Aurimas Navys. Atvira Rusijos karinė agresija Kerčės sąsiauryje ar tik „lapkričio 25 –osios įvykiai“?

Socialiniai tinklai įstabus dalykas – jie leidžia žmonėms bendrauti vienas su kitu ne tik per atstumą, bet ir nejaučiant emocijų, kurios betarpiško, asmeninio bendravimo metu atlieka socialinio vidinio prižiūrėtojo vaidmenį, ar, kalbant Froido terminais, įgalina mūsų Super Aš (Super Ego). Seniai matyti ar visai nepažįstami žmonės socialinių tinklų pagalba tau gali išsakyti žodžius, kurių gyvai nė už ką neištartų – vieni todėl, kad nėra visai sugedę ir turintys sąžinę, kiti gi dėl daug pragmatiškesnio dalyko – baimės gauti per ausį.

Violetine spalva nusidažančios „vaikų inkvizicijos“ fone ir virtualiais kanalais aidint Rusijos karinių laivų patrankų šūviams Kerčės sąsiauryje, išmaniųjų technologijų dėka sulaukiu tiesmuko pareiškimo iš kadais pažinoto piliečio, kad esu melagis, kaip įrodymą pridedant eilę likimo nuskriausto žmogaus – M. Bartašiūnaitės – skaitmeninių išstojimų bei kitų, rusiškai kalbančių asmenų sąmokslo teorijomis grįstų kosminio naivumo pareiškimų, įrašytų buitinėmis priemonėmis ir paplatintų plačiajame interneto pasaulyje. Galima būtų galvoti, kad visa taip vadinama įrodomoji medžiaga susilaukia tik ilgalaikio svaiginimosi psichotropinėmis medžiagomis mėgėjų dėmesio, tačiau, deja, yra ne taip.

Piliečių protai kasdien plaunami antrarūšiais informacinio skalbimo milteliais nesirenkant išsilavinimo, profesijos, kompetencijos, užimamų pareigų ar turimų įgūdžių. Minėtasis konspiracinių teorijų platintojas ir drąsių pareiškimų autorius kažkada mokėsi Lietuvos karo akademijoje. Su ateiviais po tolimąsias planetas skraidė, bendravo ir kaip koks meteoritas klajūnas sėkmingai sugrįžo – tikrų tikriausias kunigas.

Organizacijai „Sirijus“, kovojančiai su psichotroniniu ginklu, talkino Seimo narys M. Puidokas. Sutapimas ar ne, bet šios organizacijos lyderė ir pranašė, kalbanti su Jėzumi, Zaratustra ir Konfucijumi primygtinai teigia, kad netrukus naujoji dieviška tvarka užgims būtent Rusijoje.

Dėl naujos tvarkos nieko negaliu pasakyti, bet stebėdamas, kaip aukščiausi Kremliaus pareigūnai naudodami tuos pačius psichologinių operacijų principus ir metodus plauna smegenis Jungtinių tautų Saugumo tarybai, galiu tvirtinti, kad Putino Rusija ruošiasi naujiems hibridiniams išpuoliams, kurių pasekmes, jei liksime pasyviais stebėtojais, skaudžiai pajusime visi.

Pirmą kartą per Putino (ir Medvedevo, bet dėl akivaizdžių priežasčių, galima jo ir neminėti) valdymo laikotarpį Rusija oficialiai pripažino, kad jos pajėgos dalyvavo agresyviuose kariniuose veiksmuose, nukreiptuose prieš Ukrainą. Jos atstovas Saugumo taryboje tvirtino, kad už lapkričio 25 – os dienos įvykius atsakomybė tenka Vakarų kurstomai Ukrainai, kurios prezidentas P. Porošenka išprovokavo Rusiją siekdamas pergalės būsimuose kitų metų rinkimuose.

Galima pasidžiaugti, kad politiškai silpna ir Rusijos (bei Kinijos) lengvai įtakojama bei iš dalies kontroliuojama Saugumo taryba parodė dantis ir bent jau dienotvarkės pavadinimą „Dėl Rusijos valstybės sienų pažeidimo", kurį siūlė Rusijos atstovas D. Polianskis, atmetė.

Gudriai Kremliaus informacinio karo specialistų sumanyta ir vykdoma psichologinė operacija, skirta pridengti atvirą Rusijos karinę agresiją Kerčės sąsiauryje ir sušvelninti galimas pasekmes sėkmingai vykdoma ir Lietuvoje.

Aurimas Navys

Nors ir atmetusi dienotvarkės pavadinimą, taryba buvo priversta klausytis Rusijos atstovo lūpomis išsakomų Kremliaus psichoperantų sudėliotų žinučių, kurias dar prieš posėdį savo kanalais, tame tarpe ir minėtais teksto pradžioje, smegenų šturmuotojai jau buvo paleidę į gyvenimą.

Remiantis Rusijos atstovo kalba Saugumo taryboje norėtųsi dekonstruoti jau ir atviruose šaltiniuose pasirodžiusį naratyvą, atkreipiant dėmesį į esminius dalykus:

1) Rusijos karinė agresija įvardinama kaip „lapkričio 25-osios įvykiai";

2) Rusijos vadovybės įsakymai, pažeidžiantys tarptautinę teisę, įvardinami kaip „Ukrainos atsakomybė už neteisėtus įsakymus laivų įguloms";

3) Rusijos nuosekliai įgyvendinami karinės strategijos tikslai, siekiant skaldyti Vakarų politinę vienybę bei Ukrainos piliečius priešinant su teisėtai išrinkta valdžia įvardinami kaip „Vakarų šalių provokacija, skirta supriešinti Rusiją ir Ukrainą, pabrėžiant, kad Rusijos liaudis mylį Ukrainos liaudį";

4) Žemiausi V. Putino reitingai per dešimt metų, karinė agresija, naudojant jūrų ir specialiąsias pajėgas bei Kremliaus vykdomos psichologinės operacijos įvardinami kaip „Ukrainos prezidento P. Porošenkos antirusiška propaganda ir smegenų plovimas dėl žemų reitingų, turint galvoje artėjančius rinkimus";

5) Besipriešinanti Krymo okupacijai ir karinei agresijai Ukrainos visuomenė įvardinama kaip „kenčianti, skurdi, beteisė Ukrainos liaudis, kurią reikia ginti";

6) Karas, vykdomas pagal Rusijos planą, kurio tikslas išbandyti galimybių ribas, Vakarų kantrybę ir pasiruošti tolimesniems veiksmams įvardinamas kaip „karas, vykdomas pagal Ukrainos planą, kurio tikslas kurstyti konflikto ugnį Donbase".

Apgailestaujant tenka pastebėti, kad gudriai Kremliaus informacinio karo specialistų sumanyta ir vykdoma psichologinė operacija, skirta pridengti atvirą Rusijos karinę agresiją Kerčės sąsiauryje ir sušvelninti galimas pasekmes sėkmingai vykdoma ir Lietuvoje.

Kai kurie ekspertai ir politologai naiviai atkartoja Kremliaus žinutes, kalbėdami apie dvidešimtpenktosios įvykius, P. Porošenkos reitingus ir Ukrainos prezidento rinkimus kovo mėnesį, nesuprasdami, kad psichoperantai Kremliuje būtent to ir tikėjosi, šį faktą pakišdami kaip „argumentą", atsakomybę už karinę Rusijos agresiją permetant pačiai Ukrainai.