Arkadijus Vinokuras. Ups! Atleiskite už kritiką

Tokie sąmoningi (arba ne) paslydimai lygioje vietoje muša per atsinaujinančios socialdemokratų partijos siekius atgauti visuomenės pasitikėjimą. Koks gali būti pasitikėjimas, kai siūloma į Europos Parlamentą LSDP kandidatė sėda į bendrą antidemokratinį LVŽS laivą nesuvokdama kur link tas laivas plaukia? O plaukia šis laivas tiesiai šviesiai į V. Putino antidemokratinio režimo politinį glėbį. Mat tie, esantys valdžioje šiandien, (ir buvę valdžioje beveik 30 metų), deja, patys niekada sovietiniais laikais už žodžio ir kritikos laisvę nėra kovoję. Mus valdo puikiai prisitaikymo meną išmokusi prisitaikėlių karta neretai auklėta smurtu namuose, auklėta tėvo kumščiu, mat tas tik taip suprato autoriteto išsikovojimą.

Premjeras Saulius Skvernelis ir R. Karbauskis kitaip negali. Kitokiais jie būti negali. Jie išpažįsta autoritarizmą kaip vienintelį diskusijos užbaigimo būdą - „mano valdžia, mano jėga!“. Iš šio vaikystėje galimai patirto psichologinio ir fizinio smurto liūno neišsikapstantys ir politikais tapę visiški dvasiniai nuliai vieną po kito gimdo draudimus arba įstatymus, kurie, pavyzdžiui, pateisina smurtą prieš vaikus šaukiant, kad jie jo nepateisina.

Jau pagimdytas visas nešvankų kvapą skleidžiantis draudimų buketas, o jų neapykanta laisvam žodžiui tik stiprėja. Kaip kitaip apsiginti nuo pagrįstos kritikos bet kuriose LVŽS ir jos vyriausybės veiklos srityse? Štai kaip skamba pataisa: „Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje „(...) skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Kitaip tariant, prisidengiant kova prieš priešiškų Lietuvai šalių dezinformacinį karą, siūlomas tų priešiškų šalių kovos su laisva žiniasklaida receptas. Priėmus šias pataisas, bet kuri kritika bet kokiai valstybės institucijai arba jos atstovui bus traktuojama kaip antivalstybinė veikla. Tad kuriam galui tokia įstatymo pataisa?

Juk yra šalių, kurių demokratija puikiai gyvuoja priešų apsuptyje. Pavyzdys visai šalia: Izraelis. Šalis gyvuoja nuolatinėje 70-ties metų karo būsenoje. Nesibaigiantys karo veiksmai, neapykantos skatinimas, marios melo ir dezinformacijos iš visų pasaulio kampelių, - tokia yra Izraelio kasdienybė. Tačiau niekam Izraelyje nekilo mintis kurpti panašių pataisų, nuo kurių svaigsta mūsų vietiniai politikieriai. Izraelyje, ne Lietuvoje, už grotų jau atsidūrė šalies prezidentas, premjeras, policijos vadas, kariai nusikaltę civilizuoto kario kodeksui. Šiandien vyksta prokuratūros tyrimas (korupcija) ir prieš dabartinį premjerą Benjaminą Netanyahu bei jo žmoną.

Ar tokios pabaigos taip bijo patologinis melagis karbauskininkų vedlys ir tiek pat neretai meluojantis Lietuvos premjeras? Vaidinti kietą bičą nepakanka. Nes kietumą reikia rodyti ginant demokratijos principus, o ne slepiant savo politinį neįgalumą. Kaip buvo 600 tūkstančių žmonių vegetuojančių ant skurdo ribos Lietuvoje, taip ir liko. Mestelėti visiems po dvidešimt ar trisdešimt eurų per mėnesį ir vadinti tai didžiuliu pasiekimu nepakanka, kaip ir džiaugtis pensijos reforma nukreipta prieš pensininkus. Pasiskaitykite prof. Romą Lazutką.

Tik ką pasirodžiusios išvados apie Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo bendrovių žemą pasitikėjimą Lietuvos ūkio perspektyvomis mano teiginį patvirtina. Asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas tyrimas rodo, kad pasitikėjimas yra žemiausias per paskutinius tris metus. Investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ūkio perspektyvomis ketvirtąjį šių metų ketvirtį siekė 1,140 balo iš 2 galimų. Šis rodiklis žemesnis buvo tik 2015 m. pradžioje.

Į ką atsižvelgta? Į vykdomas reformas, politikos retoriką, įvykius pasaulyje. Mūsų provincialiems politikams valdžioje niekaip nedašunta, kad jų viešas elgesys ir kalbėjimas siunčia žinią ne tik mūsų ne kartą apgautam elektoratui, bet ir užsienio politikams, užsienio verslui. Į nostalgiją autoritarizmui aukščiausiose valdžios ešelonuose reaguojama akimirksniu, nes tai perspėja apie galimus verslo žaidimų taisyklių pakeitimus. Viena yra veikti korumpuotose valstybėse, visai kita civilizuotuose demokratijose. Nori nenori peršasi mintis, kad karbauskininkai su jų premjeru priešakyje sąmoningai kuria siekiančios demontuoti demokratiją šalies įvaizdį.

Ups… Ar jau atsiprašinėti už Seimo partijų ir paties Seimo bei vyriausybės „garbės“ kritiką, suprask - „menkinimą“? Kol kas ne, bet, priėmus pataisas, galėsime tik plačiai šypsotis, mat bet kas dėl liūdno veido galės būti apkaltintas už neigiamą karbauskininkų politinės sistemos vizijų vertinimą.