aA
Tęsiasi mokytojų, kurie ieško teisybės, streikas. Atrodo, kad Švietimo ir mokslo ministrė tikisi tik išlaukti, kol streikuotojų kantrybė baigsis. Jokių klaidų pripažinti neketina, o jų taisyti neketina tuo labiau. Tai mus verčia pažvelgti į šį reikalą atidžiau. Ar iš tiesų mokytojų reikalavimai neturi pagrindo?
Arvydas Juozaitis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pastarąją savo veiklą pradėjo teiginiu, kad švietime iki šiol „nieko nebuvo daroma“. Klipinio filmuko triukas, kurį žiniasklaida pasigavo ir gerą pusmetį kartojo. Ir vėl buvo viliamasi, kad situacija švietime keisis radikaliai „į gerąją pusę“. Lyg maža radikalių švietimo revoliucijų būtų buvę „tik į gera“.

Įdomūs mes, lietuviai, kietos galvos: tvok grėbliakočiu kiek tinkamas – laikosi galvelės.

Beje, nuo kurių metų, anot J. Petrauskienės, „nieko nebuvo daroma“? Gal nuo amžiaus pradžios? O gal nuo 1990-ųjų? Bėda, dingo daugiau nei 1000 mokyklų, atleista per 20 tūkstančių Lietuvos mokytojų – nepaklausi.

Pirmiausiai reikėtų priminti ministrei J. Petrauskienei, kad ji buvo Stebėsenos centro vadovė ir apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį turėjo žinoti jau 2003 metais, negirdėti negalėjo.

Patogu užmiršti – galima pasiskelbti pirmeiviu.

O dabar – iš esmės.

Eilinės reformos (kuri nusipelno eksperimento vardo) autoriai, įvesdami etatinio darbo apmokėjimo modelį, numatė mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus. Puiku. Vadinasi, anksčiau neatlygindavo? Vadinasi, pradedama mokėti ne tik už pamokas, bet ir su jomis susijusią veiklą. Norai geri.

Taip įvyksta oficiali apgaulė: dirba 100 mokytojų, o etatų atrėžta tik kokie 70. Vadinasi, 30 – „mirusios sielos“, kurių mokykla negali laidoti.
Arvydas Juozaitis

Tačiau kaip apeitos smegduobės?

Pedagogo darbo kokybė kenčia dėl dviejų dalykų: pirma, mokytojui užkrauta nepakeliama pareigų ir prievolių našta; antra, didelė darbo dalis nėra apmokama.

Šios bėdos neapeitos.

Dabar Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos norminiai dokumentai leidžia pedagogams nustatyti 36 valandų darbo savaitę. Tai reiškia gudrybę: darbo valandų skaičius per savaitę neleidžia pedagogo darbo esmės keisti, nes… Nes čia mokama už etatą, o ne už valandas ir darbų apimtis. Tai yra į etatą „neįdėsi“ visų 36 valandų. O jei kažkaip įdėsi, tai ar mokytojas per tą laiką atliks visus darbus?

Nustatant mokytojų krūvį reikia atsižvelgti į visus komponentus. Pedagogų profsąjungos seniai šitai paskaičiavo. Alekso Bružo vadovavimo laikais (iki 2012 m.) paskaičiuota, kad kokybiškai dirbančio mokytojo etatas pagal darbo laiko normatyvus sudaro 3484-4024 valandas per metus, o per savaitę - 79-91 valandą. Jeigu kontaktinių pamokų bus ne daugiau nei 18 valandų. Ne daugiau.

Šiuo metu, pagal „modelį“ jau gali būti net 28 valandų tų kontaktinių pamokų. Ir priklauso jos nuo direktoriaus malonės ar nemalonės.

Iki šiol daugelis kitų, „nekontaktinių“ darbų nebuvo reglamentuoti.

O dabar – sureglamentuota? Rezultatas lieka miglose. Už tas miglas (moksleivių ugdymo ir auklėjimo darbus po pamokų), jų nepadarius, galima bausti administracine nuobauda.

Įdomus daiktas tos kontaktinės ir nekontaktinės valandos.

Jaunimas nesirenka darbo mokykloje ne tik dėl mažų atlyginimų, bet ir dėl teisinės bazės, nesaugumo. Dabartinis Darbo kodeksas leidžia pašalinti (atleisti) jauną specialistą pirma, o didesnio darbo stažo mokytoją – po to.
Arvydas Juozaitis

O dabar – esmė:

Kuo daugiau į etatą įeis (jau įeina) kontaktinių valandų, tuo mažiau pedagogų liks (lieka) bendro lavinimo mokyklose. Ministerija padidino kontaktinių valandų skaičių iki 28? Puiku. Ir štai pedagoginių normų skaičius akimirskniu sumažės (sumažėjo) 14-16 procentų. O tai reiškia, kad iš dabar dirbančių Lietuvoje mokytojų atleisti, ekspertų teigimu, reikės (reikia) mažiausiai apie 3-4 tūkstančius.

Gera reforma.

Tačiau kol kas geri direktoriai neskuba. Gerų mokytojų atleisti negalima. Kas daroma? Visi „sukišami“ į tas padidintas valandas.

Taip įvyksta oficiali apgaulė: dirba 100 mokytojų, o etatų atrėžta tik kokie 70. Vadinasi, 30 – „mirusios sielos“, kurių mokykla negali laidoti.

Ministrė J. Petrauskienė ir premjeras S. Skvernelis paskelbė, kad šimtu su viršum eurų padidėjo „etatinis atlyginimas“. O iš tikrųjų tai – oficiali vyriausybinė apgaulė. Nes etatai „supjaustyti“ mokyklose, kad neišmirtų pasmerktos sielos.

Žinia, moksleivių katastrofiškai mažėja. Lietuva išsivaikšto ir mažai gimdo. Tai numato šis eksperimentas? Savitai numato. Priešingai, negu teigia ministrė, naujas modelis jaunų mokytojų tikrai nepritrauks.

Ši etatinio darbo apmokėjimo sistema negarantuos (negarantuoja) pirmiausia jaunų mokytojų saugumo. Kontaktinės valandos, kurios tiesiogiai priklauso nuo klasių skaičiaus, vis dėlto kalba apie glausminimą. Ir glausminami bus jaunieji. Švietimo ministrė teigia: atlyginimai 2020 metais vidutiniškai sieks 1000 eurų, vadinasi, per 2018-2020 metus papildomai bus skirta 95 mln. eurų. Tai pasaka. Vyriausybė per trejus metus tuos pinigus gaus atleisdama 3-4 tūkstančių mokytojų.

Civilizuotų šalių skaičiavimo metodika tokia: mokytojams mokamas 50-55 procentų priedas prie šalies vidutinio mėnesio ikimokestinio darbo užmokesčio. Augant vidutiniam šalies darbo užmokesčio vidurkiui, perskaičiuojamas ir mokytojo atlyginimas.

Lietuvai tai svajonė? Nuolat augant BVP (bendrajam vidaus produktui)? Matant, kaip masiškai moksleiviai ruošiami bėgti iš šalies. Ir ruošiami šiam baisiam žygiui būtent mokyklose?

Tad jau šiandien, o ne 2020 metais, mokytojo vidutinis atlyginimas turėtų būti ne 1000 eurų, o 1300-1350 eurų.

Ir pagaliau tokia išvada:

Jaunimas nesirenka darbo mokykloje ne tik dėl mažų atlyginimų, bet ir dėl teisinės bazės, nesaugumo. Dabartinis Darbo kodeksas leidžia pašalinti (atleisti) jauną specialistą pirma, o didesnio darbo stažo mokytoją – po to. Tad kas nutiks? Gyvenimas sako: didžiausią atleidžiamų mokytojų dalį sudarys jaunieji pedagogai.

50-52 procentai Lietuvos pedagogų yra peržengę 50 metų ribą. Daugumoje mokyklų vyresnieji pedagogai sudaro kolektyvo daugumą. Ką tai reiškia? Jų kovą už būvį. Štai tokią kovų areną sukūrė ministrės politika. Išvada būtų tokia: didindama kontaktinių valandų skaičių, didindama darbo krūvį, Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų gerove ir mokinių mokymo kokybe rūpinasi mažiausiai. Numatytas tik esminis efektas: 3-4 tūkstančių mokytojų atleidimas, paliuosavimas, pašalinimas. Atgrasymas nuo mokyklos. Gal taip dabar mėginama spręsti mokytojų stygiaus problemą rajonuose? O kas paskui?

O paskui – nors tvanas.

Viešojoje erdvėje kažkaip aptilo svarstymai dėl padėties mokyklose. Nejaugi tai tiktai pačių mokytojų rūpesčiai? Manau, kad tai kiekvieno piliečio reikalas. Jau senai nieko nebeįmanoma tikėtis iš ministrės. Premjeras į viešus laiškus neatsakinėja. Todėl siūlau Seimui skubos tvarka svarstyti susidariusą padėtį, išklausyti mokytojų profsajungų atstovus, suvaldyti kritinę padėtį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Per šaudynes Strasbūre nelaimės epicentre atsidūrusi lietuvė: susipratau tik išgirdusi šūvius instrukcijos, kaip elgtis teroristinio išpuolio metu (53)

Į Strasbūrą darbo reikalais nuvykusi naujienų agentūros „Elta“ žurnalistė Paulina...

Vladimiras Laučius. Išlikimo klausimas: ar rinkimai mums vis dar leidžia rinktis? (51)

Eilinė kova dėl mokesčių ir ateinančių metų biudžeto eilinį kartą sukėlė viešas...

DELFI pristato laidų ciklą „Kalėdų stalas“: pirmasis patiekalas – tikra smaližių svajonė (1)

Nuo seno laikomasi papročio, kad ant Kūčių stalo turi nugulti 12 patiekalų. Artėjant šventėms,...

Slaptą pažymą skaitęs Karbauskis: tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui papildyta  (818)

Slaptą dokumentą, pažymėtą grifu „slaptai“, skaitęs Seimo Lietuvos valstiečių ir...

Vestminsterio rūmuose – absurdo teatras: Briuseliui teliko kraipyti galvas (50)

Pirmadienį Vestminsterio rūmai labiau priminė ne parlamentą, o farso komediją. Košės privirta...

Garsi lietuvė palygino Kalėdų puošmenas ir kainas Ispanijoje: jiems nerūpi jokia konkurencija, kaip Lietuvoje! (5)

Daugiau nei 10 metų Ispaniją tyrinėjanti ir prieš metus visai šalia Barselonos atsikrausčiusi...

Jau visai netrukus pensijai kaupsime kitaip: bus galima pasirinkti iš kelių sprendimų (13)

Naujus metus lietuviai pradės sukdami galvas apie naują pensijų kaupimo tvarką. Pokyčiai...

Pietų pertrauka Vilniaus centre: čia mažamečiai vaikai ir šunys – nepageidaujami (41)

Iškart turiu įspėti, kad jeigu savo augintiniams draudžiate užlipti ant jūsų valgomojo stalo ar...

Savo žodį tarė ir Meilutytė: pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalį finalo vaizdo įrašas (98)

Rūta Meilutytė Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate trumpame (25 m) baseine 50 m...

Lietuvos sporto pasaulio milijonierių sąraše krepšinio žvaigždes lenkia britų turtuolio sužadėtinė (28)

Žurnalo „Top“ paskelbtame turtingiausių 500 Lietuvos žmonių sąraše netrūksta buvusių ir...