aA
Ten, lentelės apačioje (teks pasižiūrėti gerokai žemyn), yra Lietuvos pozicija tarp išsivysčiusio pasaulio šalių. Ten yra baisiausia statistika, kokią teko matyti: 15–19 metų amžiaus jaunimo savižudybės, tenkančios 100 000 gyventojų.
Aušrinė Armonaitė
Aušrinė Armonaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Skaičiai pasirodė kraupūs, dėl to pasinagrinėjau tyrimą. Pasirodo, šio konkretaus rodiklio duomenys yra 2013–2015 m. Lietuvoje bendras savižudybių skaičius pastaruosius kelerius metus mažėjo, nuo tūkstančio savižudybių kasmet 2015 m., dabar Lietuvoje įvyksta daugiau nei 600. Vis dar ypač didelis skaičius, tačiau mažesnis.

Šaltinis: UNICEF
Šaltinis: UNICEF

Blogoji žinia yra ta, kad pasižiūrėjus į naujausius duomenis būtent jaunų žmonių savižudybių skaičius beveik nemažėja.

15–24 m. savižudybių rodiklis 100 000 gyventojų


2015

2016

2017

2018

2019

15–24 m.

20,7

13,6

14,3

12,6

16,6

Šaltinis: Higienos institutas

15–19 m. savižudybių rodiklis 100 000 gyventojų, Šaltinis: Eurostat
15–19 m. savižudybių rodiklis 100 000 gyventojų, Šaltinis: Eurostat

Atrodytų neįtikėtina – juk absoliuti dauguma nelaimių įvyksta ne šiaip gyvenant atsiskyrus miške, o vaikštant į mokyklą, matantis nuolat su mokytojais, bendraklasiais, tėvais, specialistais, būnant sociume. Kas jame turi įvykti, kad jauni žmonės ne tik galvoja apie savižudybę, ne tik pamėgina, bet ir galiausiai atima sau gyvybę.

Mokykla yra ta vieta, kuri gali tapti saugia erdve, jeigu turi problemų šeimoje ar kas nors nesiseka gyvenime. Jeigu visi – nuo mokytojų iki kavinės darbuotojų – bus įsitraukę į patyčių prevencijos ir savižudybių prevencijos programas, jeigu mokyklos vadovybei tai atrodys svarbu ir ji nuolat – ne vienerius metus į penkmetį – skirs tam dėmesio. Jeigu mokytojai, mokyklos darbuotojai, socialiniai pedagogai ir kiti bus apmokyti atpažinti savižudybės grėsmės ženklus, kitas psichosocialines problemas ir nukreipti iššūkius patiriančius jaunuolius pas specialistus.

Mokykla gali tapti ne tik saugia vieta emociškai, bet ir tiltu į dideles galimybes ir pasiekimus. Nepaisant to, jeigu nesi iš privilegijuotos šeimos ar susiduri su sunkumais. Jeigu tik sprendimų priėmėjams ir politikams – ne tik švietimo, bet ir sveikatos sistemoje – rūpėtų skirti nuolatinį dėmesį veikiančioms prevencijos programos mokyklose, nuolatinius finansus joms – ne užkišinėjant ir pritempinėjant prie ES programų, kaip tai yra daroma iki šiol.

Nerandant pagalbos šeimoje ar mokykloje, vaikai turi gauti prieinamą konsultaciją anonimiškai, pavyzdžiui, Vaikų linijoje, kuri 2019-aisiais galėjo atsiliepti į kas antrą vaikų skambutį. Svarbu ne tik padėti nevyriausybininkams, bet ir apskritai skirti papildomą finansavimą emocinės pagalbos ir savižudybių prevencijos priemonėms: didinti psichologinės paramos ir pagalbos prieinamumą, sudaryti galimybes per kuo trumpesnį laiką gauti psichologo konsultaciją. Ypatingą dėmesį skirti specialiųjų poreikių vaikams ir jų tėvams.

Tiek ŠMSM, tiek SAM privalo stebėti savižudybių duomenis realiu laiku ir operatyviai reaguoti, koreguojant veiksmų planą. Įvykusi savižudybė gali paskatinti kitas aplinkinių savižudybes – tokiu būdu susidaro savižudybių klasteriai. Duomenų stebėjimas ir operatyvus reagavimas padėtų tam užkirsti kelią.

Dažnai debatuose mes girdime klausimus „o tai ką ir kaip daryti konkrečiai?“. Įvairios pasaulio šalys turi patirčių su mano aukščiau įvardintomis priemonėmis, tai yra žinoma, išbandyta, pritaikyta. Ir tai veikia. Tiesiog imkime ir darykime. Bet tai juk ne koks primityvus draudimas ar bauda, neįgyvendinsi jo per valandą. Čia sunkiau – neuždrausi nusižudyti. Tam reikia nuolatinio dėmesio, ir tai tikrai galima pakeisti.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.0000

Top naujienos

Svarsto, kaip kontroliuoti triukšmaujančius: užsienyje draudimai tokie, kad mums kol kas sunku įsivaizduoti (6)

Ko gero, daugeliui bent kartą gyvenime teko patirti jausmą, kai kaimynai visai negerbia vienas kito...

Kairys atsisveikino su dviem žaidėjais, Urbonas praskleidė derybų užuolaidas

Nors pastaraisiais metais Vilniaus „Ryto“ ir Utenos „Juventus“ tarpusavio dvikovos būdavo...

Europos „koronaviruso žvaigžde“ tapusi šalis dabar klimpsta vis giliau: deja, klydome (85)

Kai birželio mėnesį ant viduramžiško Prahos Karolio tilto į „Covid-19“ „atsisveikinimo...

Pacientų kantrybė išseko: medikai nekelia ragelio, o jei atsiliepia, bendrauja šiurkščiai (298)

Maždaug prieš dešimtmetį kur kas daugiau panevėžiečių sveikatos reikalus patikėdavo...

Kaip iš kino filmo: Kristina į ligoninę nespėjo – pagimdė uošvio automobilyje (6)

Kaip sakoma, tu planuoji, o Dievas juokiasi. Būtent šis posakis geriausia tinka, kalbant apie...

Automobiliai, kurių įprastai gatvėse nesutiksite – išskirtiniai modeliai ar gamintojų nesėkmės?

Automobilių kompanijos kasmet pristato naujus modelius ir stengiasi mus kažkuo nustebinti. Kai kada...

Reta liga sergantis marijampolietis: nežinau, kas bus toliau ir kuo viskas baigsis (2)

Marijampolietis Juozas Andziulis neseniai atšventė 71-ąjį gimtadienį, o po kelių savaičių vėl...

Koncerto metu Vidas Bareikis patyrė traumą: kraujuojančią galvą vadyba pasiūlė slėpti po kepure (66)

Kas jau kas, bet Vido Bareikio gerbėjai žino, kad šio atlikėjo gyvi pasirodymai kupini ne tik...

Rudeninis tręšimas – kaip elgtis su kompostu, durpėmis, mėšlu ir pelenais

Rudeninis tręšimas subtilus darbas, nes padarius klaidą, galima tiesiog išmesti vertingus priedus...

Nutylėta Antrojo pasaulinio karo: „vaiduoklių armija“ apmulkino nacius (6)

Rugsėjo 2 d. sukako 75 metai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šio pasaulinio konflikto metu...

|Maža didelių žinių kaina