Paskelbdama karantiną, Lietuvos valdžia ragino darbdavius su darbuotojais elgtis sąžiningai. Netgi numatė priemones ir valstybės pagalbą, kad darbdaviams netektų vieniems prisiimti finansinių nuostolių. Deja, Ukmergės rajone suskubta su kai kuriais darbuotojais apskritai nutraukti darbo sutartis ir tokį „pavyzdį“ rodo savivaldybės administracijai pavaldžios įstaigos, pritariant rajono vadovams.

Vyriausybės atstovai kreipėsi į darbdavius, kad šie karantino laikotarpiu neverstų darbuotojų išeiti kasmetinių ar juo labiau neapmokamų atostogų. Valdžia apgalvojo ir pasiūlė net keletą finansinius nuostolius mažinančių išeičių darbdaviams.

Tėvams, kurie karantino laikotarpiu dėl uždarytų ugdymo įstaigų neturi su kuo palikti mažamečių vaikų, sudarytos sąlygos pasiimti biuletenius, kurie bus apmokami iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Kreiptasi į darbdavius, prašant sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu. Atsakingos institucijos siuntė raštus, kuriuose darbdaviai informuojami, kad įstaigų veikla karantino laikotarpiu turi būti organizuojama, skatinant darbuotojus dirbti nekontaktinio pobūdžio darbą, už jį mokant nustatytą darbo užmokestį. Deja, Ukmergėje kai kurie darbdaviai šių raginimų ir rekomendacijų nepaiso.

Ukmergėje ikimokyklinio ugdymo įstaigose kontaktinis darbas su vaikais nutrauktas kovo 16 d., bet dar kovo 13 d. kai kurių lopšelių-darželių auklėtojos jau žinojo, kad po vienos savaitės tvarkymosi grupėse, kitą savaitę turės išeiti kasmetinių atostogų. Toks elgesys su darbuotojais mažų mažiausiai neetiškas, o tuo pačiu ir ne visai legalus.

Kitose Ukmergės rajono biudžetinėse įstaigose, pavyzdžiui, Ukmergės kultūros centre, iš pradžių, kovo 16 d. ryte, atsižvelgiant į rekomendacijas, darbuotojų buvo paprašyta susiplanuoti nekontaktinį darbą karantino laikotarpiui ir informuoti apie tai savo darbdavį. Bet jau kovo 17 d. pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys būrelių vadovai buvo pakviesti kovo 18 d. atvykti į darbovietę ir pasirašyti darbo sutarties nutraukimą – „nesant galimybei atlikti veiklas, susijusias su tiesioginiu darbu“.

Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad kovo 16 d. vykusiame posėdyje, kurį sušaukė rajono vadovai, biudžetinių įstaigų vadovams buvo pasiūlyta įvertinti įstaigų darbuotojų galimybes dirbti nuotoliniu būdu, vengiant tiesioginio kontakto su žmonėmis. Šiuo pagrindu buvo pasiūlyta nutraukti terminuotas sutartis su mėgėjų meno kolektyvų, būrelių ir studijų vadovais.

Vis dėlto toks sprendimas neteisėtas, nes minėti darbuotojai tiesioginio darbo negali atlikti ne dėl savo kaltės.

Pasak savivaldybės administracijos, nutraukti darbo sutartis buvo pasiūlyta tik tiems būrelių vadovams, kurie neatsiuntė savo planų, kaip dirbs nuotoliniu būdu.

Turimais duomenimis, Kultūros centre pagal terminuotas darbo sutartis dirba 21 asmuo, o minėtas sprendimas palies 7 asmenis. Be to, teigiama, kad iš karto po karantino jie bus pakviesti atnaujinti sutartis.
Kai kurie darbdaviai nutarė pagudrauti: savo darbuotojams nurodė pasiimti biuletenius, bet taip pat pareikalavo dirbti nuotoliniu būdu. Vadinasi, ir darbas bus atliekamas, ir mokėti atlyginimų nereikės, nes bus mokama iš „Sodros“, kurios fondą sukaupiame mes, mokesčių mokėtojai.
Arūnas Dudėnas

Nors kai kuriems šis darbas ir ne pagrindinis, bet svarbus pragyvenimo šaltinis. Sutikdami nutraukti darbo sutartį, nepasibaigus terminui, žmonės praras ne tik pajamas, bet ir socialines garantijas. Kyla klausimas, kodėl imtasi tokių drastiškų priemonių. Ar yra sąžininga taip elgtis? Tu man dabar dviem savaitėms esi nereikalingas, gyvenk karantino laikotarpiu kaip nori, paskui ateik – vėl būsi reikalingas... Ar tai valstybės pavyzdys visiems?

Kai kurie darbdaviai nutarė pagudrauti: savo darbuotojams nurodė pasiimti biuletenius, bet taip pat pareikalavo dirbti nuotoliniu būdu. Vadinasi, ir darbas bus atliekamas, ir mokėti atlyginimų nereikės, nes bus mokama iš „Sodros“, kurios fondą sukaupiame mes, mokesčių mokėtojai. Norėčiau priminti, kad toks elgesys ne tik neetiškas, bet ir neteisėtas.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu, kuomet visi gyvena nežinomybe, aukščiau išvardinti darbdavių veiksmai verčia žmones jaustis dar nesaugesniais. Jau dabar visuomenėje kyla panikos banga, o nesąžiningas elgesys su darbuotojais ją tik didina. Žmonės jaučiasi atsiduriantys beviltiškoje situacijoje.

Finansinis pažeidžiamumas sėja nerimą ir baimes, o šiuo laikotarpiu tai visiškai nereikalinga. Darbdaviai negali imtis neteisėtų priemonių prieš savo darbuotojus, ką jau kalbėti apie biudžetines įstaigas.

Tokioje situacijoje, kokia yra dabar, savivaldybė turi imtis priešingų veiksmų. Ji turi ginti darbuotojus, dirbančius ne tik viešajame sektoriuje, taip pat tiesiogiai bendrauti su darbdaviais, siekiant, kad darbo vietos būtų išsaugotos.