aA
Pensijos toks dalykas. Labai jautrus ir keliantis visuomenėje daug bangų. Iš pirmo žvilgsnio – tai viskas apie senatvę, bet iš tiesų – ne mažiau ir apie jaunus žmones. Kas iš politikų pakėlė pensijas, amžiais liks pagarboj (pagalvokit apie a. a. Brazauską), o kas mažino, reitinguose nusirito į apačias („Kubyyyliaus“ net ir priminti nereikia, iki šiol tūkstančiai burnoja). „Slidus paviršius“ tos pensijos. Bet šventai tikiu, kad kalbėti apie pensijas labai reikia, tai važiuojam.
© Asmeninio albumo nuotr.

Situacija

Nuo sausio 1 d. startavo pensijų reforma. Reforma, kuri iš principo yra aktuali kiekvienam žmogui. Juk anksčiau ar vėliau, pensijos rytas išauš kiekvienam. Kaip bebūtų keista, bet įsigaliojusios naujovės labiau aktualios ne tiems, kas šiuo metu jau gauna senatvės išmokas. Tai aktualiau tiems, kas vaikšto į hipsteriškas kavines ar siuntinėja video „Snapchat‘e“ ir visai nesuka galvos apie tai, kad kažkada neišvengiamai teks „Sodroje“ atsiimti pensininko pažymėjimą. Nors tą jauną galvą reikėtų pradėti sukti kuo anksčiau. Bet apie tai šiek tiek vėliau.

Pirma, atidžiau pasižiūrėkime į dabartinę situaciją. Ką padaro ši reforma? Ji nuima įtampą ir supriešinimą tarp „Sodros“ ir privačių pensijų kaupimo fondų. Dabar ir „Sodroje“, ir privačiuose fonduose senatvei kaupiantys žmonės niekuo nenukentės. Tiesiog turės ne vieną, o du lėšų šaltinius. Tai suteikia daugiau pasitikėjimo visa sistema. Didelis pliusas taip pat yra tai, kad pradeda veikti gyvenimo ciklų sistema, kuomet su amžiumi žmogaus sukauptos lėšos bus investuojamos vis atsargiau, taip sumažinant riziką pensinio amžiaus išvakarėse visas santaupas „prapilti“ nesėkmingoje investicijoje ir nebeturėti laiko jas susigrąžinti. Administravimo mokesčiai, kuriuos, kaip grietinėlę nuo pieno, be jokio vargo gausiai nusigriebdavo privačių fondų valdytojai, mažėja per pusę. Mokesčių mažėjimas, mano galva, visuomet yra geras dalykas. O šioje situacijoje – itin geras.

Esu ne kartą sakęs, kad minimali pensija turėtų pasiekti bent 450 eurų. Kuo greičiau. Išgyvename vieną geriausių periodų valstybės ekonominiame gyvenime.
Antanas Guoga

Ką dar reikėtų šioje sistemoje tobulinti? Pensijų fondas, nesvarbu, privatus ar valstybinė „Sodra“, priima investicinius sprendimus. Visi suprantame, kad tie pinigai, kuriuos visi draugiškai sunešame į pensijų fondus, neuždaromi seife. Jie yra įdarbinami. Kitaip tariant, fondų valdytojai sprendžia, kur ir kaip investuoti pinigus, kad žmonėms atneštų papildomų lėšų. Bėda ta, kad mūsuose pensijų fondų valdytojai lėšas investuoja be galo konservatyviai. Dar blogiau, kad investuojama į labai žemos grąžos produktus. Ir jau visai blogai yra tai, kad neinvestuojama arba beveik neinvestuojama Lietuvoje.

Kodėl Jungtinės Amerikos Valstijos turi pastoviai augančią ekonomiką? Aišku, yra daugelis priežasčių, bet viena esminių – pensijų fondų investicijos į vietines akcijas. Ne į užjūrio įmones savo pinigus amerikonai suinvestuoja, o į savas. Ir tai tampa papildomu kuru vis energingiau suktis JAV ekonomikos varikliui. Tas pat veikia Japonijoje. O mes, šalis, kuriai pačiai trūksta kapitalo, jį eksportuojame. Sakyčiau, nelogiška. Labai linkėčiau kuo greičiau ir kuo gausiau to papildomo „kuro“ mūsų ekonomikai šliukštelėti iš pensijų fondų pinigų cisternos.

Senjorai

Darbingo amžiaus žmonės išlaiko šiandieninius pensininkus. Galite sakyti: tai netiesa, juk žmonės visą gyvenimą dirbę, mokėję įmokas pensijų fondui, savo sumokėtus pinigus gauna. Nėra taip. Tais pinigais, kuriuos kažkada dabartiniai pensininkai sumokėjo mokesčių pavidalu, buvo išlaikomi tuometiniai pensininkai. Štai taip atsiskleidžia esminis pensijų sistemos principas – solidarumas. Jaunoji karta išlaiko senąją.

Greta koja kojon žengia kitas principas – progresyvumas. Taip, taip, tas pats progresyvumas, kurio taip norėtume apmokestinant turtą. Bet šiuo metu jį turime apmokestindami darbą. Tie, kas uždirba daug, ant savo pečių išlaiko tuos, kas uždirba mažai. Daugiau uždirbančio žmogaus įmokėta suma proporcingai daug didesnė, nei ta pensija, kurią tas žmogus gaus. Čia įvyksta didžiulis perskirstymas. Aš esu už tokį progresyvumą. Jis yra būtinas. Tokio proporcingumo atsisakius, labai daug žmonių liktų už ekonominio saugumo borto.

Pagrindinis klausimas, kaip užtikrinti padorų, orų gyvenimą senjorams, kurie jau niekada nesukaups lėšų savo oriai senatvei patys. Esu ne kartą sakęs, kad minimali pensija turėtų pasiekti bent 450 eurų. Kuo greičiau. Išgyvename vieną geriausių periodų valstybės ekonominiame gyvenime. Verslo logika sako, kad jei ekonomika auga, reikia investuoti. Jei neturi pakankamai lėšų – skolinkis.

Lygiai tas pats principas veikia ir valstybės lėšų valdyme. Finansų analitikai pasakys, dabar kaip tik puikus metas skolintis, o paskolintas lėšas investuoti į mūsų ekonomikos augimą. Be to, kurkime geresnes sąlygas verslui. Skatinkime regioninę ekonomiką, kad investicijos atitekėtų, ne tik į didmiesčius, bet ir į mažesnius miestus ir miestelius. Ta ekonomikos grandinė visais laikais garantavo didesnes pajamas valstybės kasai. O jei valstybės kasoje bus pinigų, tai ir pensijos galės augti.

Mes, bendruomenė kartu gyvenančių žmonių, privalome pasirūpinti savo senjorais. Tai yra mūsų garbės reikalas. Mano, jūsų, visų mūsų garbės reikalas, kad ta karta žmonių, kurie mums iškovojo laisvę, kurie pergyveno sovietmetį, tremtis, persekiojimus, žmogaus teisių suvaržymus, galėtų laisvai atsikvėpti ir išdidžiai pasakyti: „Už tokią Lietuvą kovojom“.

Jei tikrai norime, kad mūsų vaikai ne tik bandytų išgyventi, bet gyventų oriai, finansiškai saugūs ir pasitikintys savo ekonominėmis žiniomis, mes tiesiog privalome mokyklose ar/ir aukštosiose mokyklose išdėstyti finansinio švietimo pagrindus.
Antanas Guoga

Jaunimas

Dabar norėčiau, kad jauni žmonės, tie iš hipsteriškų kavinių ir „Snapchat‘o“ chatų sukoncentruotų dėmesį ir paskaitytų šią teksto dalį. Įsivaizduokite, kad vėluojate į egzaminą ir čia yra paskutinis skambutis, kuris jus pažadina startui. Jei jau dirbate, ar planuojate pradėti, sulig pirma diena pradėkite kaupti pinigus pensijai. Suprantu, kad norisi įsigyti „paskutintą“ iphone‘ą. Suprantu, kad labai trokštate kuo greičiau sėsti prie nuosavo automobilio vairo. Bet, būkit žmonės, ir paklausykit mano patarimo. Jūs privalote pradėti investuoti (ar kaupti investicijoms) jau dabar, nuo šios minutės.

Sakysit, nežinome, kaip tą daryti. Štai jums „špargalkė“. Pirmiausia, taupykite pinigus ir sukaupkite lėšų pradiniam nors ir mažiuko, bet nuosavo būsto įnašui. Čia yra pati geriausia pirmoji investicija jaunam žmogui. Antra, kaupkite ir „Sodroje“, ir tuo labiau privačiuose pensijų fonduose. Jei pirmojoje tikrai tik kaupsite pinigus, tai pensijų fonduose jūsų lėšas investuos. Ir būkite drąsūs, rinkitės investavimo į akcijas programas. Jūs dar tikrai turite laiko rizikuoti. Be to, jei jūs pervedate 3 procentus savo algos į pensijų fondą, tai valstybės dar prisimeta 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Trečia, dabar yra sukurta galimybė, kad darbdaviai gali jūsų susitartą procentą nuo atlyginimo kas mėnesį pervesti pensijų fondams. Ir tai niekaip neapmokestinama. Atlyginimas, kurį gaunate, yra labai stipriai apmokestintas, o čia gaunate tiek, kiek darbdavys jums išmoka. Įsivaizduokite, darbdavys nusprendžia jums pakelti atlyginimą 100 eurų. Jei šią sumą pridedu prie atlyginimo, į jūsų sąskaitą įkristų maždaug 55 eurai. Jei tą patį 100 eurų darbdavys pervestų į jūsų pensijų fondą, tai lygiai 100 eurų ten kiekvieną mėnesį ir nubyrėtų. Be jokio nuskaičiavimo. Suprantu, kad gal norėtųsi tuos pinigus gauti čia ir dabar. Bet iki pensijoms jums beliko tik 25 – 35 metai! Pats laikas atsibusti ir pradėti galvoti, iš ko gyvensite senatvėje.

O dabar suskaičiuokime. Į privatų pensijų fondą 3 procentus nuo algos kiekvieną mėnesį padedate jūs pats. 1,5 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio prisimeta valstybė. Dar ir darbdavys perveda, tarkime, jūsų susiderėtus 6 procentus. Tuomet jūs turite apie 9,5 procentus nuo jūsų algos kiekvieną mėnesį kapsinčius į jūsų pensijų fondą. Plius, turite ir „Sodros“ pensiją. Specialistai rekomenduoja senatvei kaupti bent 10 procentų nuo algos savo senatvei. Štai, be didelių pastangų įgyvendinate specialistų rekomendacijas. O jei dar pavyksta sutaupyti ir investuoti į nekilnojamą turtą, tai savo įpročio pas gerą baristą išgerti kavos nereikės atsisakyti net ir sulaukus pensinio amžiaus.

Ir pabaigai. Jei tikrai norime, kad mūsų vaikai ne tik bandytų išgyventi, bet gyventų oriai, finansiškai saugūs ir pasitikintys savo ekonominėmis žiniomis, mes tiesiog privalome mokyklose ar/ir aukštosiose mokyklose išdėstyti finansinio švietimo pagrindus. Finansinis švietimas leistų keičiantis kartoms pakeisti ir abejingumą savo finansinės ateities atžvilgiu. Akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, nekilnojamas turtas. Dažnam žmogui – tai tamsus miškas. O juk tereikia tik paaiškinti, kas ir kaip. Žmonės turi suprasti, kaip atsiranda pinigai. Jei bus supratimas, jei valstybė pasirūpins finansinio veikimo laisve ir saugumu, jei žmonės sąmoningai nuo pat jaunumės domėsis savo finansine ateitimi, žiūrėkit, ta pensija nuo 50 metų gali tapti visai ne utopija, o realiai įgyvendinamu tikslu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po Žiežmarių gimnazijoje kilusio skandalo mokytojai sušlubavo sveikata – tėvai sustoti nežada (429)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose itin greitai išplito mamos paviešintas garso įrašas, kuriame...

Krizę neigiantis Adomaitis tikisi mobilizacijos Suttonas – suspenduotas (6)

Veikiausiai ne išvyka į Berlyną Vilniaus „Rytui“ bus lemtinga kovojant dėl kelialapio į...

Irano aviacijos pajėgų vadas: esame pasiruošę karui žada Izraelį nušluoti nuo žemės paviršiaus (343)

Irano aviacijos pajėgų vadas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis pasirengusi karui su Izraeliu...

Iš pareigų pasitraukė 2 DELFI tyrimo centre atsidūrę įtakingi medžiotojai (32)

DELFI tyrimo centre atsidūrusio elitinio medžiotojų klubo „Girios” medžiotojai, regis,...

Vladimiras Laučius. Naujasis Nausėda: Grybauskaitės pamokos, Butkevičiaus komplimentai (231)

Baigia užaugti jauna lietuvių karta, kuri nuo gimimo klausosi svarstymų apie tai, ar Gitanas...

Į laisvę išleistas Airinas ėmėsi naujos veiklos – moko, kaip tapti „bebaimiu kalėjimui“ (250)

Praėjusių metų gruodžio viduryje iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo išleistas...

Kurtinaitis netrukus turėtų sugrįžti į „Chimki“ treneris – jau Maskvoje (30)

Šį sezoną be darbo buvęs Rimas Kurtinaitis netrukus vėl turėtų pradėti dirbti Eurolygoje –...

Kunigas: tuoktis bažnyčioje galima ir antrą kartą (2)

Anksčiau visi žinojo, kad prisiekti amžiną meilę bažnyčioje galima tik kartą, tačiau...

Atraskite Varšuvą: 3 muziejai, kuriuose verta bent kartą apsilankyti

Varšuvą lietuviai vis dažniau renkasi kaip savaitgalio išvykos kryptį. Lenkijos sostinė...

Monkevičius įvertino Žiežmarių mokytojos elgesį: reikia pasigilinti į elgesio priežastis (40)

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad vaikus per pamoką plūdusios...