Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikintas Migracijos departamento sprendimas neišduoti vizos Baltarusijos pilietei Tatjanai Novikovai.
Įprastai vizos neišduodamos abejotinos reputacijos žmonėms ar asmenims galintiems kelti pavojų šalies ar jos piliečių saugumui. Gali kilti klausimas, o kokią grėsmę kėlė ši kaimyninės šalies pilietė?
Atsakymas labai paprastas, Tatjana Novikova tiesiog turi nuomonę, kuri nepatiko tuometiniams konservatorių lyderiams. Į konferenciją branduolinės energetikos klausimais, kurią inicijavo patys konservatoriai, planavusi atvykti baltarusė norėjo pareikšti kitokią nuomonę apie atominių elektrinių statybą. Tai aiškiai nepatiko buvusiam premjerui Andriui Kubiliui ir jo komandai, kurie surado labai paprastą būdą, kaip negirdėti nereikalingos nuomonės - neleisti įvažiuoti į Lietuvą. Moteris, kuri, beje, buvo pakviesta į konferenciją, ne tik negalėjo išsakyti savo nuomonės Lietuvoje, bet ir prarado galimybę vykti į kitas Šengeno šalis. Migracijos departamentas, vykdęs Užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio nurodymus, apie sprendimą panaikinti vizą jos net neinformavo.
Tokie konservatorių lyderių sprendimai pavojingi demokratijai, kadangi T.Novikova buvo ne vienintelė, kuriai Lietuvos pasienyje teko apsisukti ir grįžti atgal. Pernai teismas buvo taip pat panaikino Migracijos departamento sprendimą uždrausti atvykti Baltarusijos piliečiui Mikalajui Ulasevičiui. Šis žmogus taip pat prisistato aktyvistu prieš atominių elektrinių statybą ir Baltarusijoje, ir Lietuvoje.
Tad nori nenori čia peršasi ir puiki lietuviška patarlė: savo aky nė rąsto nemato, o svetimo - ir krislą pamato. Juk Baltarusijai paskelbus, kad Astrave bus statoma atominė elektrinė, ne vienas Lietuvos politikas taip pat nebuvo įleistas į šią šalį aiškinti savo tiesų, ir konservatoriai garsiausiai šaukė apie demokratijos laisvę. Tačiau tik apsisukę tuoj ėmė elgtis kaip demokratijos vertybių nepaisantys Baltarusijos ar Šiaurės Korėjos diktatoriai.
Dar prisiminkime, kaip buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas pasiūlė Valstybės saugumo departamentui (VSD) stebėti diskusijas dėl skalūnų dujų žvalgybos. Ar tai neprimena sovietmečio? O gal konservatorių lyderiams atrodo, kad ES šalyje diskusijos visuomenėje gali vykti tik stebint saugumiečiams?
Nors T.Novikova viešai pasisako prieš atominę energetiką, tačiau ar kitokios nuomonės turėjimas net teoriškai gali būti priežastimi trukdyti kitos šalies piliečiui atvykti ir dalyvauti diskusijoje? Gal tuomet iš tikrųjų - kitą nuomonę turinčių neįsileiskime, o tie, kurie tokią nuomonę reiškia šalies viduje – išsiųskime už jos ribų, kad niekas nekeltų grėsmės. Tokiu atveju, diskusija vyktų tik tarp tų, kurie pasisako už.
Visgi teismas nustatė, kad dalyvavimo konferencijoje branduolinės energetikos klausimais ir net neigiamos nuomonės apie atominių elektrinių statybą pareiškimo negalima laikyti grėsme valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Tenka apgailestauti, kad tuometinių Vyriausybės vadovų, ypač konservatorių, nenoras išgirsti skirtingas nuomones, buvo įgyvendintas tokiomis nedemokratinėmis priemonėmis. Apmaudu, kad buvusi valdžia veikė tokiomis priemonėmis. Tai daro gėdą Lietuvai. O ar jaučia gėdą šios istorijos dalyviai?
Noriu priminti, kad per referendumą prieš atominės jėgainę statybą pasisakė 63 procentai Lietuvos piliečių. Tai gal, anot konservatorių lyderių, jiems visiems reikėtų kuo skubiau emigruoti?