Bėgimas atbulomis gerina orientaciją, važiavimo atbulomis įgūdžius, apsaugo stuburą ir sąnarius nuo didelių fizinių apkrovų, tačiau politikoje reikia tausoti ne savo sąnarius, o rūpintis pažadais, kuriuos dosniai žarstei per rinkimus.

Prisipažinsiu, kad man labiausiai patiko Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovų pažadas įvesti alkoholio pardavimo valstybinį monopolį. Nejuokauju, tikrai pritariu ir už tokį pasiūlymą balsuočiau. Mat toks variantas realiai mažintų alkoholio prieinamumą ir realiai atribotų mažamečius nuo būtinybės stebėti, ką ir kodėl suaugusieji perka.

Kai suaugusieji (vaikų autoritetai, dažniausiai tėvai), kalba, kad štai ši degtinė gera, skani, gerai išvalyta, aukščiausios kokybės grūdų, tyro šaltinio vandens skonio ir panašiai, tai mažamečius veikia labiau nei vieša reklama. Tokių mažamečius atribosiančių didesnių valstybinių alkoholio prekybos centrų Vilniuje užtektų penkių. Juose būtų vaikų žaidimų kambariai, kad nereiktų tėvams jų palikti dusti karštą vasarą tvankioje mašinoje ar būti šaltyje šaltą žiemą.

Pritarčiau visoms iniciatyvoms, kurios mažina prieinamumą, nes tokiu atveju gyventojai turėtų visas galimybes nustatytomis valandomis atvažiuoti ir nusipirkti alkoholio kiek tik širdis geidžia. Svarbiausia - jokio draudimo!

Nereikia verkšlenti, kad užkandos turėsi važiuoti į kitą prekybos centrą, nes tie dalykai priskirtini ne prie draudimų, o prie apsipirkimo įpročių, kurie nuolat kinta ir niekas dėl to dar nenumirė.
Valstybinis monopolis tikriausiai sulauktų ne tokio plataus pasipriešinimo, nes paliestų tik mūsų visų apsipirkimo įpročius (ko dėl savo vaikų nepadarysi) ir prekybos centrus valdančių bendrovių interesus. Labai svarbius interesus. Ir labai skaudžiai.

Bet „valstiečiai“ juk nori demonstruoti užsispyrimą, tad kodėl nepademonstravus jo ten, kur pasiekta pergalė bus labai saldi ir reikšminga?

Vien tik prievarta auklėjamas pilietis niekada netaps tikru piliečiu. Valstybės kūrėsi irgi ne pagal vieno asmens įnorius, o pagal tos tautos kultūros, papročių ir išgyventų skaudžių lūžių tradicijas. Pagal jas buvo kuriami įstatymai, o ne atvirkščiai.

Įvairūs draudimai lietuviui jau per gerklę lenda. Tai į bažnyčią draudžia eiti, tai džiazo ir metalo groti neleidžia, o kai išsikovoji laisvę, uždraudžia vasaros vakarą atsisėsti paplūdimio kavinėje ir stebėti jūrą su alaus bokalu rankose.

Panevėžyje iki šiol yra vieta daugiabutyje, kur per vienas duris gali patekti į biblioteką, o per kitas, vos už kelių metrų, į pigaus alaus girdyklą. Prieš keletą metų pačiam teko eiti pro šalį ir vėlų žiemos vakarą kalbėtis su mažamečiu vaikų, kuris sakė laukiantis iš girdyklos išeinančio tėvo. Vienoje vietoje, gal šimto metrų spinduliu, privačių namų kvartale, yra bent trys panašios girdyklos, o už tvoros mokykla.

Pasakykite man, ar „valstiečiai“ pasiūlė ką nors realaus, kad štai tokios girdyklos ir mažamečiai greta jų išnyktų? Kodėl valdantieji plėšia poilsiautojui iš rankų alaus bokalą pajūryje, kur prasigėrę klientai dėl kainų skirtumo net nesilanko, bet leidžia bujoti girdykloms?

Ilgesnis priverstinis gydymas nuo alkoholizmo sukeltų psichozių, maisto paketais virstančios pašalpos girtaujantiems tėvams, gerai apmokamas psichoterapeutų darbas su alkoholikais tampančiais paaugliais, nemokama psichologų pagalba tiems, kurie neteko darbo ir nebemato išeities, pagaliau reali finansinė pagalba darbo nerandantiems ir vaikus auginančioms šeimoms. Neviltis – alkoholizmo priežastis. Pridėkime dar socialinę reklamą, kurioje būtų daug kalbama apie alkoholio žalą.

Štai priemonės, kurios visos kartu padėtų suvaldyti situaciją. Tačiau kol kas visos strėlės nukreipiamos į saikingai alkoholį vartojančius gyventojus. O kas ir kaip dirbs su paaugliais alkoholikais? Juk jie kaip gėrė, taip ir gers. Tarpuvartėse, kolektyviniuose soduose, pasislėpti nuo visuomenės jiems labai paprasta, jie net nežinos, kad priėmėme Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, jiems tai seniai nerūpi.

Pasakę, kad įves valstybinį alkoholio pardavimo monopolį „valstiečiai“ ėmė bėgti atbulomis ir štai taip apdairiai atsitraukė. Kai klausia, kodėl kuriate vien tik draudimus, „valstiečių“ lyderiai beda pirštu į surinktus 50 tūkst. parašų, tačiau jie nebaksnoja į savo pažadus alkoholį prekiauti tik valstybinėse parduotuvėse. Suprantu, kodėl.

Prekybos centrus valdančios įtakingos įmonės turi galimybių veikti per savo asociacijas. Ir ilgai veikė. Bet prieš keletą mėnesių ėmė ir užtilo. Susitarė? Dėl ko? Su kuo ir kokia susitarimų vertė? Kaip ten sakė sveikatos ministras A.Veryga - viskas perkama paketais? O į tą paketą, be valstybinių alkoholinių parduotuvių, patenka ir žadėti valstybinės vaistinės, valstybinis komercinis bankas?

Bet juk kažką su tuo prakeiktų alkoholiu daryti reikia, tai štai nutarė sukelti tokį ažiotažą,esą darome, darome kažką, štai ten uždrausime, ten irgi. Seime girdėjau net ir tokių pasamprotavimų, kad padavėjoms būtų leidžiama vienam klientui parduoti iki trijų bokalų alaus ir iki 300 gramų vyno.
Tauškalai? Galbūt, bet neseniai juokėmės ir iš gandų, kad naujoji valdžia uždraus žiniasklaidai spausdinti blogas naujienas. Ir ką? Seime buvo įregistruota pataisa, įpareigojanti redaktorių su liniuote rankoje matuoti blogas ir geras naujienas.

Keistai atrodo tai, kad žiniasklaidos laisvę varžančių pasiūlymų, įskaičiuojant ir pastarąjį P.Gražulio (tai naujas R.Karbauskio slapyvardis) per tą pusmetį buvo gal penki, o dėl alkoholio tik vienas – akcizų pakėlimas ir dabar Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos pradėjo judėti. Tomis pataisomis bus išplakti visi tie, kurie Lietuvoje dar moka saikingai vartoti alkoholį.