Šiuolaikiniame pasaulyje nėra nieko pastovesnio kaip pokyčiai, tačiau jei mes patys nesikeisime, tai reiškia, kad nebus ne tik progreso, mes prarasime konkurencingumą ir naudosimės tik kitų šalių sukurtais produktais.


Akivaizdu, kad šaliai šioje srityje reikalingas proveržis ir jis per artimiausią dešimtmetį tikrai įmanomas. Jau dabar Lietuva didžiuojasi sukurtais unikaliais vaistais, lazeriais, lietuvių išrastomis unikaliomis technologijomis, leidžiančiomis kurti naujus produktus ir paslaugas. Lietuva pastaraisiais metais koncentravosi biotechnologijos, mechatronikos, lazerių, informacinių technologijų, nanotechnologijų bei elektronikos srityse. 


Aš tikiu ir pasitikiu mūsų mokslininkais, dirbančiais gyvybės mokslų srityje – Lietuvos biotechnologų tyrimais, kurie prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir pasaulinės pažangos. Šių tyrimų rezultatai turi didžiulį praktinio pritaikymo potencialą ne tik biomedicininiuose tyrimuose genų inžinerijoje, bet ir biotechnologijų pramonėje bei žemės ūkyje. 


Mūsų mokslininkai garsūs pasiekimais lazerių srityje, atveriančiais naujas galimybes medžiagų savybių tyrimuose bei plačiam jų praktiniam pritaikymui. Tačiau siūlyčiau neapsiriboti vien paminėtomis aukštųjų technologijų sritimis. Milžinišką potencialą technologinių inovacijų atsiradimui ir diegimui matau atsinaujinančių energijos šaltinių srityje.

Elektros energijos gamyba iš saulės ir vėjo tapo ekonomiškai naudingu ir konkurencingu projektu. Nuo bazinės generacijos vis labiau pereinama prie decentralizuotos gamybos, o didžiausią iššūkį kelia ne švarios elektros energijos gamyba, bet jos kaupimas ir perdavimas. Kitaip tariant elektros tinklas tampa „karaliumi“. Vėjas paprastai stipriau pučia naktį, o saulė šviečia dieną, todėl labai svarbu elektros energiją kaupti ir perduoti skirtingomis kryptimis, t.y. reikia išmaniųjų tinklų ir tinklo valdymo. Ir čia į pagalbą ateina energijos internetas.

Pažanga energijos interneto srityje padarys atsinaujinančius energijos išteklius pagrindiniais elektros energijos tiekėjais. Išmaniaisiais tinklais įmanoma subalansuoti elektros energiją tinkluose ją sukaupiant ir saugojant, kai saulė šviečia dieną, ir paduoti ją tada, kai vėjas pučia naktį. Galima sukurti didžiules virtualias elektros jėgaines, susidedančias iš mažų heterogeninių jėgainių. Tokį tinklą reikėtų pritaikyti prie dvipusio judėjimo krypčių, panašų į dvipusę interneto judėjimo kryptį.


Tam, kad užtikrintume šio tinklo stabilumą, reikėtų skaitmeninės „nervų sistemos“, kuri jautriai reaguotų į pasiūlą ir paklausą. Tokiu būdu atsiranda neišmatuojamos galimybės techninėms inovacijoms diegti paslaugų srityje – pvz., diagnozuoti neefektyvų energijos naudojimą pastatuose ir rekomenduoti praktinius pakeitimus trūkumams pašalinti.

Visi prietaisai, naudojami generacijai, perdavimui ir energijos panaudojimui, būtų sujungti per sensorius ir jungiklius. Prognozuojama, kad bus išrasta šimtai ir jungiklių, ir prietaisų, todėl prireiks duomenų analizatorių, kurie numatytų ir prognozuotų galimas tendencijas. Todėl energetikos įmonės taps interneto ekspertėmis, didelio duomenų srauto kaupėjomis ir analitikėmis. 


Tam, kad šios prognozės taptų realybe, reikia baigti kalbas apie branduolinės jėgainės statybą, kuri jau yra „vakarykštė diena“, ir imtis elektros energijos gamybos iš saulės ir vėjo, kuri yra energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių ateitis. 


Ypač tai aktualu energijai imliems pramonės sektoriams, aptariant ir svarstant energijos kainų, anglies dioksido mažinimo, visapusiškai integruotos energijos vidaus rinkos, didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir inovacijų diegimo, pasitelkiant švarias technologijas, klausimus.


Svarbu akcentuoti inovacijų paklausos priemonių svarbą ir didinant pramonės konkurencingumą per inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus, akcentuoti kūrybiškumo, netechnologinių inovacijų ir Europinių standartų kūrybinėse industrijose reikšmę ir jų poveikį šalies ūkiui.


Kitas ne mažiau svarbus veiksnys inovacijoms vystyti - efektyvus išteklių naudojimas bei saugios, tvarios ir prieinamos galimybės naudotis gamtos ištekliais ir žaliavomis konkurencingomis kainomis tiek ES teritorijoje, tiek už jos ribų. 


Šiandien verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra vienas iš esminių veiksnių, siekiant vystyti ir išlaikyti šalies ekonomikos konkurencingumą, o abipusis verslo ir mokslo suinteresuotumas yra būtina partnerystės sąlyga. Reikia aiškiai išreikšti ir suderinti abiejų pusių poreikius. Verslas turi žinoti, ko jam reikia iš mokslo, ir gebėti tuos poreikius suprantamai perteikti mokslui. Mokslas turi turėti ambicijų ir kompetencijų, kuriomis verslas galėtų pasinaudoti ieškant naujų idėjų, kuriant naujas technologijas ir produktus. 


Nežiūrint to, kad inovacijų diegimui skatinti jau išleista apie 1 mlrd. litų, didelio proveržio nenumatoma. Lietuva pagal inovacijų ir investicijų  efektyvumą yra tik 28 vietoje pagal ES ir beveik 3 kartus atsilieka nuo kitų ES narių.


Inovacijų augimo ir plėtros proceso nesėkmės priežastys – didžiulė fragmentacija, konsolidacijos trūkumas ir lyderystės stoka. Nesusikalbėjimo tarp Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos labai daug, todėl turėtų būti stipri jungiamoji grandis, kuri formuotų, kad išradėjai, kurie turi idėjų, gautų paslaugą iš mentorystės. Beje, vizituojančių mentorių pakvietimas iš šalių, kurios yra inovacijų lyderės, būtų privalumas.


Aukštųjų technologijų įmonės gali padėti tradicinei pramonei atsinaujinti ir kurti didesnę pridėtinę vertę.


Ar mūsų valstybės biurokratinis aparatas yra palankus naujosioms technologijoms vystyti ir inovacijoms diegti? Panašu, kad nelabai.


Praėjusį savaitgalį vyko didžiulė Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“. Joje buvo ir nemažai inovatyvių įmonių. Viena tokių – „Bioenergy LT“, kuri gamina ir eksportuoja biologinius/bakterinius preparatus žemės ūkiui į vienuolika pasaulio šalių ir turi ambicijų tapti pirmaujančiais šių preparatų gamintojais pasaulyje.

Paaiškėjo, kad Žemės ūkio ministerijai priklausanti Valstybinė augalininkystės tarnyba jau kuris laikas nesugeba pripažinti "Azotobakter" preparato tinkamu naudoti Lietuvos ekologiniuose ūkiuose, nors šis preparatas tam pačiam tikslui lietuvių eksportuojamas ir naudojamas Norvegijoje jau antrus metus. Reikia, kad vietiniai valdininkai dirbtų greičiau ir efektyviau, pripažįstant mūsų gamintojų naujoves.


Išradimus ir inovacijos kuria žmonės. Tyrimai rodo, kad tik ketvirtis idėjų, sudarančių inovacijų pamatą, atsiranda mokslo tiriamosiose ar konstravimo struktūrose, ir net 67 % inovacinių projektų parengiama naudojant vartotojų idėjas.


Mūsų švietimo sistemai reikia skatinti moksleivių, studentų ir visos visuomenės kūrybiškumą.

Optimistiškai nuteikia Švietimo ir mokslo ministerijos baigiama ruošti gamtos, tiksliųjų mokslų ugdymo programa, kuri bus taikoma ne tik moksleiviams, bet ir darželinukams. Tikimasi, kad naujai išugdyta karta bus kūrybingesnė ir imsis ne tik esamų technologijų tobulinimo, bet ir fundamentalių išradimų, pakeisiančių mūsų gyvenimą.


Kūrybiškumo ugdymo metodai Y kartai bus vienoki, Z – kartai – kitokie. Kiekvienas iš mūsų gali padėti motyvuoti ir paskatinti bei pripažinti mūsų jaunąją gyvybingąją kartą. Mes turime pripažinti ir paskatinti savo kolegas, dirbančius versle ir moksle, paremti rytdienos darbo jėgą ir ugdyti jaunuosius lyderius.


Jeigu bus tinkamas politikų, mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas, pakankamai lėšų bendradarbiavimui palaikyti, o tokios prielaidos yra, artimiausio dešimtmečio bėgyje Lietuva gali tikėtis proveržio mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Taigi, Lietuva – inovatyvi šalis – misija visiškai įmanoma!