aA
„Prarasime milijardus“, „neteksime tūkstančių darbo vietų regionuose“, „griebiamasi šiaudo“... Tokias ekspertiniu tonu išsakytas frazes apie Europos Sąjungos (ES) sanglaudos paramą girdžiu jau ne vienerius metus.
Bronis Ropė
Bronis Ropė
© DELFI / Domantas Pipas

Pirmiausia, labai apmaudu, kad Lietuvoje į regioninės politikos, t. y. tos srities, kuri yra bene svarbiausia mūsų šalies klestėjimui, subtilybes yra įsigilinę labai nedaug žmonių. Jeigu sunkiai gaudosi valdininkai, tai negalime reikalauti iš žurnalistų, kad jie išmanytų geriau.

Antra, ne mažiau apmaudu, kad dėl šios nekompetencijos viešojoje erdvėje kuriamas pats negatyviausias scenarijus – esą ES paramos regionams tuoj beveik neliks. Blogiausia, kad šiomis niūriomis prognozėmis įtikėję kai kurie didelę įtaką ES turintys politikai, kurie, jau ilgą laiką priėmę „prisitaikėlio“ poziciją, nesinaudojo savo teise išsaugoti tų Lietuvos kaimo, miestų ir miestelių gyventojams reikalingų pinigų.

Ką apskritai reiškia ES parama Lietuvos gyventojams? Nuo jos tiesiogiai priklauso daugelio žmonių pajamos. Pavyzdžiui, už ES lėšas renovuojami ir statomi nauji komunaliniai objektai, šilumos, vandens, nuotekų, šiukšlių tvarkymo įmonės. Jeigu ne europinė sanglaudos parama, šiuos būtinus darbus tektų daryti iš mokesčių mokėtojų lėšų, o tai reiškia – didinti komunalinių paslaugų tarifus.

Parama verslo įmonėms leidžia jų sutaupytus pinigus skirti darbuotojams ir steigti papildomas geriau apmokamas darbo vietas. Parama energijos efektyvumui, renovacijai taupo valstybės ir savivaldybių biudžetus, gerina žmonių gyvenimo komfortą jų namuose ir viešosiose įstaigose. Atnaujinamos mokyklos, darželiai, jų inventorius, gydymo įstaigų įranga. Jei ne ES, tą taip pat reikėtų daryti iš mūsų žmonių kišenių.

Parkų, skverų, takų atnaujinimas ir įrengimas suteikia gyventojams papildomas galimybes, rekreacinę, turizmo vertę. Įmonės, vykdydamos sanglaudos projektus, gauna daug ir didelių užsakymų, įdarbina žmones, tad jie tiesiogiai iš ES paramos gauna pajamas. Sumokami mokesčiai pildo ir valstybės biudžetą, iš kurio mokamos pensijos, atlyginimai biudžetininkams, užtikrinamos socialinės garantijos ir pan.

Už ES lėšas renovuojami ir statomi nauji komunaliniai objektai, šilumos, vandens, nuotekų, šiukšlių tvarkymo įmonės. Jeigu ne europinė sanglaudos parama, šiuos būtinus darbus tektų daryti iš mokesčių mokėtojų lėšų, o tai reiškia – didinti komunalinių paslaugų tarifus.
B. Ropė


Dabartinė ES finansinė parama iki 2020 metų yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos tikrai lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuvai ES parama buvo skiriama kaip vienam regionui ir tikra tiesa, kad nieko nekeičiant dėl to mūsų šaliai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 metų.

Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia.

O realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas.

„Eurostato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis pagal perkamąją galią yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – vos 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai visų pirma pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės.

Negana to, BVP lygio skaičiavimas pagal perkamąją galią reiškia, kad „Eurostato“ statistika paremta prekių ir paslaugų krepšeliu, į kurį įeina prekės, paslaugos ir viešosios paslaugos, t. y. – švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, viešasis saugumas ir kt.

Kadangi Lietuvoje krizės metu buvo sumažinti ir iki šiol santykinai vis dar maži mokytojų, gydytojų, ugniagesių ir kitų biudžetininkų atlyginimai, atitinkamai skaičiuojama, kad lietuvis vidutiniškai gali įsigyti daug tokių paslaugų. Taip ir gaunamas statistinis paradoksas, kad nors lietuviškas vidutinis atlyginimas yra trečdaliu mažesnis nei Estijoje ar perpus mažesnis nei Kipre, ES statistika mūsų perkamąją galią vertina beveik vienodai (atitinkamai 78, 79 ir 85 proc. ES vidurkio).

Priminsiu, jog būtent dabartinė LVŽS vyriausybė pradėjo spręsti viešojo sektoriaus atlyginimų problemą. Deja, pakilę biudžetininkų atlyginimai statistikoje atsispindės tik nuo 2021 m. Neapgalvotais veiksmais mūsų šalį į tokią padėtį įstūmė ankstesnės valdžios, kurių atstovai dabar aiškina apie savo indėlį į krizės suvaldymą ir skelbia apie savo norus vykdyti europinę politiką, nors akivaizdžiai nesupranta pagrindinių jos taisyklių.

Taigi, negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų.

Tarp pajamų, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kalbančius ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas.
B. Ropė


Pasiekiau, kad Lietuva būtų suskirstyta į du NUTS 2 dydžio (nuo 800 tūkst. gyventojų) regionus. Mūsų šalyje NUTS 2 lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atsižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iškreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų mažėti. Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų.

Deja, dėl buvusios vyriausybės abejingumo 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, nes 2021–2027 metų ES finansavimas Lietuvai skiriamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 m. statistinius rodiklius. Palanku yra tai, jog Lietuvos institucijos už minėtus metus jau perskaičiavo iš naujo ir pateikė „Eurostatui“ Lietuvos kaip dviejų regionų statistinius duomenis.

Tad ką mes dar galime padaryti, kad neprarastume tų milijardų? Europos Parlamento ir Europos Komisijos derybose galime siekti pakeisti Lietuvai nepalankius pasiūlymo dėl naujosios finansinės perspektyvos elementus. Čia man, kaip europarlamentarui, per šią kadenciją jau pavyko padaryti didelį įdirbį, tad skeptikams, kurie aiškina, kad Lietuva tėra paklusni ES nurodymų vykdytoja, galiu pasakyti, jog tai priklauso tik nuo to, kuo jūs patys save laikote: nuolankiais vykdytojais ar savo krašto šeimininkais.

Dėl ES paramos fondų man pavyko įtvirtinti Lietuvai palankesnes nuostatas. Jei jas pavyks apginti ir galutiniame derybų etape, netrukus kaimo ir miesto bendruomenės galės džiaugtis didesniu finansavimu ir didesne sprendimų priėmimo laisve, mažiau išsivysčiusiems regionams savo lėšomis prie projektų reikės prisidėti tik 15 proc. savų lėšų, o ne 30 proc., kaip siūlė Komisija, o pereinamojo laikotarpio regionams, t. y. Vilniaus kraštui – 35 proc., bet ne 45 proc., kaip siūlė Komisija. O derėtis dėl biudžeto reikia jau dabar ir itin didelių pastangų reikės šių metų pabaigoje – kitų metų pradžioje.

Turime suvokti, jog ES yra derybų laukas, mes esame lygiaverčiai partneriai ir kartu kuriame bendras taisykles. Tęskime tai, kas pradėta!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.5000

Top naujienos

Klimatalogas įvardijo, kas mūsų laukia rugpjūtį: kaitra nesugrįš, lietūs bus labai netolygūs (3)

Lietuvoje prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, o po rekordinių liepos karščių , atrodo, jau...

Prestižinis sovietinio elito kurortas, kuriame anuomet atostogauti geidė visi, pažėrė gerų vaizdų: va čia tai jau virš visko (1)

Mažiau nei parą – tiek laiko praleidome legendiniame Latvijos pajūrio kurorte – Jūrmaloje....

Apgręžiant migrantus – platus pasieniečių arsenalas: kol kas jėgos neprireikė, bet viskam pasiruošta (327)

Pirmadienio vakarą priimtas sprendimas leisti apgręžti neteisėtai sieną kertančius migrantus...

Keistas tvarstis pakaušyje užminė naują mįslę dėl Kim Jong Uno (6)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pastarosiomis dienomis viešumoje pasirodo su kelių...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Nacių naikinimui sukurta „Supertvirtovė“ kirto japonams – pamažu tai virto „mirtina rutina“ II dalis

Jeigu nepaskaudo akys skaitant pirmąją dalį ir linksniuojant žodžius „Tvirtovė“ bei...

Papietavusi prie ežero išsižiojo: atostogos tai atostogos, bet kokia kainytė! (59)

Paprastai aš nelinkusi burbuliuoti dėl kainų, ypač kai poilsiauju. Atostogos tam ir yra, kad...

Apsidairykite, ar jūsų namuose nėra šių daiktų: pritraukia skurdą ir negandas

Namų ūkio gerovei įtakos turi ne tik patys namai , bet ir daiktai, kurie juose yra. Skurdą ir...

Sugrįžę po emigracijos gimtinėje atidarė barą: trys broliai dirba ir barmenais, ir indų plovėjais (56)

Į gimtinę po emigracijos sugrįžę trys broliai – Kasparas, Paulius ir Mindaugas – kartu su...

Žinoma nuomonės formuotoja: kai sužinojau, kad autoavarijoje žuvo pažįstama mergina, prižadėjau sau niekada to nebedaryti (3)

Gyvename laikais, kai svarbią gyvenimo dalį užima socialiniai tinklai. Čia žmonės stebi savo...