Arvydas Sekmokas. Quo vadis, Lietuva?

Hibridinė Astravo operacija

Vasario 15 Euroasijos Plėtros Bankas ir Minskenergo pasirašė šimtamilijoninę eurų sutartį, pagal kurią Siemens Energy AB statys papldomus generacijos pajėgumus, užtikrinančius Baltarusijos elektros sistemos patikimumą (AE Astrave rezervavimą).

Vasario 23 laiške EK energetikos komisarė K. Simson teigė, kad Baltarusijoje pagaminta elektra Baltijos šalių rinkoje neprekiaujama ir ragino Lietuvą dar labiau įsijungti į Vienos konvenciją ratifikuojant papildomus protokolus.

Kovo 3 Europos branduolinis reguliatorius ENSREG patvirtino preliminarią AE Astrave vertinimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad „padaryta pažanga įgyvendinant septynis prioritetinius saugumo klausimus“.

Kovo 7 Lietuvos radiacinės saugos centras pranešė, kad dėl galimo incidento Baltarusijoje buvo išjungtos radiacijos lygio stebėjimo stotys.

Kovo 24 VATESI viršininkas Michailas Demčenka dėl AE Astrave pareiškė, kad „Baltarusijos delsimas pateikti reikalingą detalią informaciją yra laikytinas įsipareigojimų pagal Branduolinės saugos konvenciją nevykdymu“.

Balandžio 8 ir 11 Baltarusija atliko savo elektros sistemos bandymus ir išjungė visas keturias aukštos įtampos elektros perdavimo linijas su Lietuva.

Rusija kontraatakuoja

Galima numanyti, kad yra laukiama galutinės ENSREG ataskaitos, kurioje būtų konstatuota, kad AE Astrave yra saugi ir toliau atliekami veiksmai jos saugumui padidinti. Tuo remiantis Europos Komisija patvirtintų, kad nėra pagrindo riboti elektros, pagamintos Baltarusijoje, patekimą į ES rinką.
Latvija ir Estija toliau tęstų prekybą Astravo AE pagaminta elektra, patenkančia į Baltijos šalis per Baltarusijos-Lietuvos elektros linijas.

Tokia įvykių eiga atitiktų Europos Komisijos politiką, siekiančią išsaugoti ekonominius santykius su Rusija. Didieji Rusijos ir ES energetinio bendradarbiavimo projektai – Nordstream 2 ir Baltarusijos AE negali būti stabdomi. Tą patvirtina Vokietijos užsienio reikalų ministro H. Maas žodžiai: „Aš nepritariu visų tiltų su Rusija sunaikinimui. Abejojantys dėl „Nord Stream 2“ turėtų samprotauti geostrategiškai, suprasti, kokios būtų pasekmės“.

Tačiau atrodo, kad Rusija santykiuose su ES perima iniciatyvą ir pati grasina nutraukti energijos išteklių tiekimą, jei Europa kišis į Rusijos vidaus politikos (demokratijos ir žmogaus teisių) klausimus ar bandys kenkti jos geopolitiniams energetikos projektams. Tokią prognozę patvirtina vasario mėnesį žeminantis Borelio priėmimas Maskvoje ir Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo pareiškimas, kad Rusija pasirengusi nutraukti santykius su ES. Tą patvirtino ir V. Putino atstovas D. Peskovas sakydamas: „Aišku, jeigu susidursime su itin destruktyvia linija, darančią žalą mūsų infrastruktūrai, mūsų interesams – žinoma, Rusija turi būti iš anksto pasiruošusi ir tokiems nedraugiškiems žingsniams“.

Netenka abejoti, kad Baltijos šalių sinchronizavimas su Europa ir elektros linijų su Rusija-Baltarusija išjungimas reikštų ne tik ekonominę žalą Rusijai, bet ir geopolitinį pažeminimą. Galima teigti, kad pademonstruotas linijų į Lietuvą išjungimas reiškia signalą Europos Komisijai, kad nebūtų ribojama prekyba elektra iš Baltarusijos. Tai tik patvirtina BRELL komiteto posėdyje Baltijos šalims pasakytus žodžius: „No trade – no lines“ (Nebus prekybos – nebus linijų). Tokie grasinimai gali realiai veikti, kadangi demokratnė Europos Sąjunga yra daug jautresnė ekonominėms, o ypač energetinėms sankcijoms, nei autokratiniai Baltarusijos ir Rusijos režimai.

Santykiuose su Lietuva Baltarusija jau pritaikė realias ekonomines sankcijas nuo metų pradžios nutraukusi naftos porduktų gabenimą Lietuvos geležinkeliais ir jų krovą Klaipėdos uoste. Baltarusija planuoja ir didžiulį kalio trašų srautą perkelti iš Klaipėdos į Ust Lugos uostą Rusijoje.

Koks bus Lietuvos atsakas?

Linijų iš Baltarusijos išjungimas, nepaisant buvusių tylių nuogastavimų, įtakos Lietuvos elektros energetikai nepadarė. Elektros tiekimo sutrikimų neužfiksuota, elektros perdavimo sistemos parametrai išliko stabilūs, o elektros kaina Nord Pool duomenimis balandžio 8 išliko įprastose ribose, o balandžio 11 buvo apie 20 nuošimčių žemesnė už mėnesinį vidurkį. Įtakos elektros sistemos būsenai neturėjo ir tai, kad eksportas iš Karaliaučiaus į Lietuvą sudarė tik ketvirtadalį įprasto vidurkio.

Atsižvelgadama į vykusius elektros linijų išjungimus ir ekonomines sankcijas krovinių gabenimui Lietuva gali įstatymiškai įtvirtinti pasitraukimą iš BRELL sutarties ir linijų su Baltarusija išjungimą. Baltarusijos bandymas patvirtino, kad toks išjungimas grėsmių Lietuvos elektros sistemai nekelia. BRELL sutarties nutraukimas yra išimtinai Lietuvos kompetencija, kadangi ji buvo pasirašyta Lietuvai dar nesant ES nare. Pasitraukus iš BRELL sutarties, dėl grėsmės, kurią Baltarusijos AE kelia nacionaliniam saugumui, galima išjungti ir pradėti elektros linijų iš Baltarusijos išmontavimą.
Tai yra veiksmai, kurių imtis jau metus laiko ragina „Sąjūdis prieš Astravą“.

Ar Ingridos Šimonytės vyriausybė turi politinę valią ginti Lietuvą, ar tyliai tapsime pilkąja Rusijos-Baltarusijos energetinių išteklių vartojimo ir tranzito zona?