aA
Kas iki šiol įvyko?
Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI / Domantas Pipas

A. Lukašenka pralaimėjo rinkimus. Toliau bando išsilaikyti valdžioje, išnaudodamas brutalią ir nežmonišką OMON bei kariuomenės jėgą, pogromus, kankinimus. Laikydamas kalėjime Sviatlanos Cichanouskajos vyrą įkaitu ir tuo šantažuodamas daugumą balsų laimėjusiąją savo konkurentę, privertė ją išvykti į Lietuvą pas savo vaikus.

Taikios baltarusių moterų su gėlėmis demonstracijos ir prasidėję visuotiniai streikai privertė A. Lukašenką pastarosiomis dienomis keisti plokštelę: paleidžiami sulaikytieji ir sumušti per taikias demonstracijas, neatmestina, kad A. Lukašenka net sutiks imituoti kokį nors „dialogą“ su opozicija.

Nepaisant to, kad protestai Baltarusijoje vyksta lyg ir be aiškios lyderystės, jie yra labai efektyvūs, pastoviai ir organizuotai keičiantys savo taktiką bei pasiekiantys labai svarbių rezultatų. Visų protestų reikalavimai yra tie patys: sustabdyti OMON pogromus gatvėse; paleisti politinius kalinius ir visus suimtuosius per taikias demonstracijas; sąžiningai suskaičiuoti visus balsus ir surengti naujus Prezidento rinkimus. Tokiu būdu jau buvo pasiekta istorinė pilietinė pergalė rinkimuose, o pastarosiomis dienomis pavyko sustabdyti (bent laikinai) ir OMON pogromus bei siautėjimą gatvėse.

Tikėtina, kad bus pasiekti ir kiti tikslai. Baltarusių naujoji pilietinė nacija labai sunkiomis Lukašenkos diktatūros sąlygomis iki šiol veikia praktiškai be klaidų. Nepaisant lietuviškų „sofos ekspertų“ niurzgėjimo, kad viskas vyksta ne taip ar kad demokratija Baltarusijoje yra naudinga tik Putinui, tikėtina, kad baltarusiška „gėlių revoliucija“ ne tik sugrąžins Baltarusijai tikrą demokratiją ir tikrą suverenitetą, bet ir turės žymiai platesnį geopolitinį poveikį visoje plačioje postsovietinėje autoritarinėje erdvėje, įskaitant Rusiją.

Stebint ir stebintis baltarusių pilietinio sąjūdžio išmintimi, energija ir jėga, akivaizdu, kad ir be mūsų patarimų jie patys labai efektyviai siekia galutinės pergalės. Tačiau mums yra ypač svarbu suvokti, kokiais savo tiek lietuviškais, tiek ir europietiškais ar visų Vakarų veiksmais, mes galime padėti jiems tos pergalės siekti. Ir tie veiksmai turi apimti ne tik mūsų solidarumo akcijas (kurios yra labai svarbios) ar Lukašenkos brutalumo pasmerkimo pareiškimus bei raginimus „išeiti“, bet ir konkrečias mūsų pačių politines ar teisines iniciatyvas, kurias turime realizuoti visose tarptautinėse institucijose, kuriose tik esame ir kurios padėtų baltarusiams greičiau pasiekti tikrų permainų.

Yra dalykų, kuriuos jau darome (tiek Prezidentas G. Nausėda, tiek ministras L. Linkevičius ar Seimo komitetai), tačiau yra dalykų, kuriuos dar reikia neatidėliojant inicijuoti. Keletą iš jų pabandysiu čia išvardinti:

1. Nelegitimus Lukašenka. Tai pripažįsta jau daugelis Vakarų lyderių ir ES vadovybė. Bet reikia daryti ir kitus žingsnius – rugsėjo 10 d. baigsis jo dabartiniai įgaliojimai. Po to jis bus tik „pilietis Lukašenka“, o tai reiškia, kad su juo nebegalės būti jokių diskusijų ar dialogų apie kokius nors „pereinamuosius laikotarpius“. Jeigu ir po to laiko jis toliau laikysis posto su OMON ir kariuomenės pagalba, tarptautinė bendruomenė turės jį traktuoti kaip asmenį, karine jėga užgrobusį valdžią. Net pagal dabartinę Baltarusijos Konstituciją – tai yra sunkus nusikaltimas. Lietuva šią poziciją jau dabar turi pradėti formuluoti tarptautinėse institucijose. Iki rugsėjo 10 d. su A. Lukašenka galima „tartis“ tik dėl to, kaip jis po rugsėjo 10 d. apleis pareigas ir kaip pereinamuoju laikotarpiu bus administruojama Baltarusija.

2. Nauji rinkimai be Jermošinos ir susikompromitavusių komisijų. Nauji ir neatidėliotini Prezidento rinkimai yra neišvengiami ir tai yra vienintelė išeitis iš dabartinės politinės ir konstitucinės krizės Baltarusijoje. Naujus ir laisvus rinkimus žadėjo ir Sviatlana Cichanouskaja. Nors akivaizdu, kad Sviatlana Cichanouskaja laimėjo rugpjūčio 9 d. rinkimus, tačiau juridiškai tiksliai suskaičiuoti rinkėjų valios gali nepavykti dėl Lukašenkos administracijos masiškų manipuliacijų tiek prieš rinkimus, tiek per rinkimus. Nauji rinkimai turi būti skaidrūs, atitikti visus tarptautinius standartus ir negali būti įtakojami tų pačių A. Lukašenkos ir Jermošinos komisijų.

Sąžiningiems rinkimams užtikrinti gali neužtekti ir gausių tarptautinių stebėtojų, jeigu veiks tos pačios rinkimų komisijos. Todėl labai svarbu yra neatidėliotinai inicijuoti tarptautinį dabartinių rinkimų komisijų neteisėtų veiksmų tyrimą, pakeliui, kur galima, sąžiningai suskaičiuojant ir tikrus balsus (ko teisingai reikalauja ir S. Cichanouskaja), bet toks tyrimas pirmiausia turėtų padėti išsiaiškinti visą machinacijų mastą bei nustatant atsakingus už „rinkimų vagystę“ (iki eilinės falsifikavusios komisijos pirmininkų ir sekretorių). Šie asmenys turi būti traukiami į potencialiai sankcionuojamų asmenų sąrašą (bent jau atimant teisę gauti ES vizą), o komisijos turi būti totaliai performuojamos, į jas įtraukiant politinių partijų ir kandidatų atstovus bei leidžiant laisvai veikti stebėtojams. Šie veiksmai turi būti inicijuoti nedelsiant tam, kad preventyviai padėtų apsaugoti būsimų rinkimų sąžiningumą.

3. Politinis kalinys Sergej Cichanouskij privalo būti nedelsiant paleistas. Jokių „apskritų stalų“ ar „dialogų“ dėl išeities iš krizės negali vykti tol, kol rinkimus laimėjusios Sviatlanos Cichanouskajos vyras yra laikomas įkaitu kalėjime. Teroristai ima įkaitus tam, kad pasiektų savo tikslų. A. Lukašenka elgiasi taip pat. Su teroristais dėl įkaitų paleidimo niekas nesidera. Lygiai taip pat turi būti elgiamasi ir su A. Lukašenka. Kitų politinių kalinių paleidimas taip pat yra būtina sąlyga, tačiau S. Cichanouskij atvejis yra ypatingas.

4. OMON pogromų ir kankinimų tarptautinis tyrimas. Net ir po to, kai Baltarusijos piliečiai pasiekė pergalę prieš smurtą gatvėse, kuris pagaliau buvo sustabdytas, labai svarbu yra atlikti išsamų tarptautinį šių nusikaltimų tyrimą, kuris gal atves ir iki Hagos tribunolo. Tai gali apimti ir platesnį A. Lukašenkos nusikaltimų tyrimą. Mūsų pasiūlytą iniciatyvą Europos Parlamente įsteigti specialų tyrimų komitetą, kuris rinktų tokių nusikaltimų įrodymus ir liudijimus bei inicijuotų tarptautinius teisinius procesus, per dvi dienas be didelių raginimų jau parėmė beveik 100 Europos Parlamento narių. Tokia iniciatyva yra svarbi ne tik todėl, kad kaltieji būtų nubausti ar sankcionuoti tiek pagal demokratinės Baltarusijos, tiek ir pagal tarptautinius teisės aktus, bet ir tam, kad tai būtų preventyvi pamoka ir kitiems postsovietinės erdvės autoritarams, kurių „galiojimo laikas“ artėja į pabaigą, taip pat ir Rusijoje.

5. ES Sankcijos. Apie sankcijas pareiškė jau ir Ursula von der Layen. Taigi, jos bus. Dėl to nebeverta ginčytis. Esminis klausimas – kiek plačiai ir giliai tokios sankcijos turi apimti. Šiuo metu būtų svarbu pasiekti, kad atitinkamos ES tarnybos pradėtų ruošti asmenų, kuriems tokios sankcijos galėtų būti pritaikytos, sąrašus. Tai turi būti bent du sąrašai: vienas turi apimti asmenis, kurie dalyvavo „pavagiant“ rinkimų rezultatus, kitas – asmenis, kurie yra atsakingi ir dalyvavo pogromuose bei kankinimuose. Sąrašai turi apimti ne tik vadovus, bet ir eilinius šių nusikaltimų vykdytojus. Jungtinėse Valstijose yra susiklosčiusi praktika, kad JAV Kongresas tokius sankcionuojamųjų sąrašus paveda sudaryti atitinkamiems departamentams. Europos Parlamentas turėtų imtis iniciatyvos, kad panaši praktika nedelsiant susiformuotų ir Europos Sąjungoje.

6. ES parama Baltarusijai. Kai kalbame apie personalines ar sektorines sankcijas, pasigirsta nuogąstavimų, kad tai pastūmės dabartinę A. Lukašenkos administraciją į Kremliaus glėbį. Atsakant į tokius nuogąstavimus, tenka pabrėžti, kad bet kokie nelegitimaus Lukašenkos veiksmai taip pat bus nelegitimūs. Antra, Kremliui „draugystė“ su „toksiniu“ A. Lukašenka ilgalaike prasme yra pavojinga (apie tai neseniai rašiau: https://martenscentre.eu/blog/belarus-trap-kremlin ). Tačiau Europos Sąjunga jau šiandien turi kalbėti ne tik apie sankcijas Baltarusijos režimui, bet ir apie tai, kokios paramos susilauktų demokratinė Baltarusija. Visų pirma turi būti visiškai aišku, kad net ir ta nedidelė ES parama (apie 100 mln. eurų), kokią iki šiol ES skirdavo A. Lukašenkos Baltarusijai, toliau bus skiriama Baltarusijos pilietinėms organizacijoms, bendruomenėms ar verslui, apeinant A. Lukašenkos režimą.

Tačiau jau dabar ES turi aiškiai skelbti nuostatas, kaip atrodys ES parama, kai Baltarusija galutinai atsisveikins su A. Lukašenkos režimu. Naujoji pilietinė Baltarusijos nacija turi žinoti, kad ES jiems pasiūlys tokias pat galimybes, kokiomis po demokratinių permainų pasinaudojo ir kitos Rytų Partnerystės šalys. O tai yra ir bevizio režimo sutartis, ir laisvos prekybos sutartis, ir, galų gale, Asociacijos sutartis bei žymiai didesnė ir apčiuopiama finansinė parama. Verta prisiminti, kad po 2014 metų Maidano revoliucijos, ES suteikė Ukrainai 14 mlrd. eurų finansinę paramą, kurią lydėjo ir kitų finansinių Vakarų institucijų parama. Įvertinant Baltarusijos skirtingą dydį, galima konstatuoti, kad pagal Ukrainos analogiją, demokratinė Baltarusija galėtų tikėtis iki 4 mlrd. eurų ES finansinės paramos paketo. ES jau dabar turėtų pradėti rengti tokius konkrečius paramos planus.

7. Sviatlanai Cichanouskajai – Andrej Sacharov prizas už herojišką kovą vardan demokratijos ir žmogaus teisių. Tarptautinė demokratinė bendruomenė turi tinkamai įvertinti tai, ką naujoji pilietinė Baltarusijos nacija pasiekė kovoje už demokratines permainas. Kaip ši kova toliau besiklostytų, šis visos pilietinės visuomenės žygdarbis yra vertas didžiausios pagarbos. Šio žygdarbio simbolis – Sviatlana Cichanouskaja, galbūt ir jos bendražygės – Marija Kalesnikava bei Veronika Cepkalo turi būti apdovanotos kasmetiniu garbingu Andrejus Sacharovo prizu, kurį kiekvienais metais Europos Parlamentas suteikia labiausiai nusipelniusiems kovoje už demokratines ir žmogaus teisių vertybes. Nominacijos priimamos iki š.m. rugsėjo 20 dienos.

Esame istorinių įvykių liudytojai. Ir net šiokie tokie dalyviai. „Už jūsų ir mūsų laisvę“ – reiškia, kad Baltarusijos laisvė yra ir mūsų laisvė. Tikiuosi, kad netrukus tai bus ir Rusijos laisvė. Vardan to verta kovoti. Ne tik Baltarusijos gatvėse, bet ir Vakarų koridoriuose. Tam reikia aiškaus veiksmų plano. Keletą pradinių štrichų ir pabandžiau sudėlioti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
4.3182

Top naujienos

Kaip galėtume išvengti karantino Lietuvoje: iš visų taikytų priemonių ši būtų pati švelniausia (9)

Seimo narė Jurgita Sejonienė sako tikinti, kad pandemijos plitimo šalyje suvaldymui neteks...

Kubilius: dvi šios Vyriausybės kadencijos būtų didelė sėkmė Lietuvai (137)

Europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius teigia, kad premjerė Ingrida Šimonytė ir jos...

Kada sulauksime vaistų nuo COVID-19: prabilo apie sunkiai suvokiamą paradoksą dėl šalutinio poveikio (103)

Kone kasdien Lietuvoje nustatoma vis daugiau naujų koronaviruso atvejų, neguodžia ir tai, kad dar...

Šimonytė – apie partnerystę: rėmiau, remiu ir remsiu (426)

Pagrindo kol kas stoti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) narių...

Navickienė: neramumai Rukloje su vaiko mirtimi nesusiję, jis labai sunkiai sirgo situaciją pakomentavo ir Bilotaitė (229)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika...

Užkalnis rodė mamai, kaip restoranus kritikuoja. Mamai patiko (1)

Metas grįžti iš saulėtosios Italijos pietų mintimis į Dievo pamirštą ir antivakseriais bei...

Modesta Meškė | D+

45-erių Sandrija Čapkauskienė išdavė, kaip išsaugojo savo jaunatvišką grožį: pinigų nešvaisto, bet yra priemonių, be kurių ji neapsieina

Kiekviena moteris savo kasdienybėje turi grožio rutiną ir tam tikrus ritualus, be kurių ji...

Landsbergis atkirto apie Vyriausybės perkrovimą kalbančiam Skverneliui: iš jo patarimų dabar nelaukiu (134)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia,...

Naujausia informacija apie migrantų centre įkurdinto vaiko mirtį: paryčiais pablogėjo sveikata, nuvežus į ligoninę mirė (113)

Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė spaudos konferencijos metu...

Armonaitė: Partnerystės įstatymas Lietuvoje bus (896)

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sekmadienį kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos...