aA
Visos mūsų Vyriausybės deklaravo švietimą kaip prioritetinę sritį. Mokytoją, pedagogą vadino pagrindiniu šios sistemos veikėju. Mokinį vadino pagridiniu sistemos tikslu. Visa tai atrodo natūralu, suprantama, kilnu.
Arvydas Juozaitis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tačiau metai bėgo ir mokyklos reikšmė, jos autoritetas ėmė smukti. O tai jau nebebuvo natūralu. Švietimo problemų vajus tiek paaštrėjo, kad apie 2010 metus buvo pasiekta „kritinė riba“. Tiesa, tada iš esmės prasidėjo ir demografinis Lietuvos nuosmukis.

Ką daryti?

2018 metų pradžioje pagaliau prabilta apie „mokytojo prestižą“. Surengtas net žiniasklaidos konkursas, o liūdnos atminties švietimo ir mokslo ministrė viešai ir retoriškai paklausė: „Kodėl Lietuvai būtina pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa?“ Ir šou biznį primenanti žiniasklaida trinktelėjo: „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“.

Šis prestižas baigėsi mokytojų profsąjungų nariams sulipus pro ministerijos langus ir pasiekus, kad ministrė-reformatorė būtų atstatydinta.

Edukologijos universiteto giljotinavimas yra ne kas kita, o brutalus, precedento neturintis smūgis mokytojo profesijos prestižui.
Arvydas Juozaitis


Nusitaikyta į Vilniaus edukologijos universitetą

Vilniaus edukologijos universitetas, ši prestižinės profesijos kalvė, prijungtas prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto. Tai bent reforma. Naujo darinio pavadinimas įspūdingas: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. Suglausminta, o realiai sunaikinta švietimo esmė.

Švietimo žinovams aišku: profiliniuose, mažesniuose universitetuose yra geriausios galimybės parengti konkrečios srities specialistus. Tuo tarpu mūsų šalis, atsisakiusi rengti mokytojus specializuotoje aukštojoje mokykloje, dabar nubloškiama į „daktaravimo“ sąlygas, o iš esmės — į trečiojo pasaulio šalių tarpą.

Edukologijos universitetas sudraskytas į skutelius.

Kaip šitai galėjo nutikti? Kokios jėgos to pasiekė?

Pirmu ideologiniu smuiku užgrojo Laisvosios rinkos institutas. O vėliau — ir Pramonininkų konfederacijos šulai. Veikta Lietuvoje įprastu būdu: iš pradžių „paleista“ žiauri žiniasklaidos kampanija. Jos tikslas buvo toks: Vilniaus edukologija ruošia nepakankamai gerus specialistus. Antras veiksmas: Švietimo ir mokslo ministerija apkarpo finansavimą, tad universitetui pritrūko finansų netgi dėstytojų algoms. Žiniasklaidoje purvų drabstymas sutirštėjo, edukologijos analfabetai ėmė mokyti universitetą kaip reikia dirbti. Net Lietuvos Prezidento patarėja pataikavo žiniasklaidai.

Sisteminio požiūrio trūkumas reformuojant šalies švietimą

Edukologijos universiteto giljotinavimas yra ne kas kita, o brutalus, precedento neturintis smūgis mokytojo profesijos prestižui. Liūdniausia, kad visi esminiai pokyčiai vykdomi stichiškai, neatlikus jokios išsamios kokybinės švietimo analizės, prognozių, nematant strategijos. Todėl ir „klasės krepšelis“, ir etatinis apmokėjimas, ir tinklo optimizavimas — visa tai ne moksliniais tyrimais, realiais poreikiais, o biudžeto padėtimi paremtos reformos.

Pemjeras S. Skvernelis viešai pareiškė, kad būtina optimizuoti mokyklų tinklą, nes apie 2000 mokyklų Lietuvai esą per daug. Tuo tarpu statistika skelbia, jog iš 2311 bendrojo lavinimo mokyklų, buvusių 2000-2001 mokslo metais, šiandien likę tik 1125. Taip panašiai improvizuojama ir skaičiuojant mokytojus. Premjeras teigia, kad esama 50 tūkstančių mokytojų. O iš tikrųjų po daugiau nei 20-ies metų reformų Tėvynėje liko tik 28 tūkstančiai mokytojų.

Štai ir gyvena pedagogų bendruomenė nuolatinėje įtampoje ir net baimėje. Švietimo sistema nuosekliai stumiama į netvarką ir chaosą.

Šaliai būtinų specialistų valstybinis užsakymas atrodo jau net nebeįmanomas.

Laimė, pasirodė naujas ir patyręs šios srities ministras Algirdas Monkevičius. Tikėtis sveiko proto? Kas mums belieka.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(12 žmonių įvertino)
4.3333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kūdikiui atliko labai neįprastą operaciją: ar jos reikia, išduoda ir veidas (2)

„Gimė gražus kūdikis, o vėliau galvos forma ėmė keistis, ar tai normalu?“, – Vaikų...

Lietuvių mėgstama daržovė pripažinta supermaistu: galėtume su ja užkariauti Europą (137)

Žmonių noras sveikai maitintis Lietuvos daržovininkams atvėrė naują nišą, kuri gali atnešti...

Lietuvė Australijoje: linksmiausia buvo sužinoti, ką jie kalba apie Lietuvą (8)

Vienas įdomesnių ir linksmesnių dalykų Australijoje yra sužinoti, kaip vietiniai įsivaizduoja...

Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės: Dainiaus Sinkevičiaus knygos „Pravieniškių mafija“ pristatymas

Vasario 23 d. 19 val. tiesiogiai iš Vilniaus Knygų mugės — žurnalisto Dainiaus Sinkevičiaus...

Paremti kandidatą į prezidentus nusprendęs emigrantas susidūrė su keistomis kliūtimis (21)

Į DELFI kreipėsi emigrantas, kuris pasiskundė, kad neturėdamas lietuviško mobilaus numerio arba...

Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (716)

Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai...

Su mama ir močiute augęs Mantas Katleris – atvirai apie tėvų skyrybas, ryšį su tėčiu ir Aistės ašaras (18)

„Moterims turėtų būti labai baisu gyventi su vyru. Tai tas pats, kas jeigu aš dabar gyvenčiau...

Kaune dingo jaunas vyras: nerimaujantys artimieji prašo visuomenės pagalbos (20)

Jauno vyro artimieji prašo pagalbos: Kaune penktadienio vakarą paslaptingai dingo Deividas Petkus,...

Eurolygos atkrintamųjų traukinyje liko tik trys laisvi vagonai: ar „Žalgiris“ įšoks į vieną iš jų? (135)

„Tiktai teigiamą rezultatą“, – paklaustas, ką žvelgiant į priekį Kauno „Žalgiris“...

Penki žydų vaikų auklėjimo principai: jie čia auginami ne tam, kad tenkintų tėvų poreikius (18)

Žydų tautos žmonės įvairiais aspektais mirga pasakojimuose, pasikalbėjimuose, straipsniuose ar...