Laisvės partija savo programoje išskiria švietimą kaip pagrindinį prioritetą. Geras prioritetas, tačiau mano supratimu, švietimo reformos esmė – kokį žmogų siekiame išugdyti, o laisviečių programoje krenta į akis tai, kad tarp švietimo uždavinių nėra nė žodžio apie patriotizmą – ištikimybę Tėvynei, dorovinį-etinį auklėjimą.
Piliečiams paliekama laisvė gyventi pagal savo gėrio sampratą. Skaitant programą, į akis krenta dažnai vartojama „pilietiškumo“ sąvoka, pamirštant, kad geras pilietis, preciziškai besilaikantis teisinių normų, nebūtinai bus geru žmogumi.
Programoje keliamos kontroversiškos, visuomenėje sutarimo neturinčios idėjos, kaip kad siekis inicijuoti medicininio lyties keitimo procedūros aprašo parengimą, partnerystės prilyginimą šeimai su visomis jos teisėmis, įskaitant įvaikinimą ir globą reguliuojančių įstatymų pakeitimą, užtikrinant, kad LGBT asmenims būtų suteikta teisė įsivaikinti arba globoti ne vieną vaiką.
Priminsiu, nepaisant to, kad partnerystę Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimais sutapatino su šeima ir daugelį Europos valstybių ir gyventojų pastatė į keblią padėtį, šeimos samprata lieka valstybių narių diskrecijoje. Minimos programos kūrėjai ir išpažinėjai elgiasi taip, tarsi šios idėjos jau yra savaime suprantamos ir tapusios visuotine norma, ar, priešingai, tarsi jokių normų visuomenėje jau nebėra.
Taip pat daug kalbama apie kokybišką ir prieinamą švietimą tiek gimtąja, tiek valstybine kalbomis, kai tuo tarpu Europos Sąjungos šalys juda priešingu keliu. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje pereinama prie viso mokymo valstybinėmis kalbomis, suprantama, paliekant gimtosios kalbos ir literatūros mokymą gimtosiomis kalbomis.
Laisviečių siūloma politika tautinių mažumų atžvilgiu dėl gimtosios kalbos vartojimo viešajame gyvenime leidžia tvirtinti, kad siekiama sudaryti prielaidas valstybėje įtvirtinti trikalbystę. Praplėtus nevalstybinės kalbos vartojimo gyventojų aptarnavimo, viešojo administravimo institucijose ribas, būtų neteisėtai siaurinami Valstybinės lietuvių kalbos ir Viešojo administravimo įstatymų teisės normomis nustatyti imperatyvūs reikalavimai dėl privalomo valstybinės kalbos vartojimo.
Siūloma tvarka sudarytų sąlygas bet kuriai tautinių bendruomenių kalbai, pavyzdžiui, rusų, lenkų, tapti dokumentų rengimo kalba, atsirastų teisėtas pagrindas vartoti užsienio kalbas vykdant viešojo administravimo funkcijas. Taigi, teisėjai, policininkai, prokurorai ir gydytojai, socialiniai darbuotojai turėtų privalomai mokėti minimas kalbas.
O siūlomas vardų ir pavardžių asmens tapatybės dokumentuose rašymas originalia forma ignoruotų konstitucinį valstybinės kalbos statusą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje, nustatančiame, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba – lietuvių kalba.
Na ir pats „įdomiausias“ laisviečių rinkiminis pažadas – laimėjus uždaryti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, atseit per daug „normina“. Įsivaizduoju, kokios reakcijos sulauktų Prancūzijoje politinė jėga, įrašiusi į programą panaikinti Prancūzijos Akademiją, taip vadinamąją „nemirtingųjų“ instituciją, kuri, be kitų darbų, užsiima prancūzų šnekamosios ir literatūrinės kalbos norminimu...
Laisvės partija kviečia džiaugtis, tačiau pačia banaliausia prasme. Tai yra kvietimas gyventi ir veikti vadovaujantis instinktais. Kalbama apie didesnį kontraceptinių priemonių prieinamumą, investavimą į visuomenės reprodukcinės sveikatos švietimą bei lytiškumo ugdymą mokyklose. Tačiau lytiškumo ugdymą pirmiausia suprantu kaip procesą, neatsiejamą nuo jaunuomenės rengimo šeimos kūrimui, o tokio visapusiško supratimo, rodos, nė nėra siekiama ugdyti.
Be to, jei kalbame apie reprodukcinę sveikatą, tai čia labai svarbūs tampa Krizinių nėštumo centrų steigimas ir plėtra, apie juos taip pat nė žodžio.
Maža to, kalbama apie norą inicijuoti administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, panaikinant administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija, diskusijos visuomenėje plėtojimą dėl galimybės priimti Sekso paslaugų kontrolės įstatymą, legalizuojantį ir reguliuojantį sekso paslaugų teikimą ir sekso paslaugų teikėjų teises bei garantijas.
Mano nuomone, tokiu būdu valstybė tiesiogiai skatintų moteris ir vyrus tapti prekiautojais savais kūnais. Europinė praktika nedviprasmiškai liudija, kad legalizuota prostitucija tampa puikia priedanga prekiautojams žmonėmis ir seksualiniams nusikaltėliams.
Kita vertus, pačioje programoje nėra nieko apie demografinius iššūkius valstybei, apie gimstamumo šeimose skatinimą. Taip tarsi ignoruojama, kad Lietuva, kaip ir likusi Europa, kenčia nuo demografinės krizės pasekmių: mažo gimstamumo, visuomenių senėjimo, darbo jėgos trūkumo, valstybių negebėjimo išpildyti socialinius įsipareigojimus savo piliečiams ir didelių migracijos (nelegalios) tempų.
Šios tendencijos aštrėja ir Baltijos valstybėse, kur prie mažo gimstamumo problemos prisideda nuolat didėjantys emigracijos į Vakarus srautai. Nors pastaruoju metu Lietuvoje džiaugiamės tuo, kad imigracija pradeda lenkti emigraciją, tačiau dauguma atvykstančių į Lietuvą yra ne iš svetur grįžtantys tautiečiai, o imigrantai iš trečiųjų šalių, daliai kurių Lietuva irgi tėra laikina stotele kelyje į Vakarus.
Todėl būtina kryptingai tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje spręsti kylančius demografinius iššūkius – neišsprendus šios problemos, bet kokie tolesni visų mūsų valstybės projektai netenka prasmės, kam jie bus reikalingi, jei čia mūsų nebus? Programoje neieškoma atsakymo, ar valstybė gali išlikti be šeimos.
Viena pagrindinių Laisvės partijos žinučių rinkėjams buvo siekis priimti Kanapių kontrolės įstatymą, kuriuo pasižadama įteisinti ir kanapių vartojimą (tiesa, žadant nustatyti griežtą kanapių pardavimo ir platinimo tvarką, kad kanapės nebūtų prieinamos nepilnamečiams). Tačiau yra pakankamai pagrindo abejoti tokios iniciatyvos žadamu gėriu visuomenei.
Noriu atkreipti dėmesį, kad kanapės yra labiausiai paplitęs narkotikas Europoje (pagal Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą, 71 procentas sulaikytų narkotikų siuntų – narkotikai, paruošti kanapių pagrindu). Fiksuojamas ir tendencingas jų vartojimo augimas.
Visiems priklausomybės ligų specialistams be išlygų aišku, kad kanapės yra narkotikas, sukeliantis priklausomybę ir abstinenciją, o ilgalaikis jo poveikis nervų sistemai – atminties sutrikimas, rizika susirgti psichozėmis ir šizofrenija, polinkis suicidinėms mintims ir ketinimams. Neabejojama, kad ilgalaikis marihuanos vartojimas sukelia struktūrinius smegenų pokyčius.
Europos Sąjungoje nepripažįstamas rekreacinis kanapių vartojimas. Akivaizdu, jog tai, ką siūlo Laisvės partija, yra svaiginimasis dėl malonumo. Tai ne medicininis kanapių vartojimas, dėl kurio iki šiol vyksta tyrimai ir jau esama indikacijų apie galimybę jomis gydyti dvi retas epilepsijos formas.
Tad Laisvės partija čia mums siūlo išsiskirti iš kitų Europos Sąjungos šalių (prisigretinus prie Nyderlandų) ir ignoruoti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro specialistų rekomendaciją netaikyti „rekreacinio“ kanapių vartojimo.
TS-LKD kviečia rinktis laisvę, kuri skatina augti mus kaip asmenybes. Siekiame vykdyti įsisąmonintos laisvės politiką, nurodančią pareigas artimo, bendruomenių, tautos, ir Tėvynės labui. Įsisąmonintos laisvės pirmiausiai siekia brandi asmenybė, žinanti, kad be pareigos nebus laisvės. Moderniosios Lietuvos istorija mena laisvės kovas, kada žmonės nebijojo grėsmės – aukojosi ir pasirinko pareigą Tėvynei. Jie žinojo, kad tai – svarbiausia jų gyvenime. Todėl kviečiu rinktis kažką didesnio už save. Lietuvai reikia brandžios laisvės.