Pažiūrų konfliktas atsivėrė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, kai Švietimo ir mokslo ministerija, nutarusi nuo savęs į Komitetą nukreipti ideologinės mokslo ir religijos priešpriešos žiežirbas, sumanė Seime svarstyti metodinę mokymo priemonę „Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programa“. Manau, kad buvau vienintelė Komiteto narė du kartus skaičiusi 200 puslapių aptariamą knygą. Priemonės svarstymas išryškino rimtą ir savalaikę problemą.
Ar vysime savo vaikus iš Rojaus?
Biblijos legendų pasaulyje Adomas ir Ieva buvo išvyti iš Rojaus už tai, kad nuskynė ir paragavo uždraustąjį vaisių. Tuomet jie buvo nebe vaikai. Marijos žemėje, kur keistokai išaiškėjo, kad Lietuvoje yra 80 proc. lietuvių ir 80 proc. katalikų, vaikai ir jaunimas iš Rojaus nevejami. Juos konservatyviai mąstantys žmonės mėgina laikyti nežinojimo ir neišprusimo erdvėje, manydami, kad nežinojimas išsaugo nekaltybę, dorą ir teisingo gyvenimo vertybes.
Tačiau, Lietuvai siekiant tapti visaverte, konkurencinga Europos Sąjungos švietimo, mokslo, mokslo tyrimų, inovacijų plėtros sistemos nare, valstybė turėtų ryžtingiau nuspręsti, ar Lietuvos vaikai ir jaunimas bus ugdomi kaip savarankiškos asmenybės, suvokiančios savo lytinį tapatumą, lytinį bendravimą kaip žmonių santykių dalį, kaip fizinės ir psichinės sveikatos komponentą, ar jiems bus diegiamos konservatyviai mąstančių tėvų, mokytojų, dvasininkų ir politikų nuostatos, jog kūnas ir lytiškumas yra įgimtas blogis ir nuodėmė, kuriuos reikia smerkti ar jų gėdytis. Kad susilaikant nuo lytinio gyvenimo, artinama žmogaus palaimingoji pomirtinė būtis.
Šiandien Lietuvos mūšio lauke dvi priešiškos stovyklos: viena - mokslo pažangos, žinių visuomenės, siekiančios ugdyti savarankiškai mąstantį ir už savo elgesį atsakingą individą, ir kita - katalikiškųjų kanonų, propaguojančių susilaikymą, paklusnumą, nekritišką mąstymą, nekintančias tradicines vertybes, nukreiptas į hierarchiškos, absoliutinės Bažnyčios galios aukštinimą. Tačiau Lietuva jau ne viena Europos politikos tyruose.
Valstybių sutartys ir įsipareigojimai
Lietuva pasirašė 1994 m. Kairo tarptautinės konferencijos „Gyventojai ir socialinė raida“ bei 1995 m. Pekino Pasaulio moterų konferencijos rezoliucijas, kurios įtvirtino lytines, reprodukcines (dauginimosi) teises kaip žmogaus teises. Tai reiškia, kad šios teisės garantuoja žmogui galimybę be prievartos ir smurto patirti lytinius santykius, teisę kontroliuoti vaisingumą ir planuoti šeimą, teisę saugotis nuo lytiškai plintančių infekcijų ir ligų, teisę gauti kokybiškas lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei lytinio ir reprodukcinio švietimo informaciją. Nuo 2000 m. Europos taryba, Europos parlamentas ėmė klostyti bendrą ES lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei švietimo politiką. 2002 m. LR Seimas patvirtino Nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą, kuriame buvo numatyta parengti nacionalinę reprodukcinės sveikatos politikos strategiją ir reprodukcinės sveikatos įstatymą. Tačiau dar neparengta nei Strategija, nei įstatymas. Nors LR Konstitucija teigia, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos (43 str.), tačiau dėl politikų keliaklupsčiavimo Bažnyčiai Lietuvoje iki šiol pažeidinėjamos žmogaus, lygių galimybių teisės ir tarptautiniai įsipareigojimai.
2007 m. gruodžio 13 d. Lietuvos vadovai Lisabonoje pasirašė Reformų sutartį, kurios esminė dalis yra Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija, pabrėžianti teisę į švietimą (14 str.), minties laisvę (11 str.), pagarbą asmens privačiam ir šeimos gyvenimui (7 str.). Lietuva laikosi ir Vaiko teisių konvencijos, kurioje sakoma, kad vaikas turi teisę į mokslą, lavinimą, ugdantį asmenybę ir gebėjimus, skatinantį gerbti kitų žmonių teises ir vertybes (29 str.), teisę į informaciją, kuri padėtų išlikti sveikam (24 str.). Tačiau šių teisių nenori pripažinti savo vaikus ir vaikaičius mylintys kai kurie įstatymų rengėjai, nes jie vadovaujasi vieninteliu „moksliniu“ argumentu - Lietuva - tai katalikiškasis kraštas.
Kanoniškojo mąstymo dramatiškosios pasekmės
Kanoniškasis, konservatyvusis Romos katalikų bažnyčios mokymas nepritaria mokslo pažangai lytinės, reprodukcinės sveikatos ir teisių srityje, draudžia šiuolaikinius šeimos planavimo metodus, kontracepcijos, prezervatyvų vartojimą, klaidingai aiškina homoseksualizmo kilmę, taip kurstydamas neapykantą lytinėms mažumoms, pasisako prieš dirbtinį apvaisinimą, surogatinę motinystę, neigia moters apsisprendimą planuoti šeimos pagausėjimą bei šeimos formų įvairovę.
Lotynų Amerikoje, kur gyvena 1,1 milijardas pasaulio katalikų, paklūstančių Bažnyčios dogmoms, 1,7 milijonai žmonių yra užsikrėtę ŽIV ir serga AIDS. 2006 m. šiame regione ŽIV skaičius išaugo nuo 320 tūkst. iki 410 tūkst. Iš viso pasaulyje yra 33,2 milijonai ŽIV infekuotų žmonių. Jei lytinių santykių metu žmonės vartotų prezervatyvus, epidemija taip sparčiai neplistų. Lietuvos katalikai tvirtina, kad nepakitusi krikščionybė tarsi išsaugojo pasaulį, tačiau akivaizdu, kad uždarumas naujovėms neišsaugojo kanoniškosios Bažnyčios vienybės.
1970 m. JAV susikūrė organizacija „Katalikai už laisvą pasirinkimą“, kuri pabrėžia tikinčiųjų intelektinę laisvę, pažiūrų įvairovę, pripažįsta moterų teisę planuoti šeimą, kontracepcijos, prezervatyvų vartojimo teisę ir būtinybę saugantis lytiškai plintančių ligų, pasisako už moterų dalyvavimą Bažnyčioje, dvasininkų teisę rinktis celibatą ar šeimos gyvenimą. Ši organizacija apklausė Ganos, Meksikos, Filipinų, Airijos ir JAV katalikus pateikdama klausimą – ar prezervatyvų vartojimas gelbsti gyvybę ir užkerta kelią AIDS plitimui. 59 proc. Ganos katalikų, 86 proc. Meksikos, 77 proc. Filipinų, 86 proc. Airijos, 79 proc. JAV tikinčiųjų atsakė teigiamai ir pabrėžė, kad prezervatyvų vartojimo draudimas yra neteisingas ir keistinas.
Klaidinančios informacijos skleidimas apie kontraceptikų žalą sveikatai (kiekvieno vaisto apraše yra įspėjimai apie organizmo galimą reakciją vartojant vaistus), lytinio švietimo stygius davė vaisius: kasmet Lietuvoje atliekama 20 tūkst. abortų. Daugiau nei 5000 moterų 15-24 m. amžiaus nutraukia nėštumą. Patikimą kontracepciją vartoja tik 20 proc. moterų. Prezervatyvai Lietuvoje yra gana brangūs – 3 vienetų pakuotė kainuoja 3 - 6 Lt. Lietuvoje 13, 5 m. jaunuoliai pradeda lytinį gyvenimą. Neturinčios lytinio švietimo žinių, nesubrendusios kaip asmenybės merginos žudo savo kūdikius ar atsisako jų.
Kita vertus, paauglių nėštumas ir gimdymas, kuris gali iš esmės pakeisti jauno žmogaus gyvenimą ( nebaigtas mokslas, nedarbas, skurdas), Lietuvoje vertinamas palankiau nei sąmoningas, saugus lytinio gyvenimo planavimas. Todėl tik lytinis švietimas bendrojo lavinimo mokyklose, atviri pokalbiai su vaikais ir jaunimu apie lytinį gyvenimą ir šeimos planavimą jaunimo centruose, visuomenėje, žiniasklaidoje, šiuolaikinė mokslinė informacija apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą kaip žmogaus teises gali padėti vaikams ir jaunuoliams suvokti žmogaus kūno kaitą, lytinės tapatybės svarbą, žmonių santykių sudėtingumą ir atsakomybę už juos.
Ko reikia vaikams ir jaunuoliams
Jiems reikia ne gražiai parašytų lytinio švietimo ir rengimai šeimai programų, kurios nenaudojamos dulka mokyklos stalčiuose, ne drovių mokytojų, bijančių mokiniams sakyti tiesą apie žmogaus prigimtį, ne pamokslaujančių dvasininkų, skelbiančių moralės dogmas, ne lytiškumo neigimo, draudimo ar lytiškumo kaip kaltės ir ligos aiškinimo, o tiesos apie lytiškumą kaip gamtos dovaną, kuri daro žmogų gražų ir stiprų, pasitikintį savimi, suteikiantį džiaugsmą ir laimę.
Tik vaikus ir jaunuolius reikia mokyti šia dovana protingai naudotis ir ją kuo ilgiau tausoti. LR Konstitucijos 40 straipsnis teigia, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą, kad kultūra, mokslas, ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi (42 str.), kad Bažnyčios tikybinė veikla negali prieštarauti Konstitucijai ir įstatymams (43 str.). Tai kokie gi žmonės Lietuvoje ir Seime skleidžia nežinojimo tamsą ir kursto inkvizicijos laužų ugnį?