Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas prakalbo kaip tikriausias politikas. Platūs politiko potėpiai buvo užnešti vertinant dabartinę padėtį regionuose, kuriuos, anot jo, geriau jau pamiršti ir ten nekišti pinigų, apie čekį be sumos, kurį Lietuva išrašė įsivesdama eurą, pagaliau apie tai, kad paslaugų centruose sukurtos darbo vietos atiteko tiems, kurie darbus jau šiaip ar taip turėjo, todėl situacija iš esmės nepasikeitė.

Su tokiu R. Kuodžio vertinimu negaliu sutikti. Šiandien paslaugų centruose dirba daugiau 18 tūkstančių žmonių, ir ne tik programuotojų, bet ir apskaitininkų, finansininkų ir netgi filologų. Pavyzdžiui, Vilniuje ,,Nasdaq“ paslaugų centre dirba 200 informacinių technologijų (IT), vertybinių popierių biržų prekybos, apskaitos ir atsiskaitymų operacijų, vertybinių popierių operacijų, finansų apskaitos ir valdymo, multimedijos, kibernetinio saugumo, ryšių su investuotojais, audito, kibernetinio saugumo ir kitų sričių darbuotojai, teikiantys paslaugas „Nasdaq“ grupės įmonėms bei klientams Europoje, JAV ir Azijoje. Čia universitete filologijos ar istorijos studijas baigęs specialistas puikiai atlieka ryšių su investuotojais funkcijas, padėdamas jiems įvairiomis kalbomis rengti viską nuo biržai reikalingų dokumentų iki pranešimo spaudai.

Vien "Barclays“ technologijų centre Vilniuje dirba daugiau nei 1300 specialistų. "Western Union“ į Lietuvą padėjęs atvesti Gint‘as Baukus teigia, kad joks kitas WU kompanijos padalinys tiek neauga, kiek auga centras Vilniuje (šiuo metu jame dirba apie 2000 darbuotojų). Svarbu paminėti, jog paslaugų centrai samdo ne tik jau svarios darbo patirties turinčius žmones, bet ir tik į darbo rinką žengiančius jaunuolius, plečia jų gebėjimus ir taip išsiugdo aukščiausios klasės specialistus. Yra tekę girdėti, kad „Danske banko“ paslaugų centras pateikė darbo pasiūlymus beveik visai ISM abiturientų laidai.

Ekonomikos teorija sako, kad kiekviena investicija multiplikuojasi, todėl paslaugų centruose dirbančių žmonių skaičių daugindami iš dviejų turime rezultatą, kiek investicijos į šį sektorių realiai sukūrė darbo vietų. Šioms investuotojų įmonėms reikalingos įvairiausios verslo paslaugos, o aplink geras pajamas gaunančius žmones kuriasi atskiras vartojimo paslaugų sektorius. Vilniuje matome atsidarančius naujus restoranus, kavines, parduotuves, kirpyklas, kurių klientai yra geras pajamas gaunantys naujai susikūrusio tarptautinių paslaugų sektoriaus darbuotojai.

Kadangi dauguma šių centrų yra Vilniuje, galime teigti, kad kas 15-tas vilnietis šių investicijų dėka turi gerai apmokamą darbo vietą. Būtent tai ir yra vienas iš esminių faktorių, kodėl Vilnius bendrame šalies ekonomikos vaizdelyje atrodo taip neblogai.

Kitas aspektas, kuriuo niekaip negaliu sutikti su R. Kuodžiu, yra teiginys, kad paslaugų centruose dirbantys programuotojai tiesiog iškeitė darbą į geriau apmokamą darbo vietą paslaugų centruose. Būtent investuotojai atnešė į Lietuvą kardinaliai kitokį požiūrį į informacinių technologijų profesionalų rengimą. Dėl atsiradusios aukštos kvalifikacijos programuotojų paklausos ir verslo bendradarbiavimo su universitetais, šios srities studijų programos Lietuvoje atitinka geriausius pavyzdžius.

Nuo 2006 metų informacinių technologijų specialistų skaičius Lietuvoje padvigubėjo ir šiuo metu jų yra apie 28 tūkstančiai. Kas metus mokslus baigia ir į darbo rinką įsilieja dar po 1700 naujų programuotojų, didesnė dalis kurių, neabejoju, randa darbą būtent paslaugų centruose. Programuotojus pradėjo ruošti ir profesinio rengimo centrai, o tai įgalina dar daugiau žmonių įgyti tuos gebėjimus, kurie yra reikalingi ieškant darbo šioje sferoje.

Dar daugiau paslaugų centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar netgi Šiauliuose (Lenkijos miestas Lodzė Lenkijos vyriausybės yra pristatomas kaip paslaugų centras), daugeliui jaunų žmonių reikštų galimybę rasti darbą, auginti vaikus ir kurti pilnavertį gyvenimą savo šalyje.

Lietuvos regionai turi ateitį. Šalia paslaugų centrų plėtros didžiuosiuose Lietuvos miestuose, Tėvynės Sąjunga netgi būdama opozicijoje yra pasirengusi nuosekliai dirbti, kad į Lietuvoje susiformuotų 10 regioninių pramoninių centrų, o į juos investuojantys užsienio investuotojai bei Lietuvos investuotojai sukurtų dešimtis tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų.