aA
Itin reikšmingi Lietuvai Prezidento rinkimai neišvengiamai artėja, sutelkdami į save vis didesnį visuomenės dėmesį, svarbiausia, ima vis labiau ryškėti kandidatų išsidėstymas. Savo noru iš rinkimų pasitraukęs Žygimantas Pavilionis bei TS-LKD pirminiuose rinkimuose sutriuškintas Vygaudas Ušackas nebetęs kovos dėl Prezidento posto. Ryškėja tiek rinkimų favoritai, tiek ir autsaideriai.
© Asmeninio albumo nuotr.

Nors laiko dar yra, tačiau valdantieji kol kas neatsako į klausimą Kas jiems atstovaus? Ilgai realiausiu galimu LVŽS atstovu laikytas Saulius Skvernelis šiandien daro vieną klaidą po kitos ir ima vis labiau ryškėti, kad palengva galimybė tapti Prezidentu sprūsta iš premjero rankų. Apžvelkime problemas, su kuriomis susiduria bene realiausias kandidatas į LVŽS kandidato poziciją Prezidento rinkimuose.

Stiprus atsilikimas nuo apklausų lyderių

Nors Saulius Skvernelis, rodos, širdyje puoselėja svajonę tapti Prezidentu, tačiau visos pastarosios apklausos premjerui nedėkingos. Politologams ir viešiesiems intelektualams nuolat komentuojant, kad Saulius Skvernelis turėtų būti valdančiųjų atstovas, premjero reitingas tebėra mažne dvigubai mažesnis nei lyderiaujančio ekonomisto Gitano Nausėdos ir gerokai atsilieka nuo Ingridos Šimonytės.

Remiantis naujausiomis apklausomis, kurias bendrovėje „Vilmorus“ užsakė dienraštis Lietuvos Rytas, Gitaną Nausėdą Prezidentu rinktų 24,6 proc, Ingridą Šimonytę – 19,7 proc, o Saulių Skvernelį 13,2 proc. rinkėjų. Nors tai ir neblogas rezultatas, bet jo kol kas neužtenka ir patekti į antrąjį turą, o ką jau ir kalbėti apie galutinę pergalę.

Priešingai nei savo nuomonę pakeitusi Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis visada buvo traktuojamas kaip kandidatas į Prezidento postą, tad vargu ar turi papildomą rezervą augintis reitingus, jeigu viešai deklaruotų sprendimą dalyvauti rinkimuose. Net jei reitingai ir šokteltų, tai labai menkai tikėtina, kad padėtų pasivyti Ingridą Šimonytę, nes didįjį kandidatės šuolį lėmė jos ilgokai siųsta žinia, kad rinkimuose nedalyvaus, skatinusi jos šalininkus svarstyti apie kitas alternatyvas. Premjeras tokios žinios rinkėjams nesiunčia. Todėl tikrai didelį šuolį lemtų kiti veiksniai, bet ne oficialus deklaravimas. Tuo tarpu daugeliui vertinant Saulių Skvernelį, kaip realų kandidatą, atsilikimas nuo lyderių turėtų kelti nerimą LVŽS strategams.

Politinių sprendimų lauke minos

Tačiau Sauliaus Skvernelio bėdos reitingų lentele nesibaigia. Politiniai procesai ir toliau juos koreguos. Premjero įsivėlimas į karą su protestuojančiais mokytojais ir, drįsčiau teigti, įžeidžios replikos liudija, kad jis nevengia švaistytis reitingais. Labai abejotina, kad šalyje, kurioje esama itin daug nusivylimo politikais, premjeras gebės įtikinti visuomenę rinktis jį, o ne mokytojus.

Kitas gali iškelti klausimą: ar pavyks Sauliui Skverneliui dirbti su TS-LKD, jei šie laimės rinkimus? Ar nėra grėsmės, kad po 2020 m. Seimo rinkimų susidursime su politine krize?
Audris Narbutas

Čia nebepadės net švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės atleidimas iš pareigų. Net jei ir pavyktų laimėti kovą su mokytojais, tai tebūtų Pyro pergalė, nes patys mokytojai ir jų artimieji taip pat yra rinkėjai. Arba Saulius Skvernelis ir pats ima svarstyti atsitraukimą nuo prezidentinių ambicijų, arba jis daro grubių klaidų, kurios turėtų būti taisomos artimiausiu metu.

Ką jau ir bekalbėti, kad premjero kova su augančiomis kainomis greičiausiai virs visišku šnipštu. Ne tik todėl, kad jau keletą kartų jis visiškai pralaimėjo formuodamas savo, kaip situacijoje vargiai susiorientuojančio asmens, įvaizdį, bet ir dėl to, kad dažniausiai keliu į infliacijos suvaldymą yra laikytinas darbo našumo augimas.

Tam reikia nemažai investicijų į technologijas, tačiau Lietuvos centrinio banko vadovui Vitui Vasiliauskui bei Swedbank ekonomistams kalbant apie ekonomikos augimo sulėtėjimą 2019 m., o Niujorko universiteto profesoriui ir knygos „Krizių ekonomika“ autoriui Nouriel Roubini apie 2020 m. prasidėsiančią ekonominę krizę, galiausiai esant akivaizdžiam burbului akcijų rinkose, praktiškas Lietuvos verslininkas gali imti resursus skirti ne didinti gamybinius pajėgumus, kurie krizės sąlygomis būtų pertekliniai, bet kitoms reikmėms.

Tokiu atveju darbo našumo augimas diskutuotinas, ir tai savo ruožtu reiškia ir ribotas galimybes valdyti kainų augimą. Jeigu taip išties nutiktų, premjeras susikurtų skaldančio bei politinių tikslų negebančio realizuoti politiko įvaizdį. Nei vienas, nei kitas bruožas nėra toks, kuriuo labiausiai norėtų pasižymėti kandidatas į Prezidento postą.

Susipriešinimas ir LVŽS šleifas

Pagrindinis premjero koziris yra LVŽS. Antra pagal populiarumą politinė jėga pasižymi nemažu rinkėjų palaikymu - 14.6 proc. balsuotų už ją, jei rinkimai vyktų šiandien. Partija turi struktūrą, pajėgią surinkti 20 000 parašų, bei gali finansuoti rinkimų kampaniją. Visgi esama ir bėdų.

Valdantieji arba stokoja tinkamų kandidatų ir taip liudija savo silpnumą, arba ganėtinai arogantiškai mano, kad yra tokie šaunūs ir galingi, kad net ir paskutinę akimirką iškeltas jų kandidatas bus visuomenės mylimas ir lengvai gaus rinkėjų paramą.
Audris Narbutas

Nuolatinės LVŽS kovos su TS-LKD padidino susipriešinimą ne tik tarp partijų, bet ir tarp jas palaikančių rinkėjų. Ne paskutinis vaidmuo šioje istorijoje tenka ir Sauliui Skverneliui, kuris vienareikšmiškai sietinas su LVŽS. Partijų susipriešinimas būtų kliūtis premjerui telkti politinę paramą, kad ir kaip rinkimuose jis mėgintų rodyti save kaip visuomenę telkiantį ir galimai nepartinį kandidatą.

Šiandien partiškumą daug labiau liudija turima reali politinė įtaka nei juridinis statusas. Tą greitai įrodytų tiek LVŽS lėšos, skirtos kampanijai, tiek ir partijos nariai, renkantys parašus už jų kandidatą. Ką jau ir bekalbėti, kad neretas Lietuvos gyventojas susimąstys, jog galbūt nėra gerai, kad politinė galia gali susitelkti vienos grupės rankose.

Kitas gali iškelti klausimą: ar pavyks Sauliui Skverneliui dirbti su TS-LKD, jei šie laimės rinkimus? Ar nėra grėsmės, kad po 2020 m. Seimo rinkimų susidursime su politine krize? Apklausos liudija, kad reikia įvertinti ir tokį scenarijų. Tai natūralios problemos, kylančios dėl mūsų šalies politinės sistemos. Neradus atsakymo, kaip jas būtų galima spręsti, premjerui gali atsirasti papildomų kliūčių.

LVŽS tarp kandidatų krizės ir politinės arogancijos

Būdami galingiausia frakcija Seime, LVŽS susiduria ne tik su kandidato į Prezidento postą paieškomis, bet ir su alternatyvaus premjero nebuvimu. Žmonėms bus būtina atsakyti į klausimą, kas taps šalies premjeru, jei rinkimus laimėtų Saulius Skvernelis. Šis didžiulės reikšmės klausimas viešojoje erdvėje paliečiamas retai.

Matyt, tai lemia oficialaus LVŽS kandidato į Prezidento postą nebuvimas. O ir kandidato reikia ne bet kokio. Šis postas yra pernelyg svarbus, kad būtų užleistas nelojaliam žmogui, ir tai liudija faktas, kad, rodos, neatmenamais 2016 m. rinkimus laimėjus valstiečiams, buvo iškelta mintis premjeru paskirti Bronių Ropę, nors visa Lietuva pagrįstai tikėjosi, kad juo taps sąrašo vedlys Saulius Skvernelis.

Matyt, pabijojus prarasti reitingus, buvo atsižvelgta į teisėtus rinkėjų lūkesčius, tačiau kartu pradėtas ir premjero „pajungimo“ darbas. Šiandien vargu ar rasime solidesnį politologą, kuris neigtų Ramūno Karbauskio viršenybę Sauliaus Skvernelio atžvilgiu. Tokio kandidato, kurį mylėtų ir Lietuvos gyventojai, taip lengvai rasti irgi nepavyks.

O ką ir kalbėti apie tai, kad šios pareigos taptų vienu iš rimčiausių LVŽS sprendimų iki 2020 m. Seimo rinkimų ir galimai darytų nemenką įtaką valdančiųjų sėkmei. Tai gali paskatinti valdančiuosius ieškoti alternatyvos Sauliui Skverneliui. Visgi pati LVŽS pozicija - delsimas skelbti savo kandidatą į Prezidento postą - bet kuriuo atveju nėra laikytina solidžia.

Valdantieji arba stokoja tinkamų kandidatų ir taip liudija savo silpnumą, arba ganėtinai arogantiškai mano, kad yra tokie šaunūs ir galingi, kad net ir paskutinę akimirką iškeltas jų kandidatas bus visuomenės mylimas ir lengvai gaus rinkėjų paramą. Apie vis ryškesnių žurnalistų pastangų organizuoti debatus ir leisti vykti idėjų kovai ignoravimą net neverta kalbėti. Tai prastas tonas rinkėjų akyse.

Vietoje reziumė

Be jau aptartų problemų, Sauliui Skverneliui kyla dar viena didelė grėsmė. Net ir išėjęs į rinkimų tiesiąją, jis neturi jokių garantijų, kad pajėgs laimėti kovą dėl Prezidento rinkimų. Jeigu susiklostytų toks scenarijus, kad premjeras net nepatektų į antrąjį rinkimų turą, jo asmeniniam statusui būtų padaryta nemaža žala. Nėra abejonių, kad Saulius Skvernelis įvertina visas minėtas aplinkybes.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai (315)

Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas,...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (214)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Šie specifiniai Rytų Vokietijos prekės ženklai išliko ir žlugus komunizmui (14)

Rytų Vokietija negarsėjo kaip vartotojų teisių gynimo bastionas, ir kai Berlyno siena griuvo...

Atlikite trumpą testą ir sužinosite, ar turite riziką susirgti cukriniu diabetu (1)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad lapkričio 14 d. minima Pasaulinė diabeto...

Įmonė atsisakė tradicinių buhalterių: dabar kas mėnesį sutaupo keturženkles sumas (11)

Jau kurį laiką garsiai kalbama, kad dėl automatizacijos kai kurių specialybių atstovai...

Veneciją užliejo aukščiausias potvynis per 50 metų žuvo žmogus (1)

Veneciją antradienį vakare užliejo aukščiausias per daugiau kaip 50 metų potvynis , tad...

Po krepšiais dominavęs Sabonis solidžiai prisidėjo prie ketvirtos paeiliui „Pacers“ pergalės (2)

Domantas Sabonis vėl ant parketo buvo viena ryškiausių figūrų, o Indianos „Pacers“ (7/4)...

Kai akiniai jau nepadeda, vienintelis kelias – operacija: ką būtina apie ją žinoti

Akis – tarytum mažas optikos prietaisas, leidžiantis mums matyti, tačiau tą patį vaizdą...

8 būdai, kaip apsisaugoti nuo plepių žmonių (4)

„Nepaprastai įdomi“ istorija apie močiutę, katiną arba nutikimą pakeliui į darbą: yra...