Ir ypač, kai melą, dezinformaciją skleidžia politikos grandas, buvęs premjeras G. Kirkilas bei, deja, ant žemiausios nepadorumo pakopos stovintis LVŽS pirmininkas R. Karbauskis. Pastarasis visuomenės akyse yra dar ir Naisių kolchozo pirmininkas bei patologinis melagis. Tai visi seniai žino.

Na, ir kodėl staiga ponams parūpo tapti šerlokais holmsais, neva siekiančiais išnarplioti jų pačių nemokšiškai sukurptą ir jau pačių „atskleistą“ socialdemokratų detektyvą? Jų šmeižtas toks primityvus, o motyvas labai aiškus – diskredituoti Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Kam reikia šito nejuokingo farso?

Arba štai naujausias R. Karbauskio išpuolis: „LSDP nėra socdemai, nes neparėmė valstybinės vaistinės idėjos.“ Pusę tiesos tiesa netampa. Tiesa, LSDP neparėmė karbauskinikų neadekvataus skaičiams pasiūlymo. LVŽS ketverius metus buvo pasidėjusi šią idėją į stalčių, bet sukruto dėl noro parodyti savo „kairuoliškumą“. Tik projekte nėra jokių skaičių patvirtinančių karbauskininkų „ant greitųjų“ sukurptos idėjos gyvybingumą. Nenurodytas joks veiklos modelis, nei finansai. Na, kaip ir įprasta primityviems populistams.

Kitaip tariant, eilinį kartą matome neatsakingą, lėkštą politikavimą. Nesimato jokių prielaidų „pigumui“ dėl įsigijimų procedūrų, dėl kainodaros nelankstumų ir t. t. Siūloma ne valstybinė įmonė, užsiimanti vaistų prekyba, o sveikatos įstaigų sandėlių atidarymas su visu išliekančiu griozdišku reguliavimu. Prieinamumas vaistų nedidėja, nes ligoninėse tas vaistines daro, jos gi rajonų centruose, kur ir taip konkurencija tarp vaistinių yra.

Akivaizdu, kad karbauskininkai panikuoja ir priežastys yra kelios: pirma – rinkėjų simpatijos LVŽS partijai nesustabdomai krinta žemyn; antra – LDDP (ar kaip jie ten vadinasi) jau seniai yra politiniai lavonai ir jų balsas, deja, sklinda iš politinio sąvartyno, todėl nervai nebelaiko.

Yra dar viena priežastis, esminė: Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) daugelio nuostabai pakilo iš pelenų ir tapo trečia įtakingiausia Lietuvos politine partija. Antraip nei LVŽS ir G. Kirkilo partijos, LSDP ne tik sugebėjo save reformuoti, sugrąžinti socialdemokratines idėjas bei ideologiją, bet ir dalinai atgauti savo rinkėjų pasitikėjimą.

Prisiminkime toli gražu ne šviesius LSDP ir LDDP sąjungos laikus. Laukinė dešiniųjų kapitalizmo politika suklestėjo; būtent dėl to Lietuva prarado apie milijoną gyventojų. Tuometinės LSDP partijos puota maro metu buvo tokia ciniška, kad bereikėjo tik dar ir pasistatyti sau rūmus. Taip ir buvo padaryta – pradėti statyti šimtus milijonų kainuojantys Valdovų rūmai, per patį sunkmetį, tuo metu, kai Lietuvos ligoninės ir mokyklos atrodė daug baisiau nei Švedijos kalėjimai. Kai Santariškių vaikų ligoninėje buvo kiauri langai, o vandens čiaupai ir klozetai dar užrūdiję nuo tarybinių laikų. Kur jau ten santechnika, net tualetinio popieriaus ar elementariausio lignino nebuvo ir tokia situacija tęsėsi metų metus. Faktus, jog tuometiniams LSDP vadovams buvo nusispjaut į žmones, būtų galima vardyti ir vardyti.

Bet turbūt pats didžiausias nusikaltimas buvo tai, kad jie visiškai nuvertino tikrąsias socialdemokratines idėjas, o Lietuvos gyventojai prarado rimtą alternatyvą dešinei politikai. Tuo pačiu buvo suduotas smūgis apskritai visuomenės pasitikėjimui klasikinėmis partijomis.

Kai socialdemokratai žada socialdemokratinę politiką, bet vietoje jos vykdo dešiniąją (nukreiptą prieš rinkėjų teisėtus lūkesčius), visuomenė jaučiasi išduota. Kalbu apie tą visuomenės dalį, kuri svajoja ne apie popierinę, o realią gerovės valstybę ir apie deramą požiūrį į tuos, kurie tai valstybei labiausiai turėtų rūpėti.

Šiandienos LSDP vadovai ir partijos nariai pamoką išmoko ir ji yra vertybinė: politika nėra Maroko turgus, kuriame galima maustyti pirkėjus iki begalybės. Aukščiausio lygio politinė kultūra yra tiek pat apčiuopiama kaip ir euras kišenėje, jeigu dar kas nesuprato. Kuo žemesnė politinė kultūra, tuo skaudžiau ji atsiliepia eilinio piliečio piniginei. Būtent tai ir matome šiandien, kai per Lietuvą – it koks blizgantis neekonomiškas Karbauskio džipas – pervažiavo LVŽS ir partneriai. Jų primityvaus populizmo ir neatsakingumo dėka turime didžiausią skolą Lietuvos naujausioje istorijoje.

Mėtyti žmonėms trupinius nuo stalo prieš rinkimus nėra sąžininga politinė kultūra. Ji taip pat neturi nieko bendro su kairiąja socialdemokratine ideologija, kuriai tarsi atstovauja Komunistų partijos anūkai – Kirkilas su savo partine kuopele. Verygiškai mokėti tūkstančius savo artimiausiems darbuotojams (patiems neišbrendant iš nešvarių pirkimų skandalų), o tuo tarpu pridėti tik tris (3) eurus mokytojams prie algos, ant skurdo ribos laikyti kultūros darbuotojus, mūsų visuomenės smegenis – profesūrą, kitas visuomenės grupes – na, čia jau ciniškumas peržengia visas ribas.

Bet apetitas kyla bevalgant, nesinori nueiti nuo lovio nors tu ką, o tuomet griebiamasi bet ko, kad tik pelnytų rinkėjų balsus – imama iš skolintų pinigų ir barstoma negalvojant apie ateitį. Konkurentų šmeižtas ir melas viso to priešrinkiminio farso dalis. Pažiūrėkime įdėmiau, kokia gi LVŽS ir Kirkilo kuopelės propagandinė „dainelė“? Girdi, po rinkimų LSDP eis į koaliciją su TS-LKD. Ir kad viskas esą jau sutarta. Na, taip, jeigu jau G. Kirkilas sako, tai jis žino, juk jis kadaise bendrai su dešiniaisiais valdė Lietuvą ir paliko ją be cento pačiame ekonominės krizės įkarštyje.

O dainelės priedainis? Tipiškai primityvus karbauskiškas, maždaug: LSDP mūsų ant kelių prašė eiti į koaliciją su jais po rinkimų, bet mes, matote, atsisakėme. Dar keli panašūs „posmai“ iš sąmokslo teorijos srities „žlugęs susitarimas tarp LSDP ir TS-LKD nuversti „kairiųjų“ vyriausybę“.

Pone G. Kirkilai, ar galima įrodymus? Vardais ir pavardėmis nurodykite, kas kūrė „Palucko protokolus“? Suprantu, kad visą savo komunistinę politinę „kultūrą“ partijoje vykdėte visiškai taip pat, kaip tai šiandien daro V. Putinas ir A. Lukašenka: tik grupelė išrinktųjų 30 metų valdė nusavintą LSDP nepotizmo ir klientinių santykių būdu, ir kurioje žodis „demokratija“ buvo totaliai ištrintas.

Skaudu netęsti šios pačiam įprastos politikos, ar ne taip? Su G. Palucko atėjimu atsivėrė kelias į LSDP valdymą ideologiniams, sąžiningiems socialdemokratams ir šis faktas iki sielos gelmių išgąsdino apsimetėlių kairiaisiais LVŽS koaliciją. Juk visai gali būti, kad jiems teks gultis po socialdemokratais. Tokia galima ateitis kelia LVŽS didžiausią siaubą. Mat dalintis valdžia šioms vidutinybėms yra tas pat, kas Lukašenkai jos atsisakyti. Todėl ir toks neadekvatus šių veikėjų elgesys LSDP atžvilgiu.

Gali sukti uodega, meluoti, išsisukinėti, bet su matematika nepasiginčysi. Štai naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 22–rugsėjo 4 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, daugiausia per praėjusį mėnesį paaugo būtent Lietuvos socialdemokratų partijos reitingai. Už juos teigė ketiną balsuoti 13,3 proc. respondentų, Už LVŽS 14,3 proc. („Spinter tyrimai“ rugsėjo 16–26 dienomis atlikta apklausa rodo LVŽS 14,1, LSDP – 8,4). Visas LSDP potencialas dar neparodytas. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad LSDP rankose yra rimtas derybinis koziris.

O kaip žmonės reaguoja į G. Kirkilo vadovaujamą partiją? Ji tesulaukė tik 2,2 proc. žmonių pasitikėjimo. Tuo viskas ir pasakyta. Todėl ir vaidenasi jiems „susijungimas“ su LSDP, nors patys ir vanoja partiją melais, dezinformacija ir pačių sukurptais detektyvais. Nesu girdėjęs, kad jaunikis atėjęs pirštis pas jaunąją iškoneveiktų ją visokiais žodžiais ir po to tikėtųsi vis vieną išgirsti jos laimingą „Taip!“ Pakartosiu LSDP poziciją: tik rinkimai parodys tikrus laimėtojus ir pralaimėtojus. Todėl nesąžininga spekuliuoti, kas su kuo eis, tai yra dalintis nenuduobto liūto kailiu. Viena aišku ir nekelia abejonių: su TS-LKD „vedybų“ nebus.

O karbauskininkai? Kaip ten sakoma? „Neįsižadėk lazdos, terbos ir turmos“. Kitaip tariant, šiai partijai vadovaujant apsimetėliams neišpažįstantiems jokios ideologijos išskyrus valdžią ir eurą, teks gerokai susitaikyti su numanoma tikrove. O ji tokia: nedegink tiltų, nes nebus nei kur atsitraukti, nei į ką atsiremti.

Tiek apie trolinimo meną, kurio šiame komentare nenaudoju, nes kokie faktai skaudūs bebūtų, bet geriau tiesa nei melas. O Vilniuje, kaip kartą esu pastebėjęs, šiandien reikia būti bepročiu, kad sutikęs tiesą prie Seimo ar Vyriausybės, ją atpažintum.