Artūras Zuokas. Pakruojyje – pirma nemokama viešo susisiekimo sistema Lietuvoje?

Vis dėlto idėjos geros tik tada, kai jos įgauną kūną. Todėl su ekspertais apžvelgėme Lietuvos savivaldybes – kuri iš jų galėtų būti pirmoji, padariusi rajono viešą transportą nemokamu. Pasirinkome Pakruojį ne tik dėl infrastruktūros, bet ir dėl mero Sauliaus Gegiecko bei visos savivaldybės entuziazmo visiems gyventojams, kurie registruoti Pakruojo rajono savivaldybėje, sudaryti sąlygas viešuoju transportu naudotis be užmokesčio. Ne veltui atvirumas idėjoms yra svarbiausia sąlyga siekiant pažangos mūsų šalyje.

Susirinkę visą informaciją apie Pakruojo savivaldybės faktiškai skiriamas išlaidas viešajam transportui, akcinės bendrovės „Pakruojo autotransportas“ balansus ir ataskaitas, matome, kad biudžeto lėšos jau dabar dengia didesnę dalį viešojo transporto išlaidų. 2017 m. AB „Pakruojo autotransportas“ veiklos sąnaudos – 556 760 eurų, iš kurių 379 tūkst. eurų savivaldybė kompensuoja: nuostolingi maršrutai ar socialiai jautrių grupių pavėžėjimas. 2018 m. biudžete numatyta kompensuoti dar daugiau: skiriama 413 tūkst. eurų suma.

Pati įmonė 2017 m. uždirbo savarankiškų pajamų 178 000 eurų. Pridėkime šią sumą prie Pakruojo savivaldybės dotacijų ir pamatysime, kad iki pilnai savivaldybės išlaikomos susisiekimo sistemos Pakruojo rajone trūksta visai nedaug.

Vertindami skaičius, nepamirškime, kad nemokamas transportas – ne tik buhalterijos klausimas. Geresnis susisiekimas padėtų išlaikyti gyventojus rajone ir kartu didintų registruotų gyventojų skaičių. Didesnės mobilumo galimybės Pakruojo rajono gyventojus priartintų prie paslaugų ir darbo vietų, skatintų dažniau atvykti į Pakruojį ar apskrities centrą Šiaulius: ten tikrai didesnė paslaugų ir kultūrinių pramogų įvairovė. Svarbu pažymėti, kad papildomai prisiregistravę gyventojai pagal Finansų ministerijos nustatytą savivaldybių biudžeto metodiką didintų Pakruojo savivaldybės biudžeto pajamas. Kaip taisyklė, papildomas tūkstantis prisiregistravusių gyventojų į savivaldybės biudžetą atneštų apie 450 tūkstančių eurų.

Lankydamasis Pakruojo autobusų stotyje išgirdau pasakojimą, kad dažnai pensininkai išlipa anksčiau kelias stoteles ir eina pėsčiomis, nes bando sutaupyti 0,2 euro centų iš savo skurdžios pensijos. Todėl labai džiaugiuosi, kad Pakruojo rajono savivaldybės vadovai jau turi parengtą finansinį modelį ir būdą, kaip reguliarųjį susisiekimą padaryti nemokamu. Tai yra pirmas drąsus ir inovatyvus sprendimas, kaip ne dejonėmis, bet realiais darbais pagerinti gyvenimą savo gyventojams.

Mano nuomone, Lietuva galėtų sekti Estijos vyriausybės pavyzdžiu, kuri planuoja nuo 2018 m. vidurio visoje Estijoje tarpmiestinį susisiekimą padaryti nemokamu. Nors dar ir vyksta politiniai ginčai, bet Estijos vyriausybė sako, bus ne tik e-paslaugų lyderė, bet ir pirmoji valstybė pasaulyje, kuri užtikrins nemokamą susisiekimą savo gyventojams.

Estijos sprendimas – racionalus. Šalyje stambinamoms savivaldybės, daugelis paslaugų perkeliamos iš mažesnių miestelių į didesnius. Taip taupomos valstybės lėšos, o nemokamas susisiekimas, Estijos vadovų nuomone, užtikrins paslaugų prieinamumą.

Panaši optimizacija ir Lietuvoje: uždarome ligonines, valstybės įstaigas rajonuose, užsidaro pašto filialai kaimuose ir t. t. Tai bent jau garantuokime minimalų nemokamą tarpmiestinį transportą Lietuvoje! Mano įsitikinimu, tai yra valstybės pareiga užtikrinti kokybišką ir nemokamą viešąjį transportą iš savivaldybių centrų iki miestų, kur daugiausia darbo vietų, paslaugų įvairovė ir aktyviausias kultūrinis gyvenimas. Tai viena iš pagrindinių laisvių – judėjimo ir susisiekimo laisvė.

Pagal atstumus, Lietuva yra nedidelė šalis ir su gana gera kelių infrastruktūra. Gyventi gamtos apsuptyje, nedideliame mieste ir važiuoti į darbą 50–70 km. neturėtų būti jokia problema. Todėl būtina didinti valstybės investicijas į tarpmiestinį transportą: padaryti jį patogesnį, ekologiškesnį, dažnesnį. Paskatų tam toli ieškoti nereikia: dabar vykstant iš namų iki darbo vietos išlaidos transportui „suvalgo“ daug pajamų, o atlyginimai, kaip žinome, nėra dideli. Neverta ir minėti, kad gerai išvystytas tarpmiestinis transportas mažina transporto spūstis didmiesčiuose: jeigu yra galimybė, darbuotojai renkasi patogų viešą tarpmiestinį susisiekimą.

Priežasčių suteikti gyventojams nemokamą transportą – pakankamai, įtikinamų pavyzdžių užsienyje irgi užtenka. Belieka vieno – ryžto išeiti už tradicinių sprendimų ribų ir nebijoti investuoti į žmonių gyvenimo kokybę.