aA
Po skambaus JAV ir Rusijos prezidentų liepos 16 d. susitikimo Helsinkyje, kuris nedavė jokių konkrečių rezultatų, lietuviškos diplomatijos stajeris Vygaudas Ušackas DELFI portalo Nuomonių ringe paskelbė savo komentarą ir tezes apie „6 žingsnius, kurių turi imtis Lietuva“.
Arvydas Juozaitis
© DELFI / Tomas Vinickas

Šiame V. Ušacko komentare labiausiai abejotinas jo keliamas strateginis tikslas: mums reikia prisidėti prie „sisteminės rezistencijos“ Donaldo Trumpo „neatsakingai šoumeniškai“ politikai. Esą prieš D. Trumpą reikės veikti išvien su JAV Kongresu ir kažkokia „ekspertine bendruomene“, su Pentagonu ir Valstybės departamentu. Taigi, tarpvalstybiniai ryšiai, anot V. Ušacko, su JAV būtų palaikomi apeinant JAV administracijos vadovą, o iš esmės — valstybės vadovą. Nelaukiant, kol ši tezė bumerangu atlėks į Lietuvos URM langus, reikia iškelti skydą.

Palikime nuošalyje klausimą, kokio vertinimo nusipelnė D. Trumpas, ir pagalvokime: kokios „lietuviškos strategijos“ geidauja V. Ušackas? Juk jis nusižengia pamatiniams mūsų diplomatinius kanonams, turint prieš akis strateginę JAV reikšmę mūsų Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taigi, ši pozicija labai pavojinga, o mažų mažiausiai – keista.

V. Ušackas norėtų su JAV bendrauti taip, kad būtų apsieinama be JAV prezidento. Net Vokietijos ar Prancūzijos valstybės ir diplomatijos vadovai sau tokių dalykų neleidžia. Jau nekalbant apie mūsų prezidentę D. Grybauskaitę.

Čia lyg netyčia žengiamas žingsnelis atgal ir pareiškiama, kad V. Ušackas tikina, jog ES ir JAV atžvilgiu „per ateinančius trejus, ar net septynerius“ D. Trumpo prezidentavimo metus reikės laikytis „subtilios, principingai pragmatiškos“ politikos. Taigi, V. Ušackas numato, kad su šiuo, „šoumenišką“ politiką vykdančiu, JAV prezidentu Lietuvai teks turėti reikalų. Po pirminių teiginių – atgal. Tai prastas tenisas.

Kažin, ar V. Ušackas, dalyvaudamas „sisteminėje rezistencijoje“ prieš JAV prezidentą ir administracijos vadovą, nenorėtų papildomų įtampų tarp JAV ir kai kurių įtakingiausių Europos Sąjungos šalių?

Taigi, labai prastas tenisas. Apie politikos galimybę su kažkokia rezistencija prieš D. Trumpą vargu, ar kalbėtųsi rimtoje Europoje.

O dabar pažvelkime į kitus principinius momentus.

1. Ar V. Ušacko pretenzijos pagrįstos

Plika akimi matoma, kad D. Trumpo interpretacijos Helsinkio susitikime dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus skiriasi nuo oficialių ataskaitų, kurias skelbė JAV kontržvalgybos tarnybos.

Nepaisant to, kad D. Trumpas savo pareiškimus Helsinkyje jau čia pat mėgino koreguoti, akivaizdu, kad yra rimti nesutarimai tarp JAV institucijų, o JAV viešojoje erdvėje – netgi kaltinimai JAV prezidentui nelojalumu savo valstybei. Bet ar tai reiškia, kad Lietuva turėtų kištis į tas JAV vidaus kovas? Mokyti amerikiečius demokratijos?

Ką jau kalbėti — ne. O tuo labiau nereikėtų angažuotis vienai iš pusių ir užsiimti kažkokia „sistemine rezistencija JAV viduje“ ar tarptautiniu mastu. To negalima daryti, net jei tai būtų mėginama grįsti mūsų nacionalinio saugumo interesais. Mes juk nedalyvaujame JAV demokratų internacionale, nepritariame ir Europos subjektams, kurie jaučiasi tokio neoliberalaus internacionalo filialais.

Kitas esminis dalykas — „tarptautinėmis taisyklėmis paremta pasaulio tvarka“. Čia jau V. Ušackas visai paleidžia kamuoliuką į užribį. Jis neteisingai primeta D. Trumpui, kad šis nepasmerkė Krymo aneksijos. Juk ir V. Putinas pakomentavo, kad D. Trumpas kėlė klausimą dėl Krymo. Taškas. Žinoma (ir tačiau) Rusijos pusė šias esą pretenzijas atmetė. D. Trumpas ne vieną kartą viešai teigė, kad Krymo aneksija ir Rusijos agresija Ukrainoje yra „katastrofa“ ir kad tokią katastrofą leido Baracko Obamos administracija. D. Trumpas aiškiai nepripažįsta Krymo aneksijos legalumo.

Dar daugiau. D. Trumpas aiškiai nelinkęs pritarti, kad Kremlius turėtų kažkokią naudą iš įvykdytos agresijos. Tai reiškia, kad jis laikosi „pasaulio tvarkos“. Dar vienas taškas.

Kokių taisyklių nori V. Ušackas? Jis teigia, kad sankcijų Rusijai reikia atsisakyti, kai bus įvykdyti „Minsko susitarimai“. Tačiau, pirma, dalis ES sankcijų yra siejamos su Krymo aneksija (apie tai V. Ušackas tyli), antra, Minsko susitarimai nėra nukreipti į agresijos pasekmių panaikinimą. Tai greičiau Vokietijos ir Prancūzijos nuolaidos agresoriui, siekiant paliaubų. Minsko susitarimai niekaip neįpareigoja nei Lietuvos, nei kitų ES valstybių narių.

Koks bebūtų „kaltas“ sankcijų srityje D. Trumpas kadencijos pradžioje, dabar jis labai aiškiai palaiko netgi sankcijų plėtimą. (Tuo tarpu didelė dalis ES valstybių narių linkę su Kremliumi laikytis „business as usual“ principo, o sankcijų ES viduje vis siūloma nebepratęsti, nekeliant jokių sąlygų.) Kita vertus, priekaištai D. Trumpui dėl diktatūrų rėmimo skamba keistai, nes ES didžiosios šalys pačios palaiko agresyvųjį Iraną.

V. Ušacko siūloma „principingai pragmatiška“ politika yra daugiau negu prieštaringa. Kaltindamas JAV prezidentą neprincipingumu dėl „tarptautinių taisyklių“, V. Ušackas pats didelio principingumo nedemonstruoja.

Žinoma, pagirtina, kad pragmatinių Lietuvos interesų jis nepamiršta. Ir teigia, kad Lietuvos nacionaliniai interesai „bus aukščiau visko“.

Dabar, kai D. Trumpo prezidentavimo metais išryškėjo JAV ir ES problemos?

2. Apie ES ir NATO santykių darną

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Helsinkio susitikimo išvakarėse vykusiame NATO šalių vadovų susitikime padirbėjo dėl JAV ir didžiųjų ES šalių strateginio sutarimo, pasitarnavo ES ir JAV strateginio aljanso išsaugojimui. Šis gyvybinis Lietuvos ir kitų šalių interesas buvo apgintas realiais diplomatiniais veiksmais. Ir ateityje tai turės būti Lietuvos užsienio politikos prioritetinis principas.

Tačiau V. Ušackas šiai situacijai ir mūsų nacionaliniam interesui jokio dėmesio nė neskiria. Jis tik užsimena, kad šiais „giliausių geopolitinių permainų metais“ reiktų išlaikyti ES ir JAV aljansą. Dar daugiau, šiose įtampose jis siūlo remtis pirmiausia Europos Sąjunga, o ne NATO.

Nežinia, kuo V. Ušackas grindžia tokį savo pasirinkimą (jis kaip argumentą nurodo, jog esame bendra 500 mln. gyventojų rinka; suprask, JAV yra šios bendrosios rinkos varžovė). Labai abejoju, ar savo nacionalinio saugumo interesus galime grįsti vien ekonominiais ryšiais ar/ir ES struktūrine parama, kuri netrukus dramatiškai sumažės.

3. Apie Europos Sąjungos ateitį

V. Ušackas pabrėžia mūsų esą nacionalinį interesą „būti ES integracinių procesų smaigalyje“, cituodamas prezidentę Dalia Grybauskaitę.

Jis jau yra sakęs, kad esą nereikia gąsdinti suvereniteto praradimu. Bet kaip ginti suverenitetą, tai juk kasdienis darbas? O ne, apie šalies konstitucinius principus ir Tautos suverenias galias, skirtingai nei prezidentė D. Grybauskaitė, jis retai prabildavo. Lietuviškas pilietiškumas dažniausiai baigdavosi ir tebesibaigia šia pozicija: mes, nenuilstantys Europos institucijų biurokratinimo ir integravimo žaidėjai, padėsime stiprinti „lietuvybę su Lietuvos vėliava“. O kaip bus su pačia valstybe? Lietuvos valstybe?

Tiesa, labai gražus teiginys: „Neįsivaizduoju, kad kada nors olimpiadoje vietoj ES valstybių žygiuotų viena ES su viena vėliava. ES, mano manymu, yra ir išliks tautų sąjunga.“ Tik kažin kodėl tas teiginys primena nesenus laikus: SSRS imperijoje Lietuva taip pat turėjo savo vėliavą.

V. Ušacko eurofederalizmas, kuris remiasi prancūzo Emmanuelio Macrono įsitikinimu, kad (citata) „Prancuziškoji kultūra yra mitas, ji neegzistuoja“, yra niūri perspektyva Lietuvai. Visa kita – taip, prašome, o ypač Europos Sąjungos „intervencinės karinės pajėgos“. Žodžiu, reikia kurti lygios gretos karines pajėgas šalia NATO? V. Ušackas mano, kad šitai NATO nesusilpnins ir kad tai nebus lėšų švaistymas. Ir tai sukeltų griūtį problemų tarp nacionalinių valstybių, o ką imtų reikšti NATO kolektyvinė gynyba? — visai neaišku.

Pati žalingiausia makroniška V. Ušacko nuostata, tai entuziazmas dėl „dviejų greičių“ Europos. Pirmojo greičio ES branduolyje jis nori matyti ir Lietuvą. Ambicijos, deja, neatitinka amunicijos. Kita vertus, kokios būtų pasekmės susipriešinant „senai“ ir „jaunai“ Europai, kokios būtų demokratinio pasipriešinimo tokiai inžinierijai bangos? Nei klausimo, nei atsakymo. Tiesa, to gali klausti Europos „populistiniai nacionalistai“ – ten nustumtas tas klausimas.

Preliminari išvada. Po viso šito, ką gi V. Ušackas turi omeny kalbėdamas apie Lietuvos piliečių vertybinį stuburą? Pilietiškumą ir lietuvybę? Nebent galvoja apie abstrakčią piliečių gerovę, kaip jau darė ne viena (kad ir Darbo) partija: esą pagal pragyvenimo lygį greitai pasivysime Airiją. Kokia puiki blizgė rinkėjams.

4. Trys išvados vietoj šešių siūlymų

1) V. Ušackas, demonstruodamas eurofederalistinį entuziazmą, metė šalin net profesinius diplomato įgūdžius;

2) V. Ušacko siūloma politika griautų strateginius santykius su JAV, silpnintų transatlantinį bendradarbiavimą ir galėtų kelti visai nereikalingų problemų su NATO;

3) V. Ušackas savo siūlymus apibūdina kaip nacionalinio saugumo politiką, tačiau yra visai priešingai — jie būtent ir kelia problemų nacionaliniam saugumui.

Silpnų vietų V. Ušacko pozicijoje daug. O kaip su stipriomis? Kelias pabrėžčiau: pasiūlymai dėl teritorinės gynybos stiprinimo, pilietiškumo ugdymo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (56)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (12)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (13)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Laukiantiems didžiųjų metų švenčių – puikios žinios: galite turėti 11 laisvadienių (7)

Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas šįmet gali tapti itin įsimintinas. Ypač tiems, kurie yra...

Gėrimo, šildžiusio Pirmojo pasaulinio karo karius, paskutinė stotelė – Indijoje (2)

Gerą šimtmetį šeimos savo vaikus Indijoje girdė salyklo skonio pieno gėrimais, kurie, kaip kad...

„Hugo Boss“ griebiasi šiaudo: taisys juos persekiojusias mados pasaulio klaidas

„ Hugo Boss AG“, sekdama Ispanijos drabužių parduotuvių tinklo „Zaros“ savininkės...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (485)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Buto pirkimas miesto centre: ekspertė išvardijo didžiausius privalumus (22)

Mes gyvename amžiuje, kai informacijos srautai kasdien tik didėja ir tam, kad neatsiliktume, turime...

Ar iš tiesų kaime sunku rasti darbo? (16)

Skurdas, nedarbas, alkoholizmas – tokiais žodžiais dažnai apibūdinamas šiandieninis Lietuvos...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (171)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...