aA
Lietuvos ekonomika vis dar orientuota į žemos pridėtinės vertės pramonės sektorius. Neturėdami gamtinių išteklių, turime ne tik suprasti, bet ir veiksmais patvirtinti, jog didžiausias mūsų ekonominis potencialas – darbštūs ir kūrybingi žmonės.
Andrius Bagdonas
Andrius Bagdonas
© Organizatorių nuotr.

Viena didžiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai – vidutinių pajamų spąstai. Taip ekonomistai apibūdina reiškinį, kai dėl augančių darbo jėgos kaštų valstybė praranda konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Darbo jėga Lietuvoje jau nebėra pigi, tą supranta ir Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo verslai, vienas pirmųjų apmaudžių pavyzdžių – 2018 metų pabaigoje Lietuvą palikęs Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“. Panašiu keliu gali pasukti ir kitos paslaugų įmonės, kurioms pasitraukimas iš Lietuvos – bene pigiausias.

Galime rinktis iš dviejų variantų – prasmegti vidutinių pajamų spąstuose arba investuoti į aukštos pridėtinės vertės ūkio sektorius. Kol kas, deja, linkstama prie pirmojo, kadangi neturime nei aiškios ekonominės krypties, nei prioritetų, nei valstybės investicijų.

Turime istorinę galimybę – COVID-19 bei ES žaliasis kursas gali padėti mums transformuoti valstybės ekonomiką ir paruošti ją kokybiškai naujam etapui: kai mažės ES investicijos ir turėsime patys kurti pridėtinę vertę, o galbūt ir patys remti besivystančias valstybes.

Proveržio lengviausia ir geriausia siekti ne visiškai naujose ūkio srityse, o ten, kur jau turime įdirbį. Biotechnologijos – senas tradicijas Lietuvoje turintis aukštos pridėtinės vertės sektorius, todėl net ir nedidelės investicijos galėtų padėti Lietuvą paversti vienu sektoriaus centrų Europoje ir pasaulyje. Agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, dar 2016-aisiais biotechnologijų įmonės Lietuvoje sukūrė 104 mln. EUR pridėtinės vertės ir sudarė 0,6 proc. Lietuvos verslo ekonomikos. Kasmet sektoriaus įmonių pajamos stabiliai auga.

Todėl turime užtikrinti, kad investicijos augtų kartu. Šiuo metu valstybė finansuoja tik dalį inovacijų proceso, padeda įmonėms sukurti produktus, tačiau sėkmingas jų paleidimas į rinką dažnai lieka nuošalyje. Kasmet į sektorių ateina vis daugiau startuolių, tačiau nepaisant jų mokslinio potencialo, dauguma nėra pajėgūs komercializuoti savo produktus. Todėl naujoms įmonėms būtina akceleracijos programa, užtikrinanti startuoliams reikalingas komercines žinias bei tinkamą įrangą.

Šiuo metu Vilniuje jau veikia biotechnologijų verslo inkubatorius smulkioms ir vidutinėms įmonėms – turime jį plėsti. Kita neišnaudota galimybė – Kauno laisvoji ekonominė zona, kurios pagrindiniai investuotojai – tradicinės gamybos bei logistikos įmonės. Ženkime žingsnį į priekį ir įkurkime čia biotechnologijų slėnį ir pasiūlykime pačias geriausias sąlygas sektoriaus įmonėms visoje Europoje.

Puikiu pavyzdžiu mums galėtų tapti San Diegas – vienas didžiausių Kalifornijos miestų, garsėjantis kaip svarbiausias biotechnologijų centras JAV. San Diego biotechnologijų klasteryje kasmet sukuriama beveik 6 mlrd. dolerių pajamų, sektoriuje yra daugiau nei 55 tūkst. darbo vietų. Klasterio veikla iš viso sudaro net 5,3% San Diego ekonomikos. Visa tai dėl gebėjimo sutelkti reikalingą infrastruktūrą, investicijas, mokslinį potencialą bei darbo jėgą į vieną vietą.

Mes jau turime gerą investicinį klimatą, daug išsilavinusių specialistų, belieka veikti ir užsienio investuotojai patys atras kelią į Lietuvą. O tai – ne tik didelės pridėtinės vertės projektai, bet ir gerai apmokamos darbo vietos mūsų žmonėms. Todėl viešai kviečiu Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę parengti bei vykdyti biotechnologijų sektoriaus plėtros strategiją ir užtikrinti nuoseklų jos įgyvendinimą.

Sėkmingai Lietuvos ekonomikos raidai ir visuomenės klestėjimui svarbu analogišku principu pažiūrėti ir į kitus sektorius šalyje bei prisidėti prie jų plėtojimo.

Neabejoju, jog suvienijus mokslo, verslo ir politikos atstovus galime pasiekti Lietuvai taip reikalingą proveržį.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Vilnietei sukėlė šoką užrašai požeminėje perėjoje: ar tai įmanoma vienoje iš ES sostinių? (459)

Dar vienoje Vilniaus požeminėje perėjoje nemalonūs praeiviams užrašai ir piešiniai. Į...

Į tragišką COVID-19 statistikos viršūnę išsiveržė nauja šalis: besilydantys krematoriumai – tik ledkalnio viršūnė (10)

Dauguma ligoninių jau perpildytos. Kartais dviem pacientams tenka dalintis viena lova. Senka...

Ekspertas kritikuoja valdžios planą: tas yra tiek pat saugu, kiek leisti pabučiuoti kryželį prie įėjimo (185)

Buvęs Ekspertų tarybos narys, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius sukritikavo...

Patvino sostinės Upės gatvė: ragina rinktis kitą maršrutą (21)

Penktadienį „Grinda“ socialiniame tinkle pranešė, kad Vilniuje, Upės gatvėje, įvyko...

Koronaviruso duomenys Lietuvoje: užfiksuoti 1278 nauji atvejai, mirė 14 žmonių paskiepyta beveik 25 tūkst. žmonių (256)

Ketvirtadienį Lietuvoje buvo nustatyti 1278 nauji koronaviruso atvejai, dar 14 žmonių mirė,...

Tiesioginė transliacija / Jūs rimtai? Larisa Kalpokaitė – apie darbingą amžių iki 72-ejų ir kitas savaitės naujienas (4)

Nors šią savaitę gyvenimą drebino ne viena svarbi naujiena, vis dėlto, pavasaris jau gerokai...

Prostatos ligos: gydytojas atkreipė dėmesį į vieną rimčiausių požymių, kada būtina išsitirti (2)

Kasmet diagnozuojama virš 2000 naujų prostatos vėž io atvejų, tai dažniausia vyrų onkologinė...

The Economist | D+

Siekdami nugalėti vėžį, mokslininkai pasitelkė galingą ginklą: dabar navikus tiria net astronomai

Pastaruosius du dešimtmečius Johnso Hopkinso universitete Baltimorėje dirbantis astronomas...

„Popierinis“ kelias ir tiltas grasina namų griovimais Balsiuose: gyventojai nė nebegali užsiimti remontu (347)

Balsių bendruomenės sukilusios dėl planuojamo naujo kelio ir tilto, kuris turėtų sujungti...

Medikus šiurpina paspirtukų ir dviračių vairuotojai: užplūdo ligonines, o apsaugų dėvėti nenori (27)

Šylantys orai į lauką išvilioja aktyvios veiklos mėgėjus – gatvėse ir kiemuose daugėjant...