aA
Gyvename išskirtiniu metu. Kad ir ką mums sakytų analitikai, istorikai ar kiti protingi žmonės, niekada iki šiol nebuvome panašioje situacijoje. Žinome, kaip ši COVID-19 pandemija prasidėjo, ryškėja kaip ir kodėl buvome jai nepasiruošę. Tačiau visiškai nežinome, kas bus toliau, kur keliaujame.
Andrius Vyšniauskas
Andrius Vyšniauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nežinome, ar tai bus nuolatinė, sezoninė ar greitai užsibaigianti pandemija. Nežinome, ar bus rasta vakcina ir vaistas. Nežinome, kada tai bus padaryta, jei bus padaryta. Nenutuokiame, kaip giliai ir stipriai tai paveiks mūsų ekonomikas, nes esame laisvo kritimo fazėje. Nematome ir nenutuokiame, koks gilus šis ligos sukelto skrydžio tarpeklis. Žinome tik tiek, kad tai nėra bedugnė. Kažkur sustosime ir atsispyrę vėl pradėsime kopti aukštyn.

Ir visgi. Nors ir nežinome dar daug, jau dabar turime pradėti ruoštis tam momentui, kai pasiekę dugną, pradėsime kapanotis aukštyn. Nebus tai lengva. Tai bus dar viena kova. Būtent todėl turime šiam etapui gerai pasirengti.

Pasiruošimas visados prasideda nuo įvertinimo ir analizės. Šią analizę noriu pradėti nuo bene svarbiausio mūsų valstybės sąrangos dėmens – mūsų demokratijos ir jos ateities. Mums reikalingi gerai veikiantys (pageidautina netgi geriau nei iki šiol) sprendimų priėmimo ir piliečių valios išreiškimo mechanizmai. Ir čia demokratija yra nepakeičiama. Kaip sakė Winstonas Chruchillis: „Demokratija yra blogiausia iš visų valdymo formų, tačiau nieko geresnio dar nesugalvota.“

Kodėl kalbu apie demokratiją? Kalbu todėl, kad būtent demokratija ir jos procesai gali būti kitu šios ligos pasekmių taikiniu. Neabejoju, kad visoje Europoje netrukus išgirsime balsus, kurie ragins suspenduoti parlamentų veiklas, neleisti kalbėti opozicijai, uždrausti rinkimus, cenzūruoti spaudą ar įvesti tvirtos rankos valdymą. Pamažu tokių balsų jau girdisi. Dar nedrąsių, bet jau yra.

Pažvelkime, kas dedasi aplink mus. Ką daro kaimynai, Europa ir pasaulis. Tikrai neapžvelgsiu visų valstybių ir nesistengsiu apimti visko, ką paminėtosios daro, o paliesiu tik tai, kas liečia demokratinių institucijų veiklą (parlamentai, spauda, rinkimai ir pan.).

Lenkija. Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 10 d. Opozicija ragina rinkimus atidėti, kai kurie kandidatai netgi sustabdė savo kampanijas. Tačiau vyriausybė ir jos remiamas prezidentas A. Duda to daryti neketina, o kaip tik didina kampanijos tempus pilnai išnaudodami pandemiją. Prezidentas yra smaigalyje visų svarbiausių veiksmų, tai jis praneša džiugias žinias (liūdnos paliekamos vyriausybei), tai jis rūpinasi žmonėmis, lanko ligonines, pasienį, mokyklas ir kitas ligos paliestas įstaigas
Visur jį seka TV kameros ir pirmiausiai tų kanalų, kuriuos kontroliuoja valstybė.

Štai vasarį valstybinis kanalas TVP A. Dudai paskyrė 17 valandų eterio (kaip prezidentui ir kandidatui). Kitiems dviem stipriausiems kandidatams: 30 minučių Piliečių platformos kandidatei M. Kidawa-Błońska ir 44 sekundes kairiųjų kandidatui R. Biedroń. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis rinkimai tampa visiškai nelygiaverte kova.

Neabejoju, kad visoje Europoje netrukus išgirsime balsus, kurie ragins suspenduoti parlamentų veiklas, neleisti kalbėti opozicijai, uždrausti rinkimus, cenzūruoti spaudą ar įvesti tvirtos rankos valdymą.
Andrius Vyšniauskas

Slovakija. Vasario 29 d. šalyje vyko parlamento rinkimai. Tuo metu šalyje buvo dar tik pirmieji COVID-19 ženklai. Rinkėjų aktyvumas buvo beveik 6 proc. didesnis nei anksčiau. Rinkimus laimėjo opozicija ir kovo 22 d. suformavo keturių partijų stiprią valdančiąją koaliciją.

Jungtinė Karalystė. Atšaukė gegužę vykti turėjusius vietos savivaldos rinkimus. Parlamento darbas nebus stabdomas. Argumentuojama tuo, jog net ir per pasaulinius karus parlamentas nenustojo posėdžiavęs. Britams tai yra pasididžiavimo savo demokratine sistema pavyzdys. Tiesa, yra ieškoma būdų kaip sename pastate užtikrinti socialinės distancijos laikymąsi ir balsavimą ne susiburiant ankštuose koridoriuose, o kitais būdais (taip, britai parlamento posėdžiuose vis dar balsuoja ne elektroniniu būdu, o fiziškai stodami į eiles arba ant popieriaus).

Jungtinės Amerikos Valstijos. Daugiausiai dėmesio dabar sulaukia Demokratų partijos pirminiai rinkimai. COVID-19 perėjus į pandemijos stadiją visi kandidatai sustabdė suplanuotus viešus renginius, o paskutiniai demokratų debatai vyko be žiūrovų. Ohajo, Luizianos, Džordžijos, Kentukio ir Marylando gubernatoriai į vasarą perkėlė pirminius rinkimus, kurie turėjo įvykti šį mėnesį. Demokratų partijos nacionalinio komiteto vadovas (nominalus partijos pirmininkas) Tomas Perezas paragino valstijas neatšaukinėti pirminių rinkimų ir išplėsti galimybes balsuoti paštu, nustatyti ilgesnes balsavimo valandas ir užtikrinti, kad nesusidarytų minios, eilės, būtų balsavimo vietose užtikrinamos sąlygos socialinei distancijai išlaikyti.

Daugelis valstijų, kurios nukėlė pirminius rinkimus, organizuos rinkimus balsuojant tik paštu. Tačiau išlieka klausimas, kaip toliau organizuoti rinkimų kampaniją, kai neįmanomas tiesioginis bendravimas su rinkėjais, kaip užtikrinti rinkėjų aktyvumą ir saugų balsavimą.

Kyla klausimas, kaip partijoms nominuoti kandidatus, nes tai turi būti daroma partijų suvažiavimuose. Galiausiai, JAV Konstitucija nenumato teisės nukelti rinkimus, todėl jie lapkritį tikrai įvyks. Tačiau pandemija sukelia daug galvosūkių, nes yra daugybė būdų, kaip galima manipuliuoti rinkimais – nuo tam tikrų grupių raginimo neiti į rinkimus dėl galimo apsikrėtimo iki fizinio balsavimo vietų sumažinimo. Būtent šie klausimai bus labai svarbūs artimiausiu metu. Stebėkime, nes tai aktualu ir mums.

Prancūzija. Kovo 15 d. turėjo pirmąjį municipalinių rinkimų turą. Visgi antrasis turas, turėjęs vykti šį savaitgalį, buvo nukeltas. Pirmame rinkimų ture rinkėjų aktyvumas nesiekė 50 proc. ir buvo istoriškai žemiausias. Akivaizdu, kad žmonės tokiomis sąlygomis bijo balsuoti.

Nyderlandai. Ministras Pirmininkas Markas Rutte pakvietė visas politines jėgas bendram darbui ir vienybės vyriausybei kovoje su COVID-19 pandemija. Opozicijos – socialdemokratų – parlamentaras Martinas van Rijnas, kuris ankstesnėje vyriausybėje ėjo sveikatos ministro pareigas, pakviestas eiti sveikatos priežiūros ministro, kuris bus atsakingas už COVID-19 pandemijos valdymą, pareigas. Jis jas eis laikinai, 3 mėnesius. Šis politikas buvo pasirinktas ne atsitiktinai, o įvertinus jo ilgametę patirtį sveikatos apsaugos sistemoje. Šią patirtį pripažino visų pagrindinių partijų lyderiai ir tai, kad jis yra opozicijos atstovas šioje situacijoje nevaidino jokio vaidmens. Tai – sveikintinas susitelkimo pavyzdys.

Kanada. Parlamentas balsavo dėl laikino savo veiklos sustabdymo (iki balandžio). Premjeras J. Trudeau yra saviizoliacijoje, nes jo žmonai yra diagnozuotas COVID-19 po konferencijos Jungtinėje Karalystėje. Tačiau J. Trudeau puikiausiai dirba iš namų, dalyvavo G7 vadovų posėdyje vaizdo konferencijos būdu, kasdien rengia vyriausybės posėdžius, kurie taip pat vyksta vaizdo konferencijomis. Kasdien nuo pievelės šalia namų J. Trudeau duoda interviu žiniasklaidai ir pilnai pateikia visą informaciją apie kovą su pandemija. Tai įdomus ir geras nuotolinio vyriausybės veikimo pavyzdys.

Izraelis. Kovo 2 d. turėjo trečiuosius per vienerius metus parlamento rinkimus. COVID-19 atvejų dar tuo metu šalyje nebuvo užfiksuota. Rinkimus įtikinama persvara laimėjo Premjero Benjamino Natanyahu „Likud“ partija. Tačiau ir vėl jai trūksta vos kelių balsų vyriausybės suformavimui.

Ir visgi įdomu tai, jog B. Natanyahu pasinaudodamas nepaprastąja padėtimi, kurią dabar paskelbė, uždarė ne tik šalies sienas, bet ir priėmė kitų keistų sprendimų. Jis sustabdė teismų ir parlamento veikimą. Teismų veiklos sustabdymas leido nukelti jo paties bylos, kurioje yra įtariamas korupciniais nusikaltimais ir kuri turėjo būti nagrinėjama kovo 17 d., svarstymą.

Suspenduodamas parlamento veiklą B. Natanyahu užkirto kelią pagrindiniam konkurentui Benny Gantzui ir jo „Mėlyna ir balta“ aljansui pabandyti suformuoti vyriausybę ar bent jau perimti įstatymų leidybos iniciatyvą. Visa tai opozicija perdavė nagrinėti konstituciniam teismui. Izraelio vyriausybė taip pat suteikė teisę vykdyti beprecedentę infekuotų piliečių (jų nustatymas lieka iššūkiu) sekimo operaciją su galimybe pilnai juos stebėti, skaityti visas žinutes, klausytis pokalbių ir pan.

Vengrija. Valstybė, kuri imasi bene griežčiausių sprendimų: nepaprastoji padėtis iki metų galo, visiškai užvertos sienos iškart, kai tik viskas prasidėjo, kalėjimo bausmės už neteisingos arba nepatikrintos informacijos apie COVID-19 skleidimą. Atrodytų, jog sprendimai išties neblogi, tačiau, pavyzdžiui, su informacijos skleidimo ribojimu bene pirmieji susiduria medikai, kuriems apribotos bet kokios galimybės kalbėti apie realią padėtį ligoninėse. Šalyje taip pat rimtai svarstoma dėl parlamento suspendavimo ir bet kokių rinkimų uždraudimo iki metų galo.

Iranas. Vasario 21 d. turėjo parlamento rinkimus. Po jų COVID-19 atvejų skaičius šovė beveik geometrine progresija. Apie 10 proc. parlamento narių diagnozuotas COVID-19, taip pat ir keliems ministrams. Šalis ilgai neigė apie atvejus ir ėmėsi nepakankamų priemonių. Panašu, kad būtent iš Irano pasklido daug infekuotųjų į kitas Artimųjų Rytų valstybes. Rinkimuose aktyvumas buvo vos 40 proc. (itin mažas) ir juos didžiule persvara laimėjo režimo šalininkai, fundamentalistai. Reformistų jėgos sutriuškintos ir išstumtos. Panašu, kad būtent jų rinkėjai arba neatėjo į rinkimus baimindamiesi viruso, arba jų teisė balsuoti buvo apribota remiantis pandemijos grėsme.

Rusija. Be abejo, Rytų carystėje viskas kontroliuojama ir viską jie atlaikys, atvejų mažai, tik šiais metais labai „gripo“ daug, jo komplikacijų nemažai. Ypač pneumonijų... Trumpai tariant, informacija slepiama, tikrieji duomenys slepiami.

Bet net ir reali pandemijos grėsmė nesustabdo Putino planuoti konstitucinį referendumą balandžio 22 d. Šiame referendume jis sau leis eiti pareigas iki 2036 m. Momentas šiam sprendimui tiesiog puikus. Gyvybės tikrai nesvarbios, o net jeigu bus mažesnis rinkėjų aktyvumas, tai jį bus galima paslėpti po baime dėl COVID-19. Taip pat esant ligai nebus leidžiama susiburti į protestus, gal net neleis stebėtojų, kad nesusirgtų, o prie balsadėžių tvarką galės palaikyti policija ar kitos tarnybos. Kad tik pašlovinimas vyktų kaip galima sklandžiau. Tvarka ir rezultatas bus užtikrintas. O ir Vakarai kovodami su pandemija neskirs tiek daug dėmesio Rusijai – žiniasklaida užtvindyta kitų žinių.

Abchazija. Na, čia „ant linksmumo“. Valstybė, kuri neegzistuoja, organizuoja prezidento, kuris neegzistuoja, „rinkimus“. Ilgai atidėliotas separatistų spektaklis, bet kaip tik nuspręsta surengti dabar, kovo 22 d. Esant tokiai padėčiai, kaip ir motulėj Rusijoj, kontrolė dar lengvesnė, rezultatai bus teisingesni.

Tai tik keletas įdomesnių atvejų ir pavyzdžių, apie tai, kas daroma. Yra gana akivaizdu, kad griežtų priemonių, kurios labiausiai apriboja piliečių laisves ir teises imasi tos šalys ir lyderiai, kuriuos priskiriame autokratiniams arba griežtos rankos režimams. Visgi nėra jokių įrodymų, kad autokratų arba „griežtarankių“ priemonės veiktų geriau nei demokratiškų šalių. Geriausiai tvarkosi Pietų Korėja, Japonija, Taivanas ir Singapūras. Pirmose trijose nėra jokių demokratinių suvaržymų, cenzūros ar didesnių pilietinių teisių apribojimų. Jos laimi, nes masiškai testuoja ir izoliuoja atvejus. Jie imasi teisingų medicininių priemonių. Singapūras lygiai taip pat, bet aišku jis nėra iki galo demokratiškas, nors šios pandemijos akivaizdoje, rodos, nebuvo problemų su informacijos slėpimu. Bent jau aš tokios informacijos neradau.

Įkvepia Nyderlandų ir Kanados pavyzdžiai. Pirmasis todėl, kad sunkioje padėtyje ieškoma plataus politinių jėgų sutarimo, siekiama tautos vienybės. Antrasis, nes rodoma lyderystė ne tik imantis gana plačios testavimo programos, bet ir rodant pavyzdį, kaip galima net ir vyriausybei dirbti vengiant kontaktų.

Grįžkime prie Lietuvos ir demokratijos apribojimų. Esminiai du klausimai: ar galima kokiu nors būdu suspenduoti Seimo darbą ir nukelti rinkimus?

Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato tokios situacijos, kurios metu neveiktų Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, teismai ir savivaldybių tarybos. Netgi karo atveju svarbiausios institucijos privalo veikti nepertraukiamai. Karo atveju (vienintelis atvejis) jų veikla gali būti pratęsiama iki karo pabaigos. Tokiu atveju karo veiksmų metu nereikėtų organizuoti rinkimų, jie turėtų būti organizuojami po trijų mėnesių nuo karo pabaigos.

Mūsų įstatymai numato, kad tokiais atvejais, kaip COVID-19 pandemija, yra galima skelbti ekstremalią situaciją, o jos pagrindu Seimas gali paskelbti nepaprastąją padėtį. Nepaprastoji padėtis leidžia, bet nenustato prievolės, apriboti kai kurias žmogaus teises ir laisves (privataus gyvenimo neliečiamumas; būsto neliečiamumas; teisė reikšti savo įsitikinimus; laisvė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją; laisvė kilnotis (keliauti); teisė vienytis į partijas, organizacijas; teisė rinktis į susirinkimus ir t. t.). Tačiau sprendimus dėl to turi priimti Seimas ir tie sprendimai turi būti proporcingi grėsmės lygiui, t. y. jei kažkas apribojama, tai turi tiesiogiai sietis su nepaprastąja padėtimi, jos mastu ir priežastimis.

Trumpai tariant, jeigu dėl pandemijos būtų sugalvota suspenduoti visuomeninių organizacijų veiklą, tai Konstitucinis Teismas greičiausiai išaiškintų, jog tokia priemonė nėra būtina ir proporcinga. O štai piliečių judėjimo atveju situacija kita. Tai yra proporcinga priemonė, nes ligos plitimas yra susijęs su mūsų judėjimu.

Šioje vietoje noriu užfiksuoti: nepaprastąją padėtį gali skelbti tik Seimas, kuris užtikrina demokratijos veikimą, ir visi apribojimai privalo būti proporcingi, nei vienas apribojimas su nepaprastąja padėtimi nėra įvedamas automatiškai.

Visa tai svarbu norint suvokti Konstitucijos tėvų sudėtus saugiklius, kurie užkerta kelią pagundomis riboti demokratijos veikimą. Turime gerą Konstituciją, kuri aiškiai sako, jog legalaus būdo nutraukti Seimo veiklą (pagrindinė atstovaujamosios demokratijos institucija) ir uždrausti ar nukelti Seimo rinkimus (pagrindinis atstovaujamosios demokratijos veiksmas, užtikrinantis valdžios legitimumą ir legalumą) nėra. Ribojimai galimi tik karo atveju, o dabartinė situacija nėra karo atvejis.

Kodėl apie visa tai kalbu? Pirmiausiai todėl, kad balandžio 11 d. Prezidentas privalės skelbti Seimo rinkimų datą (spalio 11 d.). Pamažu atsiranda kalbančių, kad reikia rinkimų nedaryti, juos nukelti ir t. t. Aiškiai supraskime – neorganizuoti rinkimų negalima, to tai reiškia, jog turime ieškoti būdų užtikrinti demokratinio proceso veikimą naujomis formomis.

Apie rinkimus ir demokratinių institucijų veikimą pandemijos sąlygomis jau kitame tekste...

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.7143

Top naujienos

Lukašenka atkirto Nausėdai: tegu užsiima savo virusu (134)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies patirtis...

Mirčių nuo koronaviruso – jau 9 (236)

Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius - 9, iš jų 6 iš Ukmergės. Visi mirusieji ukmergiškiai...

Policija pradėjo tyrimą dėl COVID-19 sergančios moters: rado lauke vedžiojančią šunį (7)

Klaipėdos apskrities policija ketvirtadienį pranešė, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl...

Skvernelis: tiems, kuriems prašymai ir raginimai nė motais, turėtų padėti baudos (1)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis po ketvirtadienį Vyriausybėje įvykusio COVID – 19...

Ieškoma būdų, kaip Lietuvai įsisavinti ECB kuriamus 750 mlrd. eurų (28)

Sprendžiant valstybei strategiškai svarbių įmonių finansines problemas, reikia įsteigti...

Veryga: turime ruoštis, kaip išeisime iš karantino 14 pacientų reanimacijoje (210)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje...

Lukašenka: bijau, kad mūsų neperdalytų be karo (99)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad „koronaviruso...

Nuotolinio ugdymo iššūkiai tampa nepakeliami: prašo nutraukti mokslo metus (544)

Daugiau nei 18 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, adresuotą Seimui. Prašoma atkreipti dėmesį...

Pandemijos akivaizdoje Orbanas užsimojo valdyti vienas, Europa skambina pavojaus varpais įspėja apie „perversmą“ (22)

Trečiadienį 13 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame...

|Maža didelių žinių kaina