Taip, reikėjo laiko naujam partijos pirmininkui ir atsinaujinusiai komandai susiimti ir įsibėgėti. Tuo laikotarpiu kas netingi laidojo partiją, kurios reitingai nukrito iki nebūtų žemumų – 4,9 proc. Bet savivaldybių tarybų ir merų rinkimai parodė, kad nuoseklūs ideologiniai pokyčiai įprasminant socialdemokratinę ideologiją bei viziją davė teigiamus rezultatus. Pasitikėjimas LSDP visoje Lietuvoje pakilo iki faktinių 13,26 proc., laimėta 15 merų postų, 277 tarybų narių mandatų. O Ignalina – „vyšnia ant torto“, anot partijos pirmininko Gintauto Palucko.
Taip, visi stambiausi Lietuvos miestai pralaimėti. Vilniuje LSDP neturi nė vieno savivaldybės tarybos nario. Skauda? Taip. Gerai, kad skauda? Taip. Nes pralaimėjimas gali virsti pergale tik suvokus pralaimėjimo priežastis. Todėl sprendimas pasitraukti iš koalicijos su „karbauskininkais“ buvo visiškai teisingas.
Kur dabar buvusieji partijos vadukai pasirinkę valdžios lovį? Istorijos šiukšlyne. Todėl ne šiaip sau skleidžiamos kalbos apie „susijungimą“, „sugrįžimą“, „atleidimą“, nes dėtis jau nebėra kur. LSDP narys ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius daro rimtą politinę klaidą lyg ir leisdamas suprasti, kad jam, eventualiai tapus LSDP pirmininku, nebus prieštaraujama pašalintųjų narių sugrįžimui. Bet juk „socdarbiečiai“ nuolat šmeižia ir kaišioja pagalius į LSDP atsinaujinimo ratus, tai kam toks balastas?
Nieko asmeniško ir su visa pagarba, tačiau laikas M. Sinkevičiui rinktis tarp partijos ir asmeninių šeimos interesų. Žmogiškai suprantama, skaudu, kad jo tėvui Rimantui Sinkevičiui padarius politinę klaidą, jis atsidūrė kitoje barikadų pusėje. Ar reikia, šiame kontekste, bausti žmogų pagaliau suvokusį padarius klaidingą sprendimą? Ne. Bet norintiems sugrįžti galimybė (jeigu partija taip nuspręstų) galimai atsivertų ne prieš rinkimus į Europos Parlamentą ir tik po Seimo rinkimų.
Šioje vietoje reikia dėti visas pastangas, kad šiandieninė LSDP vadovybė liktų prie partijos vairo. Kalbos apie partijos pirmininko G. Palucko atsistatydinimą iš LSDP pirmininko posto dėl blogo pasirodymo Vilniuje neturi jokio politinio pagrindo. Juk akivaizdu, kad LSDP vėl sugrįžta į svarbiausių Lietuvos politinių partijų tarpą. Tai rodo ir įrodo šie rinkimai. Taip pat eurokomisaro Vytenio Andriukaičio iškėlimas kandidatu į prezidentus patvirtina, kad ir šis sprendimas buvo teisingas, pagrįstas. Tereikėjo V. Andriukaičiui pagaliau įsilieti į rinkimų kampaniją, jo reitingai šoktelėjo nuo 1 proc. simpatijų iki 4,8 proc. per vieną mėnesį ir tai tik pradžia. (Jis, anot Baltijos tyrimų, jau aplenkė A. Juozaitį ir yra trečias palankiausiai vertinamas kandidatas į prezidentus. Jį
palankiai vertina 43 proc. apklaustųjų. S. Skvernelis lieka ketvirtas.) Tik per kelias dienas buvo surinkta 35 000 paramos jam parašų. Tai reiškia, kad einama teisinga kryptimi, todėl jokiais būdais nereikėtų keisti arklius viduryje brastos visai arti kranto.
Prieš darant rimtas išvadas, derėtų aptarti terminą „pergalė“. Vartotinas ir adekvatus žodis yra „proveržis“. Kalbant apie LSDP pergalę savivaldybių ir merų rinkimuose, be abejo, lyginama su starto sąlygomis. Jos nebuvo palankios partijai dėl dvejų metų nežinomybės, dėl buvusiųjų LSDP narių dezinformacinės kampanijos, dėl vidinės partinės transformacijos ir kai kam neapčiuopiamų jos rezultatų. Tačiau šiandien aišku viena: partijos nariai atgavo pasitikėjimą savimi, mobilizavosi, todėl toks teigiamas rinkimų rezultatas ir tuo galima drąsiai džiaugtis.
Bet tai tik dalis tiesos ir pergalė tik dalinė. Mat tik po koalicijų savivaldybių tarybose sudarymo matysis, kiek įtakos LSDP įgijo arba prarado regionuose. Taip pat laukia rinkimai į Europos Parlamentą, prezidento rinkimai bei, galiausiai, Seimo rinkimai. Tik tada bus galima spręsti kiek šiandienos socialdemokratų partija turi įtakos ir kiek svarbi visuomenei. Todėl pagal LSDP atsinaujinimo politiką, gebėjimą daryti įtaką valdžiai regionuose keičiant į gera žmonių socialinę aplinką bei gyvenimo kokybę, žmonės spręs, ar remti socialdemokratus, ar jais pasitikėti. Tai reiškia, kad turime stiprų politinį įrankį ir galimybę aktyviai dalyvauti vietos politikoje.
Visgi nenorėčiau sutikti su šia nuomone. Aksioma yra, kad politikoje egzistuoja tik rezultatai. Remiantis ja, nieko nuostabaus, kad daugelis merų liko savo postuose. Žinant apie sunkias LSDP starto sąlygas, 15 merų postų ir 277 tarybos narių mandatai ryškiai prieštarauja šiam emociniam, sakyčiau, argumentui. Juk visos partijos turi vienokį ar kitokį įdirbį savivaldybėse, tai kodėl šis argumentas pateiktas kaip neigiamybė ir lyg buvusių iš partijos pašalintų vadovų nuopelnas?
Taip pat būtų įdomu išgirsti prof. R. Vilpišausko paaiškinimą, kodėl, anot jo, „LSDP pergalė yra laikina“. LSDP merai ir tarybos nariai dirbs savo darbą žmonių labui visus keturis metus. Šis pasiekimas nėra jau toks „laikinas“. Ar turima omenyje partijos vadovų galimą kaitą, Seimo rinkimus?
Todėl negalima pamiršti, jog LSDP, nors ir praradusi įtaką stambiuosiuose miestuose, nėra smulki regionų partija. LSDP yra nacionalinė politinė jėga, atsakinga ir už valstybės raidą. Turime savo frakciją Seime, kuriai negalima atsipalaiduoti, kai vėjas pučia teisinga partijai kryptimi. Nes jau šiandien visos Seime esančios partijos juodu ant balto mato, kad neprotinga buvo nurašyti LSDP, nors partija yra opozicijoje. Todėl pozicija turės su ja skaitytis. Savo ruožtu partija turi parodyti politinę išmintį bei gebėjimą neperžengdama ideologinių principų balansuoti tarp valstybei svarbių reikalų ir regionų politikos.
LSDP pergale džiaugiasi ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis: „Tai vienareikšmė opozicijos pergalė. Jei skaičiuotume merus, tai opozicinių partijų merų skaičius – 32, o jei „tvarkiečius“, „socdarbiečius“ ir „valstiečius“ sudėtume, jie turi 11 merų. Tai beveik tris kartus skiriasi merų skaičius. Tai visos pastangos, kurias dėjo komitetai, ypač „valstiečiai“, susidoroti su tradicinėmis partijomis, nepasiteisino.“ (Apie komitetų svarbą arba pavojų demokratijai – kitą kartą.) Ar derėtų TS-LKD pirmininkui G. Landsbergiui padėkoti už pagrįstą komplimentą? Taip, jeigu esame civilizuota partija.
Taigi, „karbauskininkai“ skaudžiai nusvilo. Priešrinkiminis LVŽS partijos vado R. Karbauskio šūkis „Mes laimėsime visus rinkimus!“ šiandien skamba, švelniai tariant, nepagrįstai. Kaip ir LVŽS premjero ir kandidato į prezidento postą S. Skvernelio nenutrūkstantys nusikalbėjimai. Bet tai kita istorija, neturinti politinės ateities. Savivaldybių ir merų rinkimai parodė, kad ją turi atsinaujinanti Lietuvos socialdemokratų partija.