aA
Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) apžvelgė 2017 metų energetikos įrenginių darbą ir pateikė vertinimą: esame stichinių reiškinių spąstuose. Tik klausimas, ar tikrai pagrindinė energetikos įrenginių darbo trikdžių priežastis yra vien stichija?
© DELFI / Valdas Kopūstas

Kaip praneša VEI, „pernai nepertraukiamam elektros energijos tiekimui tikruoju išbandymu buvo gamtos šėlsmas – dėl gūsingo vėjo, sniego, žaibų iškrovų elektros įrenginiuose be elektros 2017 m. buvo likę per 264,5 tūkst. vartotojų. VEI viršininko įsakymu sudarytos komisijos per 2017 m. ištyrė 12 sutrikimų ir vieną energetikos įrenginių avariją, iš kurių keturi sutrikimai ir avarija įvyko dėl stichinių reiškinių“.

Pranešime taip pat nurodoma, kad „elektros įrenginių darbo sutrikimai 2017 m. buvo dažnesni nei užpernai: 2016 m. įvyko devyni sutrikimai ir viena avarija elektros įrenginiuose, 2015 m. – penki sutrikimai, keturi iš jų elektros energetikos įrenginiuose, vienas šilumos energijos gamybos įrenginyje, avarijų – neužfiksuota“.

2017 m., švenčiant Velykas, be elektros buvo palikti daugiau nei 70 tūkst. vartotojų ir buvo nepatiekta beveik 120 MWh elektros energijos. To priežastimi tapo balandžio viduryje iškritęs sniegas. Dėl prasto darbų organizavimo nebuvo laiku suformuotos remontininkų brigados ir elektros tiekimo atstatymas užsitęsė. Tačiau vartotojai jokių piniginių kompensacijų už patirtus nuostolius dėl nutraukto elektros energijos tiekimo nesulaukė, nes to nenumato teisės aktai. Avarijos, įvykusios 2012 m. spalio 6–8 d. ir 2016 m. birželio 17–18 d., buvo dar didesnės ir sukėlė didelių nepatogumų atitinkamai 269 tūkst. ir 207 tūkst. vartotojų. Kokį patikimumo lygį demonstruoja Lietuvos energetikos sektorius, jeigu gamtos stichija visiškai paralyžiuoja normalų šalies gyvenimą, ir kada reikėtų laukti visiško „blackout‘o“ (visos šalies elektros sistemos avarijos)?

2017 metų birželio 5 d. elektros tiekimas nutrūko ir Vilniaus centre esančioms valstybės institucijoms: kurį laiką neveikė Vyriausybės, ministerijų tinklalapiai. Birželio 15 d., dingus elektrai, buvo paralyžiuotas Seimo darbas, neveikė liftas, nutrauktas plenarinis posėdis. Ekspertai konstatavo, kad šie incidentai nebuvo kibernetinių atakų pasekmė. Tai reiškia, kad avarijos/sutrikimai elektros skirstomajame ir perdavimo tinkle jau vyksta ne tik dėl gamtos stichijų, bet ir dėl elektros tinklų susidėvėjimo bei netinkamos priežiūros. Šie įvykiai verčia konstatuoti mažėjantį elektros tiekimo patikimumą šalyje bei sudėtingą įrangą eksploatuojančio personalo nepakankamą kompetenciją ir tiesiog nepakankamą kiekį techninių darbuotojų.

Kaip nurodoma jau minėtame VEI pranešime, ištyrus aplinkybes dėl trijų 2017 m. įvykusių sutrikimų Lietuvos energijos gamybos kombinuoto ciklo bloko įrenginiuose, nustatyta, kad „...šiuos sutrikimus lėmusios priežastys – operatyvinių darbuotojų klaida, įrenginių susidėvėjimas, medžiagų savybių pakitimas, statybos ir montavimo defektai“.

2018 metai taip pat prasidėjo elektros tiekimo gedimais. Sausio 2 dieną dėl gedimo tinkle be elektros liko dalis Vilniaus priemiesčių: 1400 vartotojų Avižieniuose, Bendorėliuose ir kitose gretimose vietovėse. Sausio 29 d., pirmadienį, apie 2000 kauniečių liko be elektros, kai sugedo pastotė, iš kurios elektra tiekiama daugiausiai Dainavos mikrorajono gyventojams.

Kyla klausimas dėl naujausio Lietuvos elektros energijos gamybos bloko – ar jis patikimas? O didžioji energetika, kokios jos galimybės?

Lietuvoje energetikos politiką įgyvendina Energetikos ministerija, tačiau energetika apima ir kitų ministerijų, tokių kaip Ūkio ir Finansų, Aplinkos ir Užsienio reikalų, veiklos sritis. Energetikai atsidūrus keleto ministerijų dėmesio lauke, neišvengiama pilkų zonų, kurių nepasiekia nei vienos ministerijos dėmesys.

Tikriausiai tik tuo ir galima paaiškinti situaciją, kai šalyje išardomos elektrinės, o jų vietoje naujos nestatomos. Pagrindinis elektros gamybos flagmanas – Lietuvos elektrinė – teliko su vienu nauju 9-uoju ir senaisiais 7-uoju ir 8-uoju blokais. Efektyvios, nors ir dujinės, termofikacinės elektrinės negali dirbti, nes jų gaminamos elektros kaina yra aukštesnė nei į rinką patenkanti skandinaviška subsidijuojama ir rusiška elektra. Valstybės parama dujinėms termofikacinėms elektrinėms būtų su kaupu kompensuojama rinkoje kritusia elektros kaina vartotojams dėl nuolat veikiančios vietinės elektros generacijos.

Vilniaus 3-ioji elektrinė yra užkonservuota, nes nuo 2016 m. negauna finansinės paramos. Su problemomis susiduria ir Panevėžio kogeneracinė elektrinė, kuri, teikdama rezervo paslaugą ir gamindama elektros energiją, negalės parduoti šilumos, nes turės konkuruoti su biokuro katilinėmis, kurios šilumą pagamina pigiau. Su ta pačia problema susidurs naujai statomos Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo ir biokuro elektrinės, nes turės varžytis su biokuro katilinėmis. Bet Vilniaus ir Kauno atliekų ir biokuro kogeneracinės elektrinės nekompensuos reikiamos manevringos elektros galios trūkumo. Demontavus Elektrėnų blokus, šalis artėja prie pavojingos ribos, kai tam tikru momentu pritrūks patikimos elektros generacijos.

Veikiantys vietiniai elektros pajėgumai didintų šalies elektros tiekimo patikimumą ir gerintų elektros energijos kokybinius parametrus.

Lietuvos elektros energetikos sistemos operatorius „Litgrid“, kuris yra atsakingas už viso energetikos ūkio patikimą darbą, nurodo, kad Lietuvoje trūksta pirminio rezervo, kuriuo galėtų būti lankstus asinchroninis
5-asis agregatas Kruonio HAE, apie kurį jau ne vieną dešimtmetį yra kalbama, ir dujinės manevringos elektrinės, kuriai geriausia būtų stovėti Vilniuje. Siekiant efektyvaus ir patikimo energetikos ūkio, svarbu užtikrinti minėtų energetinių objektų atsiradimą ir veikimą.

Galiausiai, negalima pamiršti ir energetikos sektorių aptarnaujančių darbuotojų klausimo. Ar aukštos kvalifikacijos energetiką, elektriką, šilumininką ar techninį darbuotoją gali pakeisti vadybininkai? Ar tikrai vadybininkai yra energetikai? Ar energetikai dar reikalingi ir kaip jie yra vertinami? Ar, taupydami techninio personalo sąskaita, mes tikrai užtikrinsime patikimą elektros energijos gamybą ir tiekimą?

Visa apimantis optimizavimas, siekiamybė mažinti techninių darbuotojų skaičių mažina patikimą elektros energijos gamybą ir tiekimą kiekvienam vartotojui. Vyksta nepamatuotu taupumu, verslumu grindžiamas darbo organizavimas ir pamirštamas žmogiškumas. Kainos vartotojui pokytis techninio personalo darbo užmokesčio sąskaita yra nykstamai mažas.

Specialistai, kurie sugeba eksploatuoti elektros įrenginius, nėra paruošiami per vieną dieną. Net ir turint atitinkamą išsilavinimą, atskirų techninių darbuotojų parengimas trunka metus, du ar daugiau. O pastovios kasmet vykstančios reformos energetikoje sukuria netikrumą joje dirbantiems. Tai atsiliepia darbo kokybei. Tad pagalvokime apie nesibaigiančių reformų reikalingumą ir, kol nevėlu, atkreipkime dėmesį ir į paprastą energetiką, nes nebeliks kam ir lemputės išjungti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (21)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (6)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Jurgita Petrauskienė: įvedus reformą mokyklas paliko tik kelios dešimtys mokytojų (211)

Šių metų rugsėjo mėnesį mokyklas pasiekusi naujiena – etatinis darbo užmokestis – sukėlė...

Jaunimas neskuba ieškoti būsto – kainos per didelės (1)

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką...

Prieštaringai vertinama Kalvarijų gatvė: kokį būstą čia siūlo įsigyti ir už kiek? (6)

Kalvarijų gatvė , nors ir nėra pati ilgiausia Vilniuje, bet neabejotinai viena iš tų, kur...

Be dviejų lyderių žaidęs „Žalgiris“ nepaliko vilčių dzūkams Grigonio sezono rungtynės (18)

Pirmadienį vakare „Betsafe-LKL“ čempionato X turą užbaigė akistata Alytuje – „Dzūkija“...

Adomaitis įvardino didžiausią reikšmę „Rytui“ turėsiančią statistikos grafą (12)

Vilniaus „Rytas“ antradienį Europos taurės varžybose sieks revanšo prieš D grupės lyderę...

Šiaurės Korėjos paslaptys: šalis vis dar slepia raketų bazes? (1)

Šiaurės Korėja turi mažiausiai 13 nedeklaruotų bazių mobilioms, branduolinį užtaisą nešti...

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (76)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Ar vaisiai lygu desertui: kiek cukraus turi skirtingi vaisiai

Vaisiai saldūs natūraliai, bet ne visuose cukraus kiekis vienodas. Žinoti, kiek vaisiai turi...