Rinkėjų interesų atstovavimui tenka antraeilis vaidmuo

Visuose romanuose būna pirmaeiliai ir antraeiliai personažai. Deja, nors šiandien Gintautas Paluckas savo manevrą ir aiškina geresniu atstovavimu rinkėjams, tačiau realybėje jam tenka tik antraeilis vaidmuo. Tai sakydamas jokiais būdais neteigiu, kad Paluckui visiškai nerūpi rinkėjų interesai. Paprasčiausiai šįkart praktinė politika yra aukščiau. Į pirmąją vietą iškeliama sudėtinga LSDP padėtis ir būtinybė imtis veiksmų, kurie, kaip netrukus pamatysime, turi ne tik teigiamą, tačiau ir neigiamą pusę.

Siekiama tapti auksiniais balsais

Viena iš didžiausių politinių problemų, su kuria prieš artėjančius 2020 m. Seimo rinkimus susidūrė LSDP, yra į politikos paraštes socialdemokratus pastūmusi COVID-19 pandemija. Jeigu vasario mėnesį visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ dar kalbėjo apie socialdemokratų populiarumą, tai šiandien socialdemokratams pasivyti valdančiuosius tampa itin keblu. Ypač žinant jų tvirtą partnerystę su Kaune didžiulę įtaką tebeturinčiu Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu.

Socialdemokratams padėti galėtų tokio lygmens korupcijos istorija, kokią Eligijaus Masiulio dėka patyrė LRLS. Deja, jų nusivylimui, prognozuoti panašų scenarijų šiandien nesama daug prielaidų. Todėl savo aktyviu darbu ir pakankamai neblogais COVID-19 suvaldymo rezultatais LVŽS nusitiesė kelią į artėjančius Seimo rinkimus ir įstūmė LSDP į keblią padėtį.

Labiausiai tikėtina, kad regėdami sparčiai augančius LVŽS lyderių reitingus socialdemokratai nusprendė tapti auksiniais balsais, be kurių LVŽS ar TS-LKD bus keblu formuoti valdančiąją koaliciją ir šitaip pasiruošti kuo geresnes pozicijas artėjančiose derybose dėl valdančiosios koalicijos.

Būtinas aukštas ir visuomenėje gerai matomas postas

Panašu, kad LSDP neturi kito racionalaus kelio nei laviruoti tarp TS-LKD ir LVŽS. Šis laviravimas itin svarbus ir pačiam Gintautui Paluckui bei partijos pirmininko artimiausių šalininkų ratui. Socialdemokratų vadovo nuolat pasikartojančios nesėkmės rinkimuose ir paskutinis pralaimėjimas konservatorei Paulei Kuzmickienei Žirmūnų vienmandatėje apygardoje byloja apie lyderystės stoką.

Parlamentinės partijos pirmininkas privalo būti politinį svorį turintis asmuo ir vesti partiją į priekį, o ne ją gramzdinti į dugną. Politiniai nuliai, deja, partijų vadovų pozicijose neišsilaiko. Todėl įtakingas postas už LSDP struktūros ribų ir dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje po 2020 m. Seimo rinkimų yra būtina Gintauto Palucko politinio išlikimo sąlyga. Tad nederėtų stebėtis, kad jau dabar Gintautas Paluckas visomis išgalėmis siekia arba ministro, arba, kas dar labiau tikėtina, Seimo pirmininko posto.

Čia jau iškyla ir tam tikra kolizija su TS-LKD. Mat išliekant esamoms tendencijoms valstiečiai pasilikdami sau premjero postą gali pasiūlyti LSDP Seimo pirmininko postą, o kaip elgtųsi konservatoriai, kurie jau įsipareigojo ministro pirmininko postą skirti didžiulį visuomenės palaikymą turinčiai Ingridai Šimonytei, nėra aišku. Gabrielius Lansdsbergis pernelyg ambicingas ir TS-LKD narių gretose gerbiamas žmogus, kad apsiribotų paprastu Seimo nario postu, tad neatmestinas variantas, kad pats siektų tapti Seimo pirmininku. Tuomet Gintautui Paluckui tektų kurios nors ministerijos vairas. Tai nėra blogai, bet LVŽS galimybės vilioti postais šiandien atrodo didesnės.

Pyro pergalė

Vis dėlto esama LSDP padėtis ir žengtas politinis manevras primena Pyro pergalę. Pripažįstama, kad LSDP negalės tapti valdančiosios koalicijos pirmuoju smuiku, o tai reiškia, kad Lietuvos partinėje sistemoje, kurioje ilgus metus karaliavo TS-LKD ir LSDP, prie kurių jungdavosi mažesnės partijos, regime vykstančius lūžius.

Tai yra didelė TS-LKD politinė pergalė, nes būtent šiai partijai per visą nepriklausomybę pavyko išsaugoti vienos iš dviejų įtakingiausių politinių partijų statusą. Tai kartu ir LVŽS galios pripažinimas, nes, nepaisant visų nubyrėjimų, klaidų ar politinės patirties stokos, tapo aišku, kad valstiečiai, priešingai nei kokia Arūno Valinsko „Tautos prisikėlimo partija“ ar Neringos Venckienės „Drąsos kelias“, tapo daugiau nei vienos kadencijos politine jėga.

Vietoje išvadų

Tokie fundamentalūs Lietuvos partinės sistemos reiškiniai ateityje gali turėti ilgalaikę įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui. Žinoma, LSDP neišnyks iš politinio žemėlapio, tačiau jos įtakos sugrįžimas į buvusias aukštumas veikiausiai nebus artimiausių rinkimų klausimas net ir tuomet, kai socialdemokratai taps naujosios valdančiosios koalicijos dalimi.

Be to, kad ir kaip naiviai ir neįtikinamai nuskambėtų, šiandien turbūt negalima visiškai atmesti pradinio 2016 m. scenarijaus, kai konservatoriai ėmė svarstyti galimybę jungtis su LVŽS. Valstiečiai neturėtų pamiršti, kad būtent Gintautas Paluckas komplikavo jų darbo sąlygas, suskaldydamas socialdemokratų partiją, tad visiškai pasikliauti socialdemokratais gali būti keblu.

Ką darytų socialdemokratai, jeigu valstiečiai netikėtai užkastų karo kirvį ir drauge su TS-LKD imtųsi formuoti valdančiąją daugumą? Nors minėtos koalicijos scenarijus menkai tikėtinas, tai klausimas, į kurį G. Palucko vietoje norėčiau būti pasiruošęs atsakymą.