aA
Pandemija anksčiau ar vėliau baigsis ir, nepriklausomai nuo to, kaip sunkiai ar lengvai mes išeisime iš ekonominės krizės (t. y. su kokiomis pasekmėmis), ekonominis nacionalizmas taps vis labiau matomas Europos Sąjungoje (net nepaisant, kiek pinigų ES akumuliuos valstybėms narėms) ir pasaulyje.
Audronius Ažubalis
Audronius Ažubalis
© Organizatorių nuotr.

Visos valstybės pirmiausia rūpinsis savų ekonomikų atsigavimais ir bandys suteikti lengvatas ekonomiškai svarbiausiems ūkio sektoriams. Ar Lietuva sau jau įsivardino šiuos svarbiausius ekonomikos sektorius, kuriuos reikia išsaugoti bet kokia kaina? Kol kas nieko apie tai nebuvo girdėti.

Lietuva, mano nuomone, turi aiškiai pasisakyti, kad žemės ūkis, transporto sektorius ir pramonė, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produkciją, yra jos prioritetai. Šie sektoriai pirmiausia ir turėtų gauti paramą iš ES ir valstybės vidinių resursų ir būti, jei reikalas iškiltų, apginti. Tačiau tam reikia politinės valios bei drąsos valdyti valstybę ir atstovauti jai pasaulyje.

Imkime, pavyzdžiui, transporto sektorių, sukuriantį apie 7 proc. šalies BVP. Jo „giljotinavimas“, pagal garsųjį Macrono paketą, pateiktą dar 2016 m., Europos Parlamente yra laikinai atidėtas dėl Covid-19. O Lietuvos politikai, šiaip jau drąsūs viešai kalbėti apie globalias Europos ir pasaulio problemas, kaip kad Rytų kaimynystės politika, demokratijos Europoje ar NATO ateities klausimai, tampa nebyliais arba, geriausiu atveju, demonstruoja perdėtą drovumą, kai tenka ginti savo pačių interesus (ar tai būtų Astravo AE klausimas, kurio neišdrįsom pakelti į aukščiausią lygmenį ES, ar jau kadais sutartos, tačiau „pamirštos“ išmokos Lietuvos žemdirbiams iki ES vidurkio, ar dabar, kai iškilo grėsmė mūsų iki tol sėkmingam transporto verslui).

Elgiamės priešingai nei mūsų kolegos Vakaruose, kaip kad vokiečiai, kurie nuosekliai, nesvarbu, kurių pažiūrų valdantieji, mūru stoja už Nord Stream II projektą, ar kartu su prancūzais ir austrais atvirai įgyvendina protekcionistinę transporto politiką, grasinančią sužlugdyti Centrinės Europos vežėjus.

Taigi, Lietuva turėjo bemaž keturis metus (Mobilumo paketas buvo pristatytas 2016 metais) politinei ir diplomatinei mobilizacijai, kad toks įstatymo projektas, koks yra dabar, niekada nebūtų pasiekęs Europos Parlamento. Ar viskas buvo padaryta? Tikrai ne.

Žinoma, Europos Parlamento Transporto komitetui pritarus, o ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos Taryboje kvalifikuotos daugumos balsavimo principu (tą patį prancūzai siūlo pritaikyti ES užsienio reikalų Taryboje), mobilumo paketo oponentams išlaužius rankas, galima guostis, kad beliko tik Europos Teisingumo Teismas... Tačiau tai tik liudija apie man nesuprantamą ir keistą šių valstybių-mobilumo paketo oponentų Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Latvijos, Rumunijos, Maltos, Kipro ir Estijos politinį sąstingį ES Vadovų Taryboje, t. y. kada vieni vadovai tyli, kitiems jų kolegoms įjungus atvirai protekcionistinės politikos bėgį, kurio politinės ir realios pasekmės neturi nieko bendro ir su ta pačia ES Komisijos žaliąja politika...

Už Lietuvos politikoje įsigalėjusią veiksmo negalią mokėsime visi, jei savo interesų apgynimui nepanaudosime visų mums įmanomų politinių ir diplomatinių žingsnių, na, kad suburiant Vilniuje valstybių vadovus, nepritariančius šiam diskriminaciniam įstatymui, kuo blogas būtų tas naujasis Vilniaus devintukas ar aštuntukas? Bet kokiu atveju, žinotume, kad padarėme ką galėjome.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
2.7931

Top naujienos

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (159)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio tinklinio mokyklai vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (63)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (2)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (80)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (10)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (51)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

Marija Serbintatė. Kodėl moterys tiek daug atsiprašinėja? (13)

Ar žinojai, kad moterys žymiai dažniau atsiprašinėja už bet ką nei vyrai? Vedžiau...

Kokio maisto vengti per menstruacijas, o kokį valgyti: produktai, kurie gali turėti įtakos savijautai (2)

Kai kurie produktai tikrai daro poveikį tam tikroms būsenoms ir procesams, kurie paprastai siejami...

Vakaruose pokario metais gimęs interjero stilius: taip papuošti savo namus išdrįsta ne kiekvienas

Popmeno įkvėptas retro stilius atspindi besikeitusias penkiasdešimtojo –...

Netikėta trijulių turnyro atomazga – favoritus nustelbė Utenos atstovai (12)

Šeštadienį Palangoje finišavo „Hoptrans 3x3“ turnyro pirmasis etapas. Jo nugalėtoja kiek...

|Maža didelių žinių kaina