aA
Pranešimai apie vykstančią robotizaciją tampa tokie dažni, kad pradedame jų nebepastebėti. Tačiau už statistikos slepiasi kita, daug svarbesnė žinia – traukiasi nekvalifikuotų darbuotojų poreikis.
Antanas Guoga
Antanas Guoga
© DELFI / Kiril Čachovskij

Skelbiama, jog dėl automatizacijos 57 proc. darbo vietų yra rizikoje išnykti. Pagal šių metų pradžioje „Sodros“ pateiktą statistiką, didžiausia Lietuvos žmonių dalis dirba parduotuvių pardavėjais, sunkvežimių vairuotojais. Deja, bet greitai jų nebereikės. Juos pakeis savitarnos kasos ir bepiločiai automobiliai. Skamba grėsmingai? Tik ne aukštą kvalifikaciją turintiems specialistams.

Ir čia jau nepakaks praeito amžiaus vadovėlyje pasiskaityti, kaip veikia kompiuteris arba, dar blogiau, tris pamokas drožinėti žvakidę ar iki negalėjimo tiesiog dailinti rašyseną. Gaila, kad Lietuvos mokyklose tai vis dar vyksta ir čia nėra kuo didžiuotis. Pirmieji žingsniai – sutelkti dėmesį į technologinių įgūdžių ugdymą. Rankdarbių pamokas keičiame programavimo pamokomis, jų metu modeliuojame interneto puslapių dizainus, kuriame mobiliąsias programėles ar konstruojame robotus. Idėja paprasta kaip 2x2, tačiau ko trūksta mokytojui, mokyklai, galiausiai pačiai Lietuvai, kad tai taptų kasdienybe?

1. Nemotyvuotas jaunimas = jaunimas be ateities

Šalies jaunuoliai turi teisę žinoti, jog pasaulis daug platesnis nei jų miestelis ar rajonas. Yra daug istorijų, kada jaunų, talentingų vaikų svajones sugniuždo aplinkinių trumparegiškumas, patyčios. Taip, kai kuriose provincijose domėtis technologijomis nemadinga. Kietas esi tik tuomet, jei geri ar už kampo parūkai. Kodėl? Nes kitokių, sektinų pavyzdžių aplink tiesiog nėra. Ir tai esminis argumentas, kodėl būtina vaikus atsivežti į tokius renginius kaip #SWITCH!. Čia jie paliečia išradimus, vaikuose gimsta smalsumas, atsiranda proga pabendrauti su plačiau mąstančiais mokslininkais, verslininkais, startuolių jaunimu. Ir štai tada, tikiu, cigaretę pakeičia micro:bit kompiuteriukai ar svetainių programavimo pradžiamokslis.

2. Startuoliai neturi terpės reikštis

Ko reikia verslui, kad jis judėtų? Pirma, turėti gerą idėją. Antra, suburti ryžtingą komandą ir trečia, rasti mentorių, patarėją, investuotoją. #SWITCH! ir yra sumanytas kaip verslo pradžios akceleratorius. Hakatono metu gimsta idėjos, susiburia komandos, atsiranda palaikymas. Žvelgiant iš startuolių pozicijos, jiems vis dar trūksta ambicijos. Lietuvos rinka maža, todėl svarbu matyti plačiau ir statyti tiltus į užsienio rinkas. Valstybė prie to prisidėti gali daugeliu būdų – skatinti jaunus inovatorius burtis į komandas, organizuoti tarptautines kontaktų muges, steigti verslo akceleratorius, bendro darbo centrus, galiausiai inicijuoti finansinio raštingumo švietimo veiklas.

3. Mokyklose trūksta strategijos ir tęstinumo

Valdantieji gali dar ilgai vieni kitiems stumdyti švietimo reformos projektus ir nieko nenuveikti, todėl patys privalome imtis veiksmų. Šiemet #SWITCH! dalyvavo švietimo ekspertai iš Suomijos, JAV, Australijos. Tikiu, kad ne vien mokytojai pasisėmė pažangių idėjų, bet ir sprendimų priėmėjai – mokyklų direktoriai, švietimo patarėjai turėjo apie ką susimąstyti. Nors šiandienos mokyklose atsiranda vis daugiau inovacijų – išmanių lentų, 3D spausdintuvų, – tačiau jomis naudojamasi vos ne tas pačias užduotis iš pratybų spręsti. Tam, kad technologijos turėtų naudos, būtinas integruotas jų pritaikymas į visus mokomuosius dalykus. Dailės pamokoje atspausdiname sumodeliuotą 3D kubo dizainą, o matematikos pamokoje apskaičiuojame jo tūrį. Pasitelkus vaizduotę, jų galima prigalvoti šimtus.

4. Trūksta inžinierių, programuotojų, kitų technologinių sričių specialistų

Tarptautinių renginių, kaip #SWITCH!, metu vienoje vietoje susitinka verslas, sprendimų priėmėjai, investuotojai. Čia aktyviai reklamuojam šalies jaunimą ir profesionalus. Tačiau, kalbant tarp mūsų, problemų turime ir privalome susikaupti, kad kvalifikuotų specialistų stygius neatbaidytų investuotojų, t. y. aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrėjų. Aukštojo mokslo sektoriuje lėšos vis dar skiriamos perteklinius specialistus ruošiančioms studijų programoms. Vietoj to, daugiau dėmesio reikėtų skirti technologiniam ugdymui, pavyzdžiui, kolegijose ir profesinėse mokyklose. Skirti daugiau lėšų kryptingoms karjeros planavimo veikloms, specialistų perkvalifikavimui, sudaryti palankias sąlygas verslui tapti dalininkais profesinėse mokyklose ir kartu pasiruošti reikalingus specialistus. Darbo rinka keičiasi žaibiškai ir, pavyzdžiui, po dviejų metų tėvystės atostogų į darbą grįžęs asmuo, gali nebeturėti skaitmeninei rinkai reikalingų įgūdžių ar žinių. Įsivaizduojate, kokia panika jį ištinka? To išvengtume, jei investuotume valstybės pinigus į dabarties bei ateities, o ne praeities profesijas.

Nepaisant viso to, turime daug potencialo. Lietuvos žmonės talentingi ir darbštūs, internetas čia vienas greičiausių pasaulyje, pirmaujame lazerių ir biomedicinos srityse, galima vardinti ir vardinti. Bene svarbiausia šiandien suprasti, kad uždarbis atsiranda ten, kur yra išsprendžiama rinkoje aktuali problema. Jei sugalvojame, kaip išspręsti problemą, tuomet galime užsidirbti. „Vinted“ išsprendė problemą, kur dėti dėvėtus drabužius. „Trafi“ – kaip susiorientuoti nepažįstamame mieste. „Boded Panda“ – kaip praskaidrinti savo laisvalaikį. Tai vos keli lietuviški pavyzdžiai, tačiau tikrai žinau, jei suteiksime jaunimui daugiau galimybių pažinti technologijų kūrimo, o ne tik vartojimo pasaulį ir įkvėpsime pokyčius švietimo sistemoje, lietuviškų sėkmės istorijų tik daugės, o mūsų vaikai ateityje uždirbs daugiau.

Antanas Guoga yra ELP grupės narys Europos Parlamente, dirbantis daugiausiai vieningos Europos skaitmeninės rinkos srityje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Praėjusios paros duomenys: užfiksuoti 1274 nauji užsikrėtimai, 32 asmenys mirė pasveikusiųjų - 2581 (150)

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1274 nauji koronaviruso atvejai. Nuo šios ligos mirė 32...

Maisto užsakymo platformų antkainiai tuština restoranų kišenes: pelningai dirbti neįmanoma (310)

Restoranų savininkai tapę situacijos įkaitais – per karantiną veikti negali, tačiau maisto...

STT: nuomos kompensavimo milijonai atiteko giminaičiams ir didiesiems prekybcentriams (96)

Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikta analizė parodė, kad 7 mln. eurų, t. y. maždaug trečdalis...

Kultūros atstovai nusivylę: jų prašymas, kad Seime kultūrai neturėtų atstovauti Petras Gražulis, liko neišgirstas (5)

Daugiau nei 700 kultūros atstovų prieš du mėnesius kreipėsi į Seimą, prašydami, kad Petras...

Joe Bidenas iškart atšaukė kelis Trumpo sprendimus Macronas: sveiki sugrįžę (34)

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pradėjo savo administracijos darbą pasirašydamas...

Seime – siūlymai mažinti maisto prekių kainas ir naujos lengvatos verslui (2)

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Eugenijaus Sabučio iniciatyva įregistruotos...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Neįtikėtinos karo istorijos: laimės kūdikis, kuris išsigelbėjo net įsiurbtas į skęstančio „Titaniko“ nasrus II dalis

Jeigu pamenate, pirmoje dalyje rašiau jog dalis rekrūtavimo punktų, ieškančių vyrų I-jo...

Natalija Bunkė prabilo apie internete išplitusį jos erotišką kadrą: visai Lietuvai parodė daugiau, nei norėjo

Televizijos laidų vedėja ir turinio kūrėja Indrė Stonkuvienė pradeda naują projektą –...

Prezidentūra: antros bangos pikas praėjo, tačiau ribojimus švelninti reikia labai palengva (83)

Antrosios koronaviruso ( COVID-19 ) bangos pikas praėjo, tačiau karantino ribojimus švelninti...