Po to sekė diskusijos radijo laidose, užsakomieji straipsniai, reportažai ir komentarai kitose medijose, kol galiausiai LR Konkurencijos tarnyba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) priėmė sprendimus atlikti tyrimus dėl šilumos ūkio situacijos Kaune. Seimo Energetikos komisija neliko nuošalyje ir jai taip pat sukilo rūpestis dėl kainų kilimo šilumos ūkyje, buvo skubiai sukviestas posėdis priežastims išsiaiškinti.
Įkaitusi situacija dėl prabangiausios tarp didmiesčių Lietuvoje kainos nesujaudino tik pačios Kauno miesto savivaldybės vadovų, kuriems nei šilta, nei šalta dėl esamos situacijos, svarbiau prasidėjęs slidinėjimo sezonas ir atostogos. TS-LKD frakcija sausio pradžioje pakvietė už Miesto ūkį ir energetiką atsakingą vicemerą P. Mačiulį atvykti ir atsakyti į klausimus dėl pabrangusios šilumos ir situacijos Kauno šilumos ūkyje. Deja, vicemeras tai priėmė asmeniškai ir nesiteikė nei pranešti apie atvykimą, nei rasti laiko atvykti, nors tuo pačiu laiku pastebėtas Savivaldybės kieme besišnekučiuojantis su kolegomis.
Akivaizdu, kad situacija dėl labiausiai pabrangusių šilumos kainų Miesto valdžiai nėra maloni, bet ji nutarė užimti stručio poziciją ir sulaukti pavasario, kai peripetijos dėl šilumos kainų aprims. Nors „Kauno energijos“ Stebėtojų tarybai vadovauja Meras, o iš 7 stebėtojų 5 priklauso „Vieningam Kaunui“, taip pat po vieną liberalą ir socialdemokratą prižiūri „Kauno energijos“ paskirtosios „profesionalų“ (nepainioti su nepriklausomais) valdybos ir vadovų veiklą, iš jų pusės reakcijos nebuvo. Todėl vienintelis klausimas, kiek efektyviai „Kauno energijos“ veiklą prižiūri Savininkas, t. y. Savivaldybė ir jos deleguota valdyba su stebėtojų taryba priešakyje. Panašu, kad Savininkas tiesiog klauso, ką pateikia bendrovės administracija, kuri visus šunis šiuo metu sukaria ant NŠG.
Teisybės dėlei, 100 procentu „Kauno energija“ nėra atsakinga už pabrangusį šildymą Kaune, tačiau jos įtakoje 2/3 veiksnių, lemiančių galutinę šilumos kainą vartotojams, nes ir pati nurodo, jog dabar gali pasigaminti iki 70 proc. šilumos šaltuoju metų periodu. Galima kaltinti nepriklausomus šilumos gamintojus (NŠG) dėl šaltuoju metu padidintos supirkimo kainos nuo 1,5 ct/kWh iki 3 ct/kWh (be PVM), bet ir pati „Kauno energija“ pakėlė šilumos kainą nuo 0,5 ct/kWh iki 1,5 ct/kWh (be PVM) palyginus su šiltojo sezono kaina. Tuo tarpu galutinė šilumos kaina gyventojų ir vartotojų radiatorius ir gyvatukus šiuo metu pasiekia išaugusi iki 6,18 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Aišku, šioje kainoje yra ir kitų dedamųjų, ne vien šilumos gamybos sąnaudos, bet ir šilumos tiekimas vamzdynais, jų aptarnavimas ir kitos tiekėjų paslaugos.
Tačiau neinant giliai į mišką dėl šiek tiek pabrangusio (6 proc.) biokuro, pažvelkime į praktiškai vienos Kauno miesto savivaldybės valdomos ir kontroliuojamos „Kauno energijos“ pastarųjų metų rezultatus. Pernai balandžio pabaigoje „Kauno energijos“ akcininkai (iš jų beveik 93 proc. valdo Kauno miesto savivaldybė ir 5,5 proc. Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybės, likusius – privatūs) paskirstė beveik 10 mln. eurų pelną. Dividentams, metinėms išmokoms (tantjemoms) stebėtojų tarybos ir valdybos nariams bei premijoms darbuotojams viso paskirstyta 5,5 mln. eurų. Iš jų dividentų pavidalu Kauno miesto savivaldybės biudžetą papildė 4,2 mln. eurų, o 1 mln. eurų teko darbuotojų premijoms ir stebėtojų bei valdybos narių išmokoms (tantjemoms). Šiemet, remiantis 2017 m. I pusmečio rezultatais, laukiama panašaus pelno.
Visa tai rodo, kad galutinį „Kauno energijos“ pelną užtikrina vartotojai, apmokantys padidėjusias sąskaitas. Bendrovės vadovai mėgsta pabrėžti, kad yra vos antra energetikos biržinė bendrovė Vertybinių popierių biržoje (dar Valstybės valdoma „Lietuvos energija“) ir jos veikla kontroliuojama VKEK komisijos, kuri dabar ėmėsi tyrimo dėl šilumos ūkio situacijos Kaune. Tikėkimės, nelaukiant tyrimo ir atsižvelgiant į užvirusį šurmulį, kitų likusių žiemos mėnesių kaina jau bus mažesnės.
Dar viena aišku, kad trintis tarp „Kauno energijos“ ir NŠG dar tvyros artimiausius porą metų, ypač šaltuoju metų periodu. Kaip teigiama, 2020 m. Kauno LEZ‘e atsiras „Lietuvos energijos“ ir kompanijos „Fortum“ valdoma bendra „Kauno kogeneracinė elektrinė“, nes statybų kapsulė jau įkasta. Neabejotinai naujas žaidėjas rinkoje iš esmės sujudins šilumos ūkį Kaune, kaip prekybininkų tarpe sujudino LIDL atėjimas. Todėl, tikėtina, dabartiniai šilumos rinkos žaidėjai su nerimu laukia to laikotarpio ir stengiasi pasinaudoti esama padėtimi, t. y. nepakankama konkurencija šilumos ūkyje Kaune žiemos laikotarpiu.
Tuo tarpu atsakingieji stebėtojai Mieste, įsijautę į savo užimamas pareigas ir sudėtingas šilumos reguliavimo metodikas bei artimiausias Kauno šilumos ūkio perspektyvas, pamiršta savo politinę priedermę. Miesto tarybos nariai, einantys „Kauno energijos“ stebėtojų narių pareigas, turėtų „susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus“. Tačiau, užuot aktyviai stebėję procesus ir ėmęsi veiksmų dėl nuo praėjusios vasaros kylančių kainų, stebėtojai linkę apskritai pabūti „susilaikymo“ būsenoje, kol socialiai orientuota ir lengvatiniu (9 proc. PVM) tarifu apmokestinta komunalinė paslauga nekontroliuojamai brangsta.
Ir pabaigai, apie medžius. Rugsėjo mėn. Miesto tarybos Kontrolės komitetas kreipėsi į „Kauno energiją“ klausdamas, kaip ir kiek šilumos kainą vasaros laikotarpiu įtakojo nukirstų Kauno miesto gatvių medžių 20 000 m3 medienos-biokuro, atvežtų į Petrašiūnų katilinę. Atsakymas – niekaip. Nukirstieji medžiai, pasirodo, neturėjo jokios energetinės vertės... Sunku tuo patikėti, bet medžiai nekalba.