aA
V. Valiušaičio straipsnis „Melo voratinklyje – antinacistinė ir antisovietinė rezistencija“ skirtas sovietinio dezinformacijos meno analizei. Tikrai reikalinga tema. Bet ir vėl „įtraukiamas“ kpt. J. Noreika, ir vėl argumentuojama taip, lyg jokių dokumentų, rodančių J. Noreikos kolaboravimą su naciais, jo karininko priesaikos sulaužymą, jo artimą bendravimą su žydų žudikais neegzistuotų.
© DELFI / Andrius Ufartas

Deja, tie įrodymai egzistuoja, nori šito ar nenori V. Valiušaitis. Taigi, paneigiant patvirtintus faktus, nusižengiant moraliniams ir etiniams principams, humanistinėms vertybėms, siekiama demokratinei visuomenei primesti susitepusio didvyrio garbinimą. Taip sąmoningai ar ne reikalaujama pateisinti fašizmo bei nacizmo ideologiją. Tačiau šių ideologijų šlovinimą ar pateisinimą draudžia Lietuvos įstatymai.

Pusiau melas nėra tiesa. Vienas istorikas kaip šaltinis nėra objektyvumo norma. Be sovietinių šaltinių yra aibės kitų, kaip yra ir kitų – sovietinės dezinformacijos nepaveiktų istorikų darbų. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo genocido nusikaltimų apibrėžimo atmetimas nepateisina nusikaltimo. Nacistinės ideologijos šalininkai negali vadintis antinacistais. II PK metais fašistinės Lietuvos nacionalistų partijos, LAF-o ir LNP „antinacistinis pogrindis“ Lietuvoje buvo toks tylus, kad jis neišgelbėjo nei vieno žydo ir nenukovė nei vieno nacio. O balinti karininko mundurą pateikiant kaip pavyzdį popiežiaus Pijaus XII „tylią“ žydų gelbėjimo politiką yra nepagarba pačiam popiežiui. Mat kpt. J. Noreika ne tik kad neišgelbėjo nei vieno Lietuvos žydo, bet dar ir pusantrų metų buvo atsakingas už žudomų žydų turto grobimą ir vos ne kasdien spaudė rankas žydų žudikams.

Šioje vietoje, remiantis V. Valiušaičio mąstymo modeliu, siūlau pažaisti nelinksmą retorinį žaidimą „Sukeiskime vietomis“. Taigi, tiesiai šviesiai: jeigu kpt. J. Noreika būtų buvęs sovietų kolaborantas, pusantrų metų atsakingas už įkalintų lietuvių (tikslu nužudyti ir jau masiškai žudomų) prigrobtą turtą ir jo porcialiavimą, ar toks kolaboravimas būtų pateisinamas? Ar būtų pateisintas tokio karininko kasdieninis artimas bendravimas su ką tik tūkstančius lietuvių nužudžiusiais veikėjais? Ar Autorius sutiktų įvardinti antikomunistiniu pogrindžiu organizaciją, kurios karininkai išpažintų komunistinę ideologiją ir nebūtų iššovę nei vieno šūvio prieš komunistinį okupantą?

Juk nėra nei vieno dokumento, rodančio, įrodančio, kad kažkas bent įsakė karininkui infiltruotis į nacių gretas. Kaip ir nebuvo jokio įsakymo infiltruotis į sovietų armijos gretas, kuriose jis, karininkas, tarnavo 1940 metais. Juk kai kurie kariai ir karininkai tikrai priešinosi jų inkorporavimui į sovietų kariuomenę, todėl sumokėjo už tai laisve arba gyvybe. Ar vis dar Autorius mano, kad nebuvo sulaužyta Lietuvos karininko priesaika? Juk karininkas visada turi pasirinkimą, tai yra Dievo duotą laisvą apsisprendimą. Kaip ir mums šiandiena duotas pasirinkimas, remiantis faktiniais aptariamo asmens veiksmais spręsti, ar anas vertas viešo pagerbimo ir pavyzdžio jaunajai kartai.

Ir šio nelinksmo žaidimo pabaigai: o ką, (kaip buvęs sovietinis pilietis), Autorius manytų apie JAV lietuvių istoriką, 1968 metais laisvai važinėjantį po Varšuvos pakto teritoriją Rumuniją, Vengriją, Rytų Vokietiją, Čekoslovakiją, Bulgariją? O pasiekęs Lenkiją iš jos laisvai atvyksta net į Lietuvą? Juolab kad į sovietiją grįžta, anot sovietinio žargono, pabėgusių „buržuazinių nacionalistų“ sūnus. Dar priedo tik ką laisvai pabuvojusį Čekoslovakijoje, Prahos pavasario kruvino numalšinimo metu. Taip, kalbu apie istoriką Augustiną Izdelį, regis, vienintelį V. Valiušaičio šaltinį, balinantį susitepusį karininką.

Dabar apie šešis V. Valiušaičio keliamus klausimus, į kuriuos pats ir atsako. Norėčiau pateikti savo atsakymus.

Ar Jonas Noreika (1946 m. NKVD tardytojams patvirtinęs, kad 1941 m. dalyvavo birželio sukilime ir dirbo Šiaulių apskrities viršininku) buvo kaltinamas talkininkavimu hitleriniams okupantams ir kolaboravimu su naciais? Autorius atsako, kad ne. Anot jo, to meto politinėse bylose tokie kaltinimai buvo „įprasta praktika“. Atsakau: sovietinių 1944–1953 metų teismų „įprastos praktikos“ buvo kelios. Pavyzdžiui, žydų žudikus sovietų tribunolai įvardindavo „sovietų žmonių žudikais“. Ir jeigu tie žudikai nebuvo partizanai, juos nuteisdavo 5–25 metams... už talkinimą nacių okupantams. Partizanus kankino ir šaudė. J. Noreika partizanu nebuvo. Ir žydų pats nešaudė, tokių įrodymų nėra. Įdomu: anksčiau visuose savo straipsniuose ir paskutiniame taip pat su užsidegimu įrodinėjęs sovietų teismų nepatikimumą, Autorius staiga nusprendžia jais pasitikėti. Kodėl?

Ar normalu, praėjus daugiau kaip 70 metų po asmens žūties, kaltinti „priesaikos nesulaužiusį“ Lietuvos karininką? Atsakymas – taip. Jis kario priesaiką sulaužė, ir ne vieną kartą. Juk kalba vyksta apie pavyzdį mūsų šiandienos kariams ir karininkams. Todėl negali būti dviprasmiškai suprantamų priesaikų.

Ar Šiaulių apskrities viršininko įgaliojimai aprėpė klausimus, susijusius su egzistenciniu žydų bendruomenės likimu? Atsakymas – ne. Tikrai, neaprėpė. Tačiau J. Noreika, antraip nei šio amoralaus posto atsisakęs I. Urbaitis, Šiaulių apskrities viršininku dirbo visus pusantrų metų. Tokiu būdu jis padėjo naciams išspręsti egzistencinius žydų klausimus plėšiant bei išpardavinėjant nužudytų ir dar gyvų žydų turtą. Žinodamas, kad ir likę gyvi bus sunaikinti. P. S. Apie vykdomas žydų žudynes žinojo net netoli žudynių vietų gyvenę paaugliai.

Ar Jonas Noreika asmeniškai užvaldė kokį nors iš žydų paveržtą turtą? Atsakymas – taip. Juk gatvėje negyveno? Jis gyveno nužudytų žydų name. Jo asmeniškai pasirašytuose dokumentuose nurodoma pasirūpinti „liuksusiniais“ baldais, medžiagomis“ ir taip toliau.

Ar Šiaulių apskrities viršininkas turėjo teisinių ir administracinių priemonių, kuriomis būtų galėjęs paveikti žydų likimą? Atsakymas – taip. Galėjo nesiimti šito darbo. Bet, būdamas dokumentuotas antisemitas bei fašistinę ideologiją išpažįstančio pogrindžio dalyvis, nusprendė toliau vykdyti savo juodą darbą. Dirbo visus pusantrų metų. Per šį laikotarpį buvo išžudyti beveik visi Lietuvos žydai. J. Noreikos valdomoje apskrityje – tūkstančiai žydų. Įdomu: kas iš Lietuvos istorikų LAF-o ir LNP fašistus pavertė antinaciais?

Ar Šiaulių apskrities viršininkui buvo pavaldi vietos policija ir saugumas? Atsakymas – ne. Bet – J. Noreikos jurisdikcijoje buvo algų išmokos jiems. Bet – jis taip pat buvo Telšių apskrities LAF-o vadas. Ši organizacija leido žiauriai antisemitinį laikraštį „Žemaičių Žemė“. J. Noreikos idėjinis ir faktinis bendradarbis Plungės žydų žudikas ir Plungės lietuvių karo komendantas Povilas Alimas ir jo būrys 1941 metų liepos 12–13 dienomis išžudė 1800 vaikų, moterų, vyrų. LGGRTC ir istorikas A. Rukšėnas faktą patvirtina. Argumentai „lietuviai neorganizavo žydų žudynių“, „kalti naciai“ ir panašiai yra skirti pasiteisinimui ir net pateisinimui. Ir avinui aišku, kad be nacių žydai žudomi nebūtų buvę, kaip ir be komunistų lietuvių ir žydų nebūtų trėmę į Sibirą. Bet kažkas žudė ir kažkas trėmė, kažkas išdavė Lietuvą sovietams ir kažkas kolaboravo su jais ir su naciais.

J. Noreikos mito gynėjų beletristiniai „argumentai“ yra tiek atgrasūs, kad jais besinaudojantiems teks ilgai plauti savo sąžinę po demagoginio tango su ja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Pravieniškių mafija“: išskirtinė slaptu informatoriumi paversto kalinio išpažintis (14)

Daugybę metų Pravieniškių pataisos namuose siautėję aukščiausioms kalinių kastoms...

Pramogos Vokietijoje pigesnės nei Lietuvoje: akys raibo nuo pasiūlymų (66)

Vieną negražią dieną, tingiai beieškodamas pigesnių savaitgalinių kelionių idėjų, aptikau...

„Sports Illustrated“: sužvėrėjęs Sabonis neįsivaizduoja žaidimo „puse kojos“ ar 50 proc. (2)

Vienu iš Indianos „Pacers“ komandos lyderių tapęs 22 metų Domantas Sabonis šį sezoną...

Indrė Makaraitytė. Kai blaivus protas išeiginėje, ateina Puidokas (220)

Pernai užregistruotas 8181 asmuo, nukentėjęs nuo smurto artimoje aplinkoje. 80 proc. iš šių...

Bičiuliai, draugai ir gerbėjai atsisveikina su netikėtai mirusiu teatro genijumi Eimuntu Nekrošiumi (19)

Žinia, kad lapkričio 20-ąją anapilin iškeliavo vienas garsiausių Lietuvos teatro režisierių...

Į vieną labiausiai izoliuotų pasaulio kampelių įžengusį amerikietį ištiko baisus likimas (18)

Indijos Andamanų salose, kurios yra tarp labiausiai izoliuotų pasaulio kampelių, nuo valstybės...

Psichoterapeutas apie garsenybes patobulintais veidais: nepavydžiu nė vienam, nes jie – vargšai ir vergai

Pažiūrėkite į garsenybių su labai gražiai „padarytais“ veidais gyvenimą ir nepavydėkite,...

Paskelbė 7 geriausius metų automobilius: pateko ir elektromobilis

22-ą kartą Lietuvoje rengiamo konkurso „Metų automobilio 2019“ organizatoriai paskelbė...

Vilniuje jau kyla Kalėdų eglė: ji bus įspūdinga, bet savivaldybė kortų vis dar neatskleidžia (17)

Vilniuje , Katedros aikštėje, jau nuo lapkričio 17 d. kyla laukiamiausia šalies kalėdinė eglė....

Po incidento mokykloje įspėja visus tėvus: noras apsaugoti vaikus gali prišaukti rimtų nemalonumų (66)

Prieš savaitę vienoje Vilniaus mokyklų buvo pripurkšta ašarinių dujų, dėl to medikų pagalbos...