Esame sukaupę sėkmingos patirties verslo skatinimo srityje
2008-2012 m. Lietuvą valdžiusi dešinioji Vyriausybė sprendė du nepaprastai sudėtingus uždavinius. Tuomet ne tik reikėjo priimti sunkius ir nepopuliarius sprendimus šalį gelbėjant nuo ekonominio kracho, bet ir tuo pat metu kloti pamatus moderniai vakarietiškai Lietuvos ateičiai. Šie pamatai, kad ir stipriai apgriauti dabartinių valdančiųjų, šalyje vis dar palaiko esamą gerovės lygį.
Ekonominio sunkmečio metu stoję už valstybės vairo netrukome suprasti, kad Lietuvos verslas atsidūrė ties prarajos riba. Įmonėms pasiskolinti bankuose tapo tiesiog neįmanoma, staiga nutrūko ūkio subjektų tarpusavio atsiskaitymai, dramatiškai krito vartotojų pasitikėjimas, bankrotai sekė bankrotus.
Suvokdami, jog veikti reikia tuoj pat, ėmėmės aktyviai skatinti Lietuvos ūkį. Taip 2009-ųjų pradžioje mano vadovauta Ūkio ministerija pradėjo įgyvendinti ambicingą 5 mlrd. litų vertės Lietuvos ekonomikos skatinimo planą. Šiuo planu siekėme palengvinti sąlygas verslui, paspartinti Lietuvos rinkos atsigavimą, įmonėms palengvinti galimybę skolintis ir išsaugoti kuo daugiau darbo vietų.
Įgyvendintas planas iš esmės pakeitė Lietuvos ekonomikos augimo trajektoriją. Dėl ūkio skatinimo priemonių 2009-aisiais mūsų šalies BVP papildomai paaugo 0,7 proc., o 2010-aisiais – net 1,5 proc. Taip Lietuva ne tik anksčiau už Latviją ar Estiją pradėjo kopti iš gilios ekonominio sunkmečio duobės, bet ir dešimtis tūkstančių savo žmonių apsaugojo nuo realios grėsmės netekti darbo.
Investicijų pritraukimo srityje sukūrėme pirmąsias sėkmės istorijas
Nors į Lietuvą ateinantys užsienio investuotojai šiuo metu jau mažai ką bestebina, dar neseniai situacija mūsų šalyje buvo visai kitokia. Galima drąsiai teigti, kad 2008-ųjų pabaigoje, kartu su milžiniškomis „Sodros“ skolomis ir deficitiniu biudžetu, socialdemokratai kūrė priešiškumo užsienio kapitalui atmosferą. Ši priežastis lėmė, kad didžiosios tarptautinės kompanijos, tokios kaip „Google“ ar „Elkem“, svarsčiusios investuoti mūsų šalyje, taip ir „neprasiveržė“ į Lietuvą. Tik stoję už Vyriausybės vairo įvairiais lygmenimis buvome perspėti apie tai, kad užsienio investuotojai Lietuvoje nelaukiami.
Iš kairiųjų paveldėjus neveikiantį investicijų pritraukimo mechanizmą, investuotojų medžioklės teko imtis aukščiausio rango dešiniųjų Vyriausybės politikams. Tuometinis premjeras Andrius Kubilius bei jo kabineto ministrai asmeniškai susitiko su dešimtimis stambiausių pasaulio kompanijų – IBM, „Microsoft“, „Oracle“, GE, „Hitachi“ ir kitų – atstovų.
Pirmoji sėkmės istorija, paskatinusi ir kitus investuotojus rinktis Lietuvą, buvo sukurta Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ IT paslaugų centrui persikėlus į Lietuvą. Tai buvo pasiekta po ilgų ir įtemptų, tačiau sėkmingai pasibaigusių derybų tarp britų bankininkų ir ūkio ministerijos politinės komandos žmonių.
Panašiu principu veikėme į sunkmetį išgyvenančią Lietuvą viliodami ir kitus užsienio šalių investuotojus. Vėliau, Airijos ir kitų ekonomiškai sėkmingų Vakarų valstybių pavyzdžiu įkūrę eksportą skatinančią agentūrą „Versli Lietuva“ ir investicijų medžiokle užsiimančią „Investuok Lietuvoje“, investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo veiklą patikėjome savo srities profesionalams.
„Barclays“ paslaugų centras tebuvo pirmasis iš sėkmingai mūsų Vyriausybės pritrauktų stambiųjų užsienio investuotojų. Tikslingai įgyvendindami Lietuvos, kaip Šiaurės Baltijos šalių paslaugų centro viziją (tuomet supratome, kad gamyba užsiimantis verslas atsigaus dar negreit), į Lietuvą vėliau sėkmingai pritraukėme dar ne vieną aukštos pridėtinės vertės paslaugas eksportuojančią įmonę. Tai, kad Lietuvos sostinėje kuriasi ir plečiasi daugybė paslaugų centrų – „Barclays“, „Western Union“, „Danske“, SEB, „Swedbank“ ir kiti – yra tiesioginis tuometinių kryptingų Vyriausybės pastangų rezultatas.
Sukauptą patirtį panaudosime įgyvendindami Naują planą Lietuvai
Tik paskelbus kartu su ekspertais parengtą planą Lietuvai, politiniai oponentai vienas po kito ėmė įrodinėti neva mūsų siūlymai nerealūs. Galima diskutuoti dėl mūsų programinių pasiūlymų, tačiau su faktais pyktis nevertėtų. Plane numatyti Lietuvos ūkio augimo tikslai yra ne tik pagrįsti atsakingai atliktais skaičiavimais, bet ir pavyzdžiu imtų užsienio šalių ekonominio augimo analogijomis. Be to, konkrečiais darbais jau esame įrodę gebantys įgyvendinti savo pasiūlytą Lietuvos viziją.
Vienas iš svarbiausių mūsų parengto plano Lietuvai tikslų – spartus ekonominis regionų vystymasis. To ketiname siekti stiprindami jau veikiančias ir sudarydami sąlygas kurtis naujoms laisvosioms ekonominėms zonoms (LEZ). Sieksime, kad iki 2021 m. visoje Lietuvoje įsteigtose LEZ įsikurtų iki 140 smulkaus ir vidutinio dydžio gamyba eksportui užsiimančių įmonių, kurių kiekviena vidutiniškai įdarbintų po 200 vietos darbuotojų.
Kad toks tikslas taptų realybe, Šiaurės šalyse ir Vokietijoje sukursime investuotojų ieškančių agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovų tinklą. Šiaurės šalių kalbomis ar vokiškai puikiai kalbantys, vietos universitetuose verslo studijas baigę ir svetur gyvenantys lietuviai aktyviai padės smulkiam ir vidutiniam užsienio gamybiniam verslui savo veiklą perkelti į Lietuvą. Investicijas į Lietuvą perkelti norintis verslas bus nukreipiamas į šio verslo specializaciją geriausiai atitinkantį regiono centrą.
Pasirūpinsime, kad regionų centruose besikuriantis verslas gerai apmokamomis darbo vietomis aprūpintų ne tik didžiausiame apskrities mieste gyvenančius žmones, bet ir toliau gyvenančius darbingo amžiaus Lietuvos gyventojus. Kad naujos darbo vietos taptų patogiau pasiekiamos, įsipareigojame sukurti ir įgyvendinti greitojo susisekimo su regionų centruose esančiomis LEZ programą. Šioje programoje numatysime priemones reikalingai transporto infrastruktūrai (iki 50 km atstumu aplink regiono centrą) užtikrinti ir dalinį pavežėjimo kaštų iki darbo vietos ir atgal kompensavimą.
Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir kiti didieji Lietuvos miestai turi visas galimybės pakartoti Vilniaus sėkmę pritraukiant užsienio investuotojus, ieškančius talentų darbui jų kuriamuose paslaugų centruose. Rengdami planą numatėme, kaip šios investicijos ir europinė gerovė galėtų pasiekti ir kitus mūsų šalies miestus.
Paskatinę smulkų ir vidutinį užsienio verslą keltis į regionus, pritraukę daugiau stambių užsienio kapitalo įmonių į didmiesčius, investavę į Lietuvos įmonių darbo našumą auginančias sritis, iki 2021 m. ketiname padėti tvirtus pamatus sparčiam gerovės augimui. Remdamiesi pasiteisinusia užsienio valstybių ir darbo Vyriausybėje patirtimi, esame pasiryžę pasiekti Naujame plane Lietuvai numatytų tikslų: 1250 Eur (iki mokesčių) vidutinį mėnesio darbo užmokestį, 400 Eur senatvės pensiją ir ne mažiau nei 147 tūkst. naujų darbo vietų.
TS-LKD „Naujas planas Lietuvai”.