Matyt, atėjo laikas pažvelgti į Lietuvos švietimo politikos formavimą ne vien kaip į pageidavimų koncertą, lydimą nuolatinių nesėkmių ir nusivylimų, bet pagaliau išgryninti mūsų troškimais grįstus siekinius ir apibrėžti priemones jiems įgyvendinti, kurios būtų mūsų jėgoms.
Laisvės partijos, siekiančios atnešti naujoves į Lietuvos politinės darbotvarkės formavimą, prašymu atlikome kiek neįprastą Lietuvos švietimo sistemos plėtros analizę. Pritaikėme inovacijų valdymo elementus, galbūt mažiau girdėtus politikams, bet tikrai žinomus į sėkmės siekimą orientuotų verslo ir viešojo sektoriaus strategams. Kėlėme tikslą išsiaiškinti, kuria kryptimi mūsų švietimo sistema turi judėti tam, kad taptų sėkminga, ir kokios yra efektyviausios priemonės sėkmei pasiekti.
Apklausus 20 švietimo pažanga suinteresuotų asmenų – mokytojų, moksleivių ir tėvų organizacijų atstovų, profsąjungų aktyvistų, neformaliojo ugdymo organizatorių, mokyklų direktorių, universitetų dėstytojų ir vadovų, švietimo ekspertų ir ministerijos valdininkų – gavome apie 300 sėkmingo Lietuvos švietimo požymių.
Šie požymiai (daugelis jų kartojosi arba buvo vienas kitą papildantys), buvo apibendrinti į 30 sėkmės kriterijų. Nesileisiu į metodikos detalizacijas, tačiau ji leido išskirti tris kritinius sėkmės orientyrus ir tris pagrindinius svertus, leidžiančius efektyviai valdyti ir vesti švietimo sektorių sėkmės link.
Trys kritiniai švietimo sistemos sėkmės orientyrai:
Visiems prieinama ir pasiekiama gera mokykla. Didmiestis ar regionas – vienodai aukšti ugdymo kokybės standartai, sparčiausia interneto prieiga, visų mokinių ir mokytojų pasiekiamumas nuotoliniu būdu, moderni ir patraukli mokymosi aplinka. Visose mokyklose palaikomas panašus mokytojų amžiaus vidurkis. Visiems mokytojams vienodai prieinama pagalbos sistema. Visos mokyklos atviros partnerystei ir naujovėms.
Mokyklų skirstymas į blogas ir geras laikomas blogu tonu, pagrindinis priėmimo į savivaldybės ar valstybės išlaikomos mokyklas atrankos kriterijus yra mokyklos nuotolis iki vaiko namų. Kaimiškoji seniūnija ar sostinės rajonas – mokykla yra svarbiausias vietos bendruomenės branduolys.
Aukštas mokytojo profesijos prestižas. Žinoma, adekvatus atlyginimas, ne mažesnis nei vidutinis aukštojo išsilavinimo reikalaujančių darbo vietų apmokėjimo vidurkis šalyje. Tačiau prestižą lemia ne vien pajamos, bet ir pasitikėjimas mokytoju, jo darbo kokybė, prisiimama atsakomybė, savarankiškumas ir sprendimų galia. Mokytojai – šalies vidurinės klasės pamatas, taip pat pilietinės visuomenės ir demokratinės valstybės atrama.
Švietimas atliepiantis visų vaikų poreikius. Švietimas yra socialiai ir psichologiškai draugiškas, etiškas, nediskriminuojantis. Modernus (daugialypis, probleminis, fenomenologinis, teminis, praktinis) ugdymo turinys ir mokymosi priemonės. Nuosekli ugdymo metodika su laisvesne pamokų struktūra, giluminiai, atradimų džiaugsmą ir vaiko saviraišką keliantys metodai. Individualizuotos priemonės tiek ypač gabiems vaikams, tiek tiems, kuriems sekasi sunkiau.
Išplėtotas STEAM ir neformalus ugdymas. Ankstyvas ikimokyklinis ugdymas, mokymosi individualizavimas ir orientavimas karjerai, pasirinkimo galimybės. Adekvati mokymosi pasiekimų ir įgautų kompetencijų vertinimo sistema, apimanti ir neformalaus ugdymo būdu įgytas kompetencijas. Nauja raštingumo samprata, apimanti IT, finansų, medijų, karjeros valdymo, kultūrinį ir pilietinį raštingumą. Aukšto lygio profesinis ugdymas sudarant galimybes profesijos mokytis ir gimnazijos mokiniams.
Trys pagrindiniai svertai, leidžiantys Lietuvos švietimo sistemai efektyviai judėti sėkmės link:
Aukšto tarptautinio lygio ugdymo moksliniai tyrimai. Pažangos pamatų pamatas. Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo universitetuose pagrindas. Modernaus ugdymo turinio ir metodologijos šaltinis. Finansuojami prioriteto tvarka iš specialios valstybinės programos, tiesiogiai iš valstybės biudžeto (jokiu būdu „neįsisavinant“ užreglamentuotus struktūrinius fondus), be nurodymo iš Briuselio. Lietuvos ugdymo mokslų krypties mokslininkai publikuojasi geriausiuose tarptautiniuose žurnaluose, jų knygas spausdina garsios užsienio leidyklos, jie – nuolatiniai tarptautinių mokslinių konferencijų dalyviai ir pagrindinių pranešimų autoriai.
Ugdymo programų studentai – būsimieji mokytojai – įdarbinti moksliniuose projektuose, į studentų mokslines konferencijas skaityti pranešimų atvyksta, na, jei ne Nobelio premijos laureatai, tai bent garsiausi pasaulyje ugdymo mokslų specialistai.
Įdomi ir patraukli mokytojo asmenybė. Mokytojas turi ne vien aukštojo mokslo (pageidautina – magistro) ar net daktaro diplomą, bet ir įgijęs kitos darbinės, visuomeninės ar savanoriškos veiklos patirties. Nuolatinis asmenybės tobulinimo programų dalyvis, atviras naujovėms, išmokytas profesionaliai komunikuoti, turintis sektiną vertybių sistemą. Privalomai moka anglų kalbą, turi galimybę stažuotis užsienyje ir bendrauti su įvairių kultūrų kolegomis. Mokytoju visiškai pasitiki vadovai ir tėvai, jis gali suteikti vaikams daugiau, nei surašyta ugdymo programose.
Mokyklų organizacinė stiprybė. Vidinė vadyba grįsta bendradarbiavimu, tarpusavio pagarba, pasitikėjimu ir etikos viršenybe. Visa bendruomenė įtraukta į sprendimų priėmimą. Kvalifikuoti ir iniciatyvūs vadovai, jų vadybinius įgūdžius, emocines kompetencijas nuolat tobulina geriausi Lietuvos ir užsienio konsultantai, švietimo politikos strategai. Vadovai atrenkami konkurso tvarka tik iš specialiai pasirengusių asmenų, sudaromos sąlygos mokytojų karjerai, pasirengimui dirbti vadovu. Kiekvieną mokyklą konsultuoja organizacijų psichologas. Visose mokyklose įdiegtos žmogiškųjų išteklių valdymo, naujų mokytojų adaptavimo, mokytojų ir mokinių skatinimo už pasiekimus sistemos.
Kokią naudą neša sėkmės orientyrų ir svertų žinojimas? Iš patirties yra žinoma, kad sėkmės orientyrų turėjimas leidžia atpažinti naudingiausius veiksmus ir tokiu būdu ženkliai pagreitina pokyčių ir pažangos procesą. Tuo tarpu svarbiausių sistemos svertų identifikavimas ir jų valdymas įgalina lengviau judėti orientyrų link.