aA
Kiekvienas istorija besidomintis ar ilgesnį gyvenimą nugyvenęs iš antraštės suprato, apie kokią istoriją yra kalbama. Apie mūsų istoriją. Okupantai keitėsi, kaip ir laikai. Kažkada atrodė visai normalu rašyti, kad esi iš darbininkų ar kolūkiečių šeimos (kad neatrodytų, kaip pašaipa – aš pats iš tokios ir esu), kad nesilankei užsienyje (nors ir labai norėjai), neturi giminių užsienyje (greičiausiai turi, tačiau nenori, kad tavo paštą skaitytų nematomi liustratoriai)...
Arvydas Anusauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Taip, okupacijų laikai vertė visiškai normalius ir protingus žmones pasirašinėti jiems asmeniškai visai nereikalingus, tačiau jų gyvenimui įtakos turinčius popierius. „Užtikrinu, kad man, nors esu rūpestingai patikrinęs, nėra žinomos aplinkybės, kuriomis galima būtų pateisinti nuomonę, kad mano tėvai arba seneliai yra žydų kilmės. Žinau, kad už sąmoningai suteiktus klaidingus davinius galiu būti betermininiai atleistas iš tarnybos“, – pasirašinėjo visi Lietuvos mokytojai bei valdininkai nacistinės okupacijos metais. Mokytojai pasirašydavo tokius pareiškimus, kad galėtų toliau dirbti savo darbą – ne tik ruošti būsimus mokytojus, bet kartu su moksleiviais mokytis Lietuvos istorijos, minėti J. Basanavičiaus mirties metines, rinkti knygas Rytų Lietuvai ir t. t. Visai nesvarbu, kad užrašai „tik vokiečiams“ jau buvo atsiradę Lietuvos miestų viešose vietose.

Tautų atskyrimas, segregacija ir rasizmas? Taip, aukos, sutikdamos su žmogiškumui prieštaraujančiais okupanto reikalavimais, galėjo kažkiek pasilengvinti savo padėtį. Laikinai. Dar keli metai ir pagal kito okupanto taisykles reikėjo grynakraujo „bežemio“ ar „mažažemio“. Bet šių, į miškus pasitraukusių, artimuosius dar reikėjo suvaryti arba į kolūkius, arba į sibirus. Kitos kartos, atrodė, laukė ne tokie drastiški apsisprendimai – tereikėjo anketose atsakyti į klausimus „ar buvote okupuotoje teritorijoje“ ir „ar turite giminių užsienyje“, o autobiografijose pasirašyti, koks esate sąmoningas ir ideologiškai pasikaustęs. Tai, žinoma, negarantavo, kad jums atsivers neaprėpiami toliai. Nebent kokiose „komjaunuoliškose spartuoliškose“ statybose toli nuo Lietuvos.

Absoliučiai nuo sovietinės okupanto valdžios malonės priklausomas žmogus buvo labai jautrus. O ir pasirinkimo ar alternatyvų nebuvo. Suoliukus „tik vokiečiams“ ir getus „tik žydams“ kuriam laikui pakeitė lageriai „tik lietuviams“ (ir latviams, ukrainiečiams, estams...) ir sulietuvintos ištisos Sibiro sritys. Vakarais išakėtas ir pasieniečių prižiūrimas Palangos pajūris buvo mūsų geležinės uždangos variantas. Uždara Neringa ir keli tūkstančiai kvadratinių kilometrų Lietuvos teritorijos tapo neprieinami vietos gyventojams. „Tik komunistinei nomenklatūrai“, – neskelbiamas, bet galvose įsitvirtinęs įrašas – dabar jau pamirštas. Tačiau liko tai, kas skausmingai, kaip koks nuolatinis pūlinys, iki šiol gadina mūsų gyvenimą. Tai pusę amžiaus diegtas požiūris į istoriją.

Anketa
Anketa
© A.Anušausko nuotr.

Supriešintos ir suskaldytos tautos ieško ir randa bendrus atramos taškus. Lietuviai, žydai, lenkai, rusai... Tam reikia laiko. Daug laiko, kad suprastų, jog eiliniai žmonės, patekę į okupantų spąstus, turėjo rinktis mažesnę blogybę iš didesnių, turėjo ir norėjo išgyventi, išsaugoti savo šeimas. Jie negalėjo matyti visų okupantų planų, numatyti jų veiksmų, kuriuose galėjo suvaidinti jų pasirašyti dokumentai. Už klausimų – kiek turi turto, ar naudojo samdomąjį darbą, ar šeimoje yra teistų už valstybinius nusikaltimus (dar dešimtys tokių „ar“) slėpėsi vieno okupanto užmačios papildyti statybas, gamyklas ir miško kirtavietes nemokama XX a. darbo jėga.

Už klausimų „ar giminėje esama žydų, ar nepalaikėte dalykinių santykių su žydų verslininkais, ar...“ – slėpėsi kito okupanto „galutinis sprendimas“ vieniems ir laikinas sprendimas kitiems tos pačios žemės žmonėms. Totalitarinės kraštutinumų ideologijos neleidžia to suprasti. Jų nuodai iš istorijos ir supratimo išgaruoja labai lėtai. To išraiška ir dabartinis paniekinamas požiūris į XX amžiaus Lietuvos istorijos mokslininkų darbą (kaip nemokamą, neprestižinį, neduodantį naudos darbą, kurio galima ir nefinansuoti, o juos glaudžiančias įstaigas „optimizuoti“, dar labiau sumažinant jų galimybes). To išraiška ir atkartojimas sovietmečio raugo tezių apie nacionalistus, kuriems „nieko švento nebuvo“, nes jie ne tam okupantui tarnavo.

Noreikos-Generolo Vėtros ar Ramanausko-Vanago istorijos labai skirtingos, tačiau jų vertinimo/nevertinimo pagrindai labai panašūs. Artimiausiu laiku jos dar kaitins aistras ten, kur, atrodytų, jau buvo supratimas apie bendrą likimą ir okupantų sukurtą tautų skaldymo bei naikinimo mechanizmą.

Anketa
Anketa
© A.Anušausko nuotr.
Anketa
Anketa
© A.Anušausko nuotr.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prezidento rinkimų kampanija: VRK skelbiami finansiniai duomenys skiriasi kaip diena ir naktis (26)

Kuo tikėti – pasibaigusios šalies Prezidento rinkimų kampanijos išlaidų duomenis skelbiančia...

Griežtas eksperto vertinimas Lietuvos prekybos tinklams: verdantys savose sultyse ir nekūrybiški (15)

Mažmeninė maisto prekyba Lietuvoje jau kurį laiką yra išsiplėtusi už fizinės parduotuvės...

Kitokia ekskursija po serialo „Černobylis“ užkulisius: paslaptys apie paliktas klaidas ir kūrėjų dovanas Fabijoniškių gyventojams (17)

Lietuviai apie kuriamą serialą „ Černobylis “ sužinojo gerokai anksčiau, nei likęs pasaulis....

Dabar pats puikiausias metas turtuoliams pasišvaistyti dėl nekilnojamo turto (9)

Tikras džiaugsmas milijardieriams: dabar, kai rinka užtvindyta prabangių būstų, o pirkėjai...

Amerikiečių mokslininkas pakeitė mirties apibrėžimą: kaip jam pavyko atgaivinti mirusias smegenis ir ką tai reiškia? (1)

Eksperimentas sukėlė debatus apie tai, kas yra sąmonė ir ar galima ją „prikelti“. Prieš...

8 neįprasti, bet veiksmingi būdai, kurie palengvins virtuvės tvarkymą

Virtuvės tvarkymas – nelengva užduotis. Neužtenka vien išplauti grindis ir nuvalyti dulkes.

Pavyks ir sutaupyti: ekspertai pataria, kaip kuo pigiau atlikti būsto remontą

Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir patogiai įrengtuose namuose, o tam neišvengiamai tenka juos...

Lietuviškoji Venecija: atradę šį kraštą pamiršta Lietuvos pajūrį (53)

Pamario kraštas – vandenų apsuptas Lietuvos regionas, kurį sudaro visa Šilutės rajono vakarinė...

Šarūnas Jasikevičius Kaune lieka dar bent metams likti turėtų ir abu naujokai (35)

Paskutiniais metais su ryškiausiomis Kauno „Žalgirio“ pergalėmis Eurolygoje siejamas Šarūnas...

„Valstiečių“ taryba balsavo kitaip, bet Pranckietis lieka: tai gali turėti pasekmių papildyta 19:34 (406)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos taryba balsų dauguma patvirtino koalicinę sutartį, pagal...