Teisingas ir Rusijos ambasadoriaus Europos Sąjungoje (ES) skambantis teiginys dėl politinės bylos potekstės. Prieš beveik du dešimtmečius Vladimiras Putinas iš „Gazprom“ nukaldino politinį ginklą, kuriuo tikėjosi be šūvio užkariauti visą Europą. Dabar visa tai negrįžtamai žlunga. Ir visų tų bėdų kaltininkas rusų pareiškimuose nurodomas teisingai – „tai buvo Lietuva“, pasiekusi, kad Europos Komisija pradėtų tyrimą prieš agresyvų monopolininką.
Metus marinavusi jau beveik parašytų išvadų skelbimą, Komisija šiomis dienomis apkaltino „Gazprom“ dėl trijų ES teisės pažeidimų. Du iš jų tiesiogiai susiję su Lietuva ir jų įvardijimas ateityje mums bus labai naudingas.
EK išvada, kad Gazprom“ piktnaudžiauja ir kliudo konkurencijai aštuonių valstybių narių (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos) dujų tiekimo rinkose, padės sukurti skaidrią rinką Baltijos šalyse bei leis prekiauti per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą importuotomis dujomis. „Gazprom“ bet kuriuo atveju nebebus leidžiama taikyti tiekimo susitarimų su šių šalių didmeniniais klientais ir pramonės vartotojais, nustatant jiems apribojimus prekiauti dujomis, reikalauti įsigytas dujas suvartoti konkrečioje teritorijoje, kliudyti parduoti dujas iš vienos valstybės narės į kitą.
Kita tyrimo išvada, kad „Gazprom“ penkiose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje) vykdė nesąžiningą kainodaros politiką tikrai sustiprins mūsų pozicijas beveik 5 milijardų litų vertės ieškinyje prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitražo teisme.
Reikia pažymėti, kad Europos Komisija tik nustato pažeidimą ir už jį skiria baudą. Tuo tarpu dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimų patirtą žalą pačios šalys turi išsireikalauti jau derybų ar teisminių keliu.
Čia būtų vieta priminti, kad 2011 metų pradžioje Lietuva teisinių veiksmų prieš „Gazprom“ ėmėsi ne vien dėl to, kad tikėjosi po penkerių metų sulaukti monopolininko nubaudimo. Tuo metu buvo pradėtas įgyvendinti SGD terminalo projektas, Lietuvoje reikėjo teisiškai įtvirtinti ES III energetikos paketo nuostatas, priimti kitus reikalingus įstatymus. „Gazprom“, būdamas vienas iš „Lietuvos dujų“ akcininkų, tiesiogiai ir per „Lietuvos dujas“ telkė pasipriešinimą prieš šiuos Vyriausybės veiksmus. Buvo aiškinama, kad Lietuvai didesnės nei kitose Baltijos šalyse dujų kainos taikomos dėl Vyriausybės įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo. Žiniasklaidoje mirgėjo užsakomieji straipsniai ir „Lietuvos dujų“ atstovų pasisakymai.
Verta priminti, kad po Lietuvos Vyriausybės kreipimosi į EK dėl galimų „Gazprom“ piktnaudžiavimų monopoline padėtimi bei pasiūlymo teismo keliu nušalinti „Lietuvos dujų“ vadovybę, kaip ir tikėtasi, bet koks viešas „Gazprom“ ir jų atstovų veikimas prieš pertvarkas dujų ūkyje staiga liovėsi.
Priešingu atveju bet kokia tolesnė veikla būtų traktuojama kaip papildomas įrodymas nagrinėjamose bylose.
Todėl visiškai pagrįstai galima teigti, kad viena iš svarbiausių aplinkybių, lėmusių užsibrėžtų veiksmų įgyvendinimą dujų sektoriuje visa apimtimi, buvo gerai parengti ir tiksliai apskaičiuoti prieš „Gazprom“ nukreipti teisiniai veiksmai.
Galima tikėtis, kad EK atliekamas antimonopolinis „Gazprom“ tyrimas galutinai palaidos Kremliaus planus per „Gazprom“ užvaldyti Europą. Ši strategija rėmėsi keliais svarbiausiais dėmenimis. Į valdžią atėjus V. Putinui, pirmiausia visas Rusijos gamtinių dujų eksportas buvo sutelktas į „Gazprom“ rankas. Monopolininkui įgijus finansinę galią, jis turėjo geležinėmis Šiaurės ir Pietų srautų replėmis apglėbti Europą, neleisti čia patekti konkuruojančioms Azerbaidžano dujoms projektuojamu „Nabucco“ dujotiekiu. Kita kryptis – ES šalyse paimti į savo rankas dujų tiekimo grandinę iki pat vartotojo ir pasiimti visą tiekimo veiklos duodamą pelną. Aukščiau minėti dujų rinkos apribojimai turėjo užtikrinti „Gazprom“ dominavimą ir ES šalyse parduodamų dujų kiekio bei pelningumo didinimą.
Šią didingą „Gazprom“ strategiją iš esmės pakirto du paprasti ES įgyvendinti teisiniai veiksmai – ES trečiojo paketo principų įgyvendinimas bei šiuo metu vykdomas antimonopolinis tyrimas. Atsisakyta „Pietų srauto“ dujotiekio, Europoje nebesuperkamos dujų tiekimo bendrovių akcijos – tai prieštarautų veiklų padalijimo principui. Po antimonopolinio tyrimo „Gazprom“ apskritai turėtų tapti viena iš daugelio dujų tiekėjų, neturinčių kokių nors išskirtinių teisių rinkoje. Kartu baigiasi ir Kremliuje dideles viltis kėlusių energetinių užkariavimų era.
Dekonstruojant visą Europą apraizgiusį „Gazprom“ monopolį Lietuva suvaidino itin reikšmingą vaidmenį. Aiškūs tikslai, tvirta laikysena, bekompromisis savų interesų gynimas leido Andriaus Kubiliaus Vyriausybei pasiekti užsibrėžtų tikslų vaduojant šalies energetiką tiek nuo vidaus, tiek nuo išorės interesų grupių.