Todėl įregistravome įstatymo projektą, siūlydami eiti pastaraisiais metais Ukrainos bei Lenkijos pramintu keliu ir išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių.

Siūlo klausimą išspręsti kartą ir visiems laikams

Bene paskutinis itin iliustratyvus atvejis – Rusijos ambasados reakcija į Biržų rajono savivaldybės sprendimą prie paminklų, skirtų „Raudonajai armijai – išvaduotojai“, pastatyti paaiškinančią lentelę, plačiau paaiškinančią istorinį kontekstą ir neiškraipančią istorinės tiesos. Rusijos ambasados išplatintas pranešimas sprendimą pavadino „šlykščiu“ ir buvo pagrasinta teisinėmis priemonėmis. Po tokio patiriamo spaudimo savivaldybės paprastai atsitraukia nuo tokių ar panašių iniciatyvų.

Dar daugiau, nors per pastaruosius trejus metus Kultūros paveldo departamentas labai apdairiai išduoda leidimus atnaujinti sovietinei armijai skirtų memorialų, dalis jų vis tiek buvo savavališkai atnaujinti Rusijos ambasados lėšomis veikiant tiesiogiai su savivaldybėmis, taip faktiškai pažeidžiant įstatymus dėl kultūros paveldo vertybių apsaugos.

Todėl inicijavome įstatymo projektą „Dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose“, kuriuo būtų kartą ir visiems laikams užbaigtos diskusijos, užkertančios kelią realiems sprendimams.

Suvokdami XX a. totalitarinių režimų okupacijų padarinius ir žalą mūsų valstybei ir tautai bei minėdami valstybingumo atkūrimo šimtmetį, turime puikią progą išvalyti viešąsias erdves nuo okupacinių režimų propagavimui skirtų objektų. Šiuo įstatymu įtvirtintume draudimą propaguoti komunizmą ar kitas totalitarines ideologijas ar santvarkas, bet kokia forma įamžinant su jais siejamų asmenų, įvykių ar datų atminimą.

Priėmus įstatymą, visi viešieji objektai, kurių pavadinimas arba turinys yra skirtas komunistinės ar kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui, turės būti pakeisti arba pašalinti. Pristatydami įstatymo projektą, pakeičiamų objektų pavyzdžiais pateikė P. Cvirkos gatvę Širvintose ar S. Nėries gatvę Vilniuje.

Tuo tarpu paminklas Vilniuje P. Cvirkai, SSRS šešiasdešimtmečiui skirtas paminklas „Vėliavnešiai“ Ukmergėje, sovietiniams kariams skirtas paminklas Palangoje ar Sovietų kario paminklas Anykščių rajone, kuris pastatytas 1952 m. nugriovus paminklą Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui, priėmus šį įstatymą turėtų būti pašalinti. Tačiau galutinį sąrašą, remiantis Ukrainos ir Lenkijos praktika, įstatymas numatytų ekspertinei institucijai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui. Sąrašą turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Viena iš pagrindinių Rusijos propagandos žinučių yra išlaikyti Sovietų Sąjungos, kaip išvaduotojos nuo nacistinės Vokietijos, mitą, o tuo pačiu Rytų Europos valstybių okupaciją ir aneksiją pavaizduoti kaip savanorišką prisijungimą. Kol Lietuvoje tebevadinamos gatvės tų asmenų, prisidėjusių prie sovietinės okupacijos įgyvendinimo Lietuvoje, ar paminklai, šlovinantys „išvaduotojus nuo buržuazinio nacionalizmo“, tol gali susidaryt įspūdis, kad mes tokiam istoriniam pasakojimui neprieštaraujame. Priimdami nacionalinės teisės aktą mes galutinai išspręstume šį klausimą, be to, tai prisidėtų prie istorinio teisingumo visų nuo sovietinės okupacijos nukentėjusių asmenų atžvilgiu įgyvendinimo.

Ukraina jau apsivalė, Lenkija ruošiasi

2015 m. gegužę Ukrainos parlamentas priėmė desovietizacijos įstatymą, kuris, be kita ko, numatė per pusę metų demontuoti visus, išskyrus skirtus Antrojo pasaulinio karo aukoms pagerbti, sovietinius paminklus bei pakeisti sovietinės okupacijos laikotarpiu įvestus, komunistinę ideologiją propaguojančius gatvių bei miestų pavadinimus.

Sąrašą buvo pavesta sudaryti Ukrainos Nacionalinės atminties institutui, o per 2016-uosius buvo pakeista daugiau nei 51 tūkst. gatvių ir beveik 1 tūkst. miestų ar kaimų pavadinimai, demontuota 1,3 tūkst. paminklų Leninui ir daugiau nei 1 tūkst. monumentų komunizmo ideologijai ar jos propaguotojams.

2016 m. balandį panašų įstatymą priėmė Lenkijos parlamentas, juo uždrausta propaguoti komunizmą ir kitus totalitarinius režimus viešųjų pastatų ir objektų pavadinimuose, taip pat monumentuose. Lenkijos Nacionalinės atminties institutas, kuriam buvo pavesta sudaryti įstatymo neatitinkančių objektų sąrašą, priskaičiavo apie 500 paminklų ir kitų objektų, kurie turėtų būti pašaltini. Daugiau nei pusė jų pastatyti pagerbi sovietų armijai. Išimtį įstatymas numato tik tieks memorialams, kurie stovi kapinių arba palaidojimo vietų teritorijose.

Nepaisant to, Rusijos užsienio reikalų ministerija griežtai sureagavo į šią Lenkijos iniciatyvą, pagrasindama atšaukti vizų išdavimą Lenkijos piliečiams arba sumažinti prekybines apimtis. Tačiau Lenkija komunistinę ideologiją propaguojančius objektus laiko Antrojo pasaulinio karo „randais“, kuriuos būtina užgydyti, todėl pasirengimo darbai objektų pašalinimui vyksta toliau.