekti tik joms pačioms reikalingų ir naudingų tikslų.

Skaidrumo, atsakomybės ir tiesos sakymo rinkėjams principai turi atsispindėti ne tik partijų programose, bet ir realiame jų gyvenime bei darbuose.

Turime daug labiau sugriežtinti ir valstybės institucijų atskaitomybę. Negali būti taip, kad šilumininkų piktnaudžiavimai neštų milijoninius nuostolius vartotojams ir valstybei, o už tai atsakingos institucijos vadovai būtų giriamai už puikią iškalbą, tačiau nevertinami pagal jų realius darbus.

Tačiau vien tik teisė ir teisingumas yra nepakankami bruožai patikimai valstybei kurti.

Bendruomeniškumas, solidarumas ir įvairiapusė pagalba visuomenės nariams, kuriems nepasisekė, tai klijai, klijuojantys valstybės piliečius į rūpestingą bendruomenę. Reikia pabrėžti, kad visapusiška pagalba, pasiekianti tuos visuomenės narius, kuriems jos labiausiai reikia, – tarpusavio solidarumas yra valstybės tvirtumo šaltinis. Tuo tarpu piktnaudžiavimas teikiama pagalba skaldo ir naikina bendruomeniškumą. Valstybės socialinės politikos tikslas – sukurti aiškias taisykles ir sistemą, pagal kurias tiek privati, tiek valstybės iniciatyva būtų vienodai svarbi, o pagalba efektyviai ir tikslingai pasiektų labiausiai nuskriaustus visuomenės narius. 

Tvirta šeima – valstybės stiprybės šaltinis

Tvirta šeima yra tvarios visuomenės pamatas. Šeima yra ta aplinka, kurioje susiformuoja, auga ir visapusiškai atsikleidžia vaiko asmenybė. Valstybės dėmesys ir pagalba šeimai, gyvybės apsauga nuo pat prasidėjimo ir yra atsakas į senėjančios visuomenės iššūkius.

Valstybė turi sudaryti geriausias sąlygas dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms. Lankstus darbo grafikas, galimybė dalintis darbo valandomis, darželių plėtra leistų mamoms neprasti darbinių įgūdžių ir maksimaliai greitai grįžti į darbo rinką. Tiesioginė finansinė parama daugiavaikėms šeimoms, pajamų mokesčio regresinis taikymas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, kuris šeimai auginant daugiau nei keturis vaikus taptų net mokestine priemoka, – tai reikalingi žingsniai valstybei bandant pakeisti dabartinę demografinę padėtį.

Netgi ekonomiškai išmokos vaikams negali būti traktuojamos kaip našta valstybės biudžetui. Tai mūsų pati geriausia investicija į šalies ateities ekonomikos kūrėjus, vartotojus ir būsimus mokesčių mokėtojus, leisiančius ateityje išlaikyti stabilią valstybės finansų ir socialinę sistemą.
Kultūra ir švietimas – sugrįžti ten, kur būta, susigrąžinti tai, kas pamiršta

Antrojo pasaulinio karo metu britų premjeras Winstonas Čerčilis, paklaustas, ar nereikėtų sumažinti išlaidas kultūrai atsakė: „tuomet vardan ko mes kariaujame?“ Kultūra – tai mūsų nacionalinės tapatybės išsiskleidimas ir minkštųjų galių šerdis, todėl dėmesio šiai sričiai niekada nebus per maža.

Tautinė tapatybė yra užkuoduota mūsų lietuvių kalboje, kurią būtina ir toliau puoselėti ir saugoti. Tačiau ne mažiau svarbu, kad ir kitomis kalbomis kalbėjusių lietuvių kūryba taptu mūsų nacionalinio indentiteto ir kultūros dalimi. Adomas Mickevičius, Oskaras Milašius, Romain Gary, Chaimas Sutinas, Neemija Arbit Blatas turėtų tapti tokie pat savi kaip Kristijonas Donelaitis, Maironis ar Konstantinas Čiurlionis. 

Švietimas ir mokslas – tai sritys, nuo kurių priklauso, kiek būsime kūrybingi ir kompetentingi kurdami savo šalį. Mokykla turi ugdyti kūrybingas, visapusiškai išsilavinusias, patriotiškai nusistačiusias asmenybes, kurios suvoktų bendrojo gėrio, valstybės, kultūros, mokslo prioriteto svarbą visuomenės gyvenime. Švietimo sistema taip pat turi atspindėti šalies ir ekonomikos poreikius. Tikslieji, gamtos mokslai, finansų apskaita privalo užimti deramą vietą mokinio mokyklinėje darbotvarkėje.

Užsienio švietimo institucijų pritraukimas į Lietuvą duotų reikiamą impulsą švietimo sistemai keistis ir tobulėti. Universitetai privalo lygiuotis į geriausias pasaulio mokymo įstaigas. Lietuva turi tapti patrauklia šalimi studentams iš Baltarusijos ar Ukrainos ar netgi Latvijos. Lietuvos universitetus baigę asmenys būtų geriausi Lietuvos ambasadoriai, o Vilnius susigrąžintų statusą kaip vieta kurioje vienijasi skirtingos kalbos, kultūros ir tradicijos.
Patriotizmo ugdymas ir šalies gynyba

Keičiantis pasaulinei geopolitinei padėčiai šalis žengia į sunkau prognozuojamą ir mažiau stabilų savo istorijos etapą. Atliepti šį iššūkį reikalingos vieningos visos šalies visuomenės pastangos. Kaip rodo panašiose padėtyse esančių šalių patirtis, patriotizmo ir meilės savo šaliai ugdymas, motyvuotos, aukšto pasirengimo bei gerai apginkluotos kariuomenės kūrimas yra žingsniai leisiantys kartu su sąjungininkais sėkmingai atgrasinti potencialius valstybės priešus.

Šauktinių kariuomenės atkūrimas, partijų įsipareigojimas didinti gynybos biudžetą ir 2020 metais pasiekti tai, ką esame įsipareigoję mūsų NATO partneriams, yra sveikintini žingsniai reikiama kryptimi. Tačiau šiandien to jau nepakanka. Būtina trumpinti šį įsipareigojimų įvykdymo laiką ir toliau didinti kariuomenės finansavimo rodiklį.

Pasirengimas visuotinei teritorinei gynybai yra aiškus strateginis šalies gynybos prioritetas. Keičiantis karų ir ginkluotų konfliktų sampratoms, turime būti pasiruošę bet kokiam galimam konflikto scenarijui. Privalome skatinti ir remti vietinės karinės pramonės kūrimąsi ir plėtrą, ypač tos, kuri yra grįsta aukštosiomis technologijomis. Patriotizmo ugdymas mokyklose, efektyvi komunikacija, didinanti visuomenės paramą mūsų kariuomenei, tikslingai naudojamos biudžeto lėšos, leis šaliai nebijant pasitikti ateities iššūkius.

Specialiosios tarnybos šiandien nevaidina to vaidmens, kurį jos turėtų vaidinti demokratinėje valstybėje. Trūksta aiškių prioritetų ir visuomenės pasitikėjimo. Nėra tinkamai išspręsti pavaldumo ir atskaitomybės klausimai. Aiškiau turėtume matyti veiklos rezultatus. Nepakenktų ir žymiai didesnis viešumas įvardinant asmenis bei organizacijas, užsiiminėjančioms antikonstitucine veikla, plačiau nušviečiant jų veiklos pobūdį.

JAV – Lietuvos nepriklausomybės garantas
 
Jungtinės valstijos yra laisvojo pasaulio lyderis, savo misiją matantis laisvės, žmogaus teisių bei demokratijos plėtrą visame pasaulyje. Kartu galime neabejoti, kad JAV yra ir dar daugelį dešimtmečių išliks didžiausią karinę galią turinčia valstybe pasaulyje.

Lietuva yra ištikima JAV sąjungininkė, besiribojanti su jėgos ir šantažo politiką išpažįstančia Rusija . JAV ir NATO saugumo garantijos yra mūsų nepriklausomybės pamatas. Todėl diplomatinių pastangų sutelkimas darbui su Jungtinių valstijų politikos elitu – Kongresu, Senatu, Administracija yra pirmaeilis mūsų užsienio politikos uždavinys.

Europos Sąjungą tebekrečiant ekonominei krizei, Vokietija tampa svarbiausiu garvežiu, traukiančiu visos ES ekonomiką. Ši šalis yra viena svarbiausių Europos Sąjungoje formuojant politiką ir priimant sprendimus. Vokietija gerai supranta mūsų regiono specifiką bei yra tiesiogiai suinteresuota jos stabilumu ir sėkme. Todėl Europinėje dimensijoje artimų santykių su Vokietija kūrimas ir palaikymas mūsų šaliai yra tiesiog būtinas.

Turime išsivaduoti iš nuoskaudų, įtarumo bei nepasitikėjimo šešėlių persekiojančių mus santykiuose su istorine Lietuvos partnere Lenkija. Karinio, ekonominio, kultūrinio bendradarbiavimo stiprinimas – tai kelias, padėsiantis užlyginti duobes mūsų partnerystės puoselėjimo kelyje.
Lietuva Šiaurės–Baltijos regiono aukštųjų technologijų paslaugų centras

Viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių yra nuo senųjų ES narių atsiliekantis pragyvenimo lygis. Ekonomika, jos augimas negali būti pats sau tikslas. Tačiau be sparčiai augančios, modernios šalies ekonomikos neturėsime stiprios kariuomenės, efektyvaus švietimo ir socialinės apsaugos, neturėsime reikiamų lėšų kultūrai ir šeimos politikai. 

Stiprios ekonomikos pagrindas – privati iniciatyva. Visuomenės gerovę bei patogumą kuriančio verslumo nuo mokyklos suolo ugdymas, nuolatinis verslo sąlygų gerinimas, skaidrios konkuravimo sąlygos, mokslo integracija su verslu ir lengva jauno verslo prieiga prie finansavimo šaltinių yra esminiai to pagrindo komponentai.

Valstybė privalo sudaryti palankias sąlygas konkuruoti gebančiam ir našumą didinančiam verslui, o šis savo ruožtu augins ekonomiką ir šalies biudžetą. Šalies ekonominės finansinės galios didinimas, yra tikrasis kelias leisiantis sumažinti skurdą ir atskirtį.

Šiandien geografinės kliūtys nebėra riboženkliai, skiriantys šalis. Lietuva nebėra tokia tolima Šiaurės šalims, kokia buvo prieš keletą šimtų metų. Šiaurės šalys su savo moderniu ir efektyviu valstybės valdymu bei inovatyviomis ekonomikomis yra tapusios sektinais pasaulinio lygio gerosios praktikos pavyzdžiais. Todėl ekonominė integracija į šiaurės regioną, efektyviai perimant sektinus gerosios praktikos pavyzdžius leistų Lietuvai tęsti pradėtą valstybės valdymo ir ekonomikos modernizaciją bei padėtų tvirtą pamatą šalies vidiniam ir išoriniam patrauklumui išsiskleisti.

Šiaurės–Baltijos šalių aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir pramonės centro plėtra, efektyviai pritraukiant tikslines investicijas, toliau plečiant ir gerinant infrastruktūrą bei tikslingai ugdant reikiamų kompetencijų specialistus, leis vietos verslui ir investuotojams kurti gerai apmokamas darbo vietas ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje.

Valstybinis sektorius sudaro ypač didelę šalies ekonomikos dalį. Pasaulinė praktika rodo, kad valstybė gali būti geras jai priklausančių įmonių šeimininkas. Todėl tolimesnis darbas, gerinant valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių valdymą, duos neabejotiną naudą jų paslaugų vartotojams ir visiems šalies piliečiams.

Tiek tarptautinės organizacijos, tiek politikai sutinka, kad darbo jėgos apmokestinimas yra per didelis ir neracionalus, kai tuo tarpu apmokestinimo klausimai sistemiškai nėra sprendžiami jau du dešimtmečius. 

Ekonomikos augimas turi atsispindėti valstybės biudžeto pajamose, visuotinis nepakantumas mokesčių vengimui ir griežta kova su šiuo reiškiniu tiesiogiai proporcinga gerėjančiam kultūros, švietimo ir krašto apsaugos finansavimui.


Tarnauti ir vesti

TS-LKD – tai politinė bendruomenė, kurią vienija aiškus tikslas – stipri ir gyvybinga Lietuvos valstybė. Siekdama šio tikslo partija pati turi gyventi vertybėmis, kurias deklaruoja, propaguoja ir išpažįsta. Tarnystė šalies piliečiams, bendruomeniškumas, pagarba ir pagalba vieni kitiems, visuotiniai demokratiniai rinkimai visuose partijos lygiuose, laisva diskusija ir pagarba turinčiam kitokią nuomonę – tai svarbiausi pasitikėjimą gerbiančios ir gebančios kurti partijos bruožai.
TS-LKD – tai partija, kurios pavadinime randame nuorodą į krikščioniškąjį paveldą. Šis paveldas mums aiškiai apibrėžia, kad tikroji politinė lyderystė, tai pirmiausia yra tarnystė. Tarnystė šalies piliečiui, bendruomenei, savo šaliai. Šių vertybių gilumoje glūdi ne poliarizuojančio politruko, bet rūpestingo, kiekvienos nuklydusios avelės einančio ieškoti piemens įvaizdis.

Nei atsijauninimas, nei atsinaujinimas ar pergalės rinkimuose nėra gėris pats savaime. Modernumas ar tradicija yra žymiai labiau išraiškos priemonės nei tautą galintis telkti turinys bei neseklus, atsakingas veikimas. 

Vertybinė lyderystė, telkianti šalies piliečius stiprios, patikimos, pasitikinčios savo piliečiais ir turinčios jų pasitikėjimą Lietuvos valstybės kūrimui, valstybės, esančios minkštos galios centru visam mūsų regionui, – tai yra vėliava, kurią mūsų partija turėtų nešti.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dirbti į užsienį nebesiveržia: net nekvalifikuotų darbuotojų ieško ir skandinavai, ir vokiečiai (37)

Pastaruoju metu valdžia džiaugiasi, kad vis daugiau lietuvių emigrantų grįžta į Tėvynę, o...

Šie avarinės būklės įrenginiai daugiabučiuose kelia pavojų gyvybei, bet jų tvarkyti neskubama: laukia ir 3 metus (36)

Vienas svarbiausių įrenginių aukštesniuose pastatuose – liftas. Tačiau taip pat tai gali būti...

Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais: užsikrėtusiųjų skaičius gali pradėti augti eksponentiškai (41)

Europos Sąjungos ligų kontrolės agentūra, kaip ir susirūpinę medicinos darbuotojai, skambina...

Legendinio striptizo klubo „prakeiksmas“ – pastatą nusipirko, bet darbų pradėti negali (60)

Kaune, prie Savanorių prospekto, buvusiuose Radijo gamyklos kultūros rūmuose „Šilelis“ kadaise...

VRK pirmininkė apie saviizoliacijoje esančių asmenų balsavimą: kai kurie tiesiog tyčiojasi iš komisijos narių

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė teigia, kad antrojo Seimo...

Klaipėdoje kamštelius gaminančios įmonės galvos skausmas: kaip gersime iš butelių po trejų metų (10)

Europoje ir Lietuvoje vis daugiau kalbant apie žiedinę ekonomiką ir atliekų perdirbimą, keisti...

Alytaus poliklinikoje mirė vyras (97)

Alytaus policijos pareigūnai penktadienį sulaukė pranešimo iš poliklinikos . Pranešta, kad...

Naujas koronaviruso rekordas: Lietuvoje užsikrėtė 474 žmonės ir 3 mirė papildyta (742)

Lietuvoje pranešta apie 474 naujus koronaviruso atvejus. Tai yra naujas užsikrėtimų skaičiaus...

Ilgiausią karantiną pasaulyje ištvėręs miestas vaduojasi iš antros koronaviruso bangos, bet problemos nesibaigia (41)

Australijoje esančios Viktorijos valstijos sostinė Melburnas ištvėrė vieną ilgiausių karantinų...

Gydytoja įspėjo dėl nesaugių lytinių santykių: gresia net vėžys (84)

Praėjęs karantinas dalį lietuvių privertė pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis...

|Maža didelių žinių kaina