Kai kalbame apie viešąjį sektorių, kuriam įtakos turi centrinės valdžios sprendimai, trumpam pasidžiaugiame, kad metų pradžioje didėjo bazinis atlyginimo dydis, tačiau niekas taip greitai neužsimiršta kaip faktas, kad tau neseniai pakėlė atlyginimą. Mano įsitikinimu, atlyginimų dydis ir darbo vietų skaičiaus augimas privačiame sektoriuje taip pat gali būti paskatintas.
Būdama valdančiosios koalicijos dalimi – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija pasiekė, kad Seime būtų pritarta Vyriausybės programos nuostatos dėl valstybės regioninės politikos sistemos tobulinimo įgyvendinimui, kad savivaldybėms būtų skirta lėšų ekonomikos plėtrai.
Yra tokia Lietuvos nacionalinės regioninės politikos „Baltoji knyga", ten įtvirtinta nuostata, kad būtina didinti savivaldybių vaidmenį, kuriant jų teritorijoje ekonominei plėtrai palankią aplinką. Pasiūlyta sudarant 2020 m. ir vėlesnių metų savivaldybių biudžetus, savivaldybėms taikyti finansinį rodiklį, kuriuo savivaldybės, neturinčios savaiminio ekonominio augimo požymių, būtų skatinamos už sąlygų verslo plėtrai sudarymą. Tai leis sumažinti atotrūkį tarp skirtingų Lietuvos regionų. Kitąmet planuojama savivaldybėms skirti 8,5 mln. eurų.
Jei tik pinigai bus panaudoti pagal paskirtį, o tikiu, kad taip ir bus padaryta, šis žingsnis leis finansiškai motyvuoti vidutinį ar mažesnį augimo potencialą turinčias savivaldybes siekti ekonominių rodiklių.
Savivaldybės būtų skatinamos už sąlygų verslo plėtrai sudarymą. Turėdami tinkamas ir patrauklias sąlygas verslui vystyti ar plėsti, verslininkai regionuose kurtų savo įmones, įdarbintų žmones, o specialistai gautų rinkoje konkurencingus atlyginimus – toks mūsų tikslas.
Mano minėtų lėšų savivaldybėms skatinti šaltinis būtų gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti valstybės biudžetui, padauginta iš 0,005. Tokios lėšos būtų neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonominiu sunkmečiu). Apskaičiuojama suma paskirstoma savivaldybėms, neturinčioms savaiminio augimo požymių, atsižvelgiant į tai, kokia grupei pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus priskirta savivaldybė; koks tai grupei apskaičiuotas svorio (svarbos) koeficientas.
Lėšų iš šio šaltinio negautų Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai, nes šios savivaldybės turi savaiminio augimo požymių – yra tankiai apgyvendintos miestų ekonomikos, kuriose įmonės, profesionalai ir gyventojai yra artimi teritoriškai ir sukuria tinkamą aplinką, kurioje idėjos, materialiniai ir finansiniai ištekliai tampa verslu, nešančiu ekonominę naudą.
Tokiose savivaldybėse spartesnis lyginant su kitomis teritorijomis ekonominis augimas vyksta netaikant papildomų regioninės politikos priemonių. Užimtumas iš esmės atitinka teritorinį maksimumą, o nedarbas yra žemesnis už natūralų. Nėra poreikio kurti daugiau darbo vietų. Ekonominę plėtrą veikia natūralūs aglomeracijos procesai, t. y. investicijos traukia investicijas, darbo vietos traukia darbo vietas.
Mes norime padalinti meduolių mažesnėms savivaldybėms, kurios galėtų šiomis lėšomis kurti palankią verslui aplinką, pritraukdami verslą, kuriantį darbo vietas. Tai konkretus mūsų žingsnis, nes esame įsitikinę, jog laikas visiems pereiti nuo kalbų prie darbų.