Siūlau nustatyti, kad Seimo kanclerį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu 5 metams priima ir atleidžia Seimo valdyba. Šia nuostata kartu yra tikslinamas Seimo Statuto 32 straipsnis, praplečiant Seimo valdybos įgaliojimus. Šiuo projektu siekiama įnešti daugiau skaidrumo ir nešališkumo į kanceliarijos veiklos efektyvumą.
Siūloma remtis gerąja ES praktika
Seimo kanceliarijos Informacijos ir Komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atliko Generalinių sekretorių skyrimo tvarkos Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose apžvalgą. Iš jos matyti, kad didžiojoje dalyje ES valstybių parlamentų, o taip pat ir Europos Parlamente, generalinį kanclerį į pareigas skiria parlamento pirmininkas, o skyrimo procedūroje dažniausiai dalyvauja parlamento valdyba arba kitas parlamento valdymo organas.
Šešių ES valstybių parlamentų kandidatų į generalinius sekretorius atranka yra vykdoma viešo konkurso arba atrankos būdu, taikomu ir kitiems valstybės tarnautojams, nors į pareigas juos formaliai skiria parlamento pirmininkas ar parlamento valdyba arba kitas parlamento valdymo organas (specializuotas komitetas). Tokia skyrimo tvarka egzistuoja Airijoje, Austrijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje Bendruomenių Rūmuose, Kipre (paskyrimo procedūrose nedalyvauja parlamento pareigūnai), o Suomijoje, nors pirminė kandidatų į generalinio sekretoriaus pareigas atranka vykdoma konkurso būdu, tačiau iš atrinktų kandidatų generalinis sekretorius skiriamas tik išrinkus jį slaptu balsavimu parlamente. Generalinis sekretorius renkamas balsuojant už pateiktas kandidatūras plenariniame posėdyje Belgijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose Rumunijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Švedijoje.
Didžiojoje dalyje valstybių generaliniai sekretoriai skiriami neterminuotam laikotarpiui. Tačiau kai kuriose valstybėse skiriami konkrečiam laikotarpiui, pavyzdžiui, Kroatijoje – 4 metams, Austrijoje ir Estijoje – 5 metams arba iki generalinį sekretorių paskyrusio parlamento kadencijos pabaigos (Liuksemburge, Portugalijoje, Slovėnijoje, Švedijoje), o Latvijoje – generalinį sekretorių paskyrusio parlamento kadencijos laikotarpiui, prie kurio yra pridedami papildomi 12 mėnesių. Graikijoje, kur generalinį sekretorių skiria parlamento pirmininkas, šio pareigūno kadencija tęsiasi tiek, kiek savo postą užima parlamento vadovas, kitaip tariant, šis pareigūnas yra skiriamas politinio pasitikėjimo pagrindu.
Kai kuriose valstybėse į generalinio sekretoriaus pareigas paprastai yra skiriami (renkami) parlamento administracijos tarnautojai, atitinkantys tam tikrus reikalavimus. Tokia praktika yra taikoma Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.
Siekiama daugiau skaidrumo
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančio Seimo statuto 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Seimo kanclerio pareigos nesuderinamos su dalyvavimu politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje. Todėl manytina, kad Seimo kanceliarijos vadovas turi būti ne politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurio kandidatūrą parenka ir siūlo vienos politinės partijos atstovas, o karjeros tarnautojas, praėjęs centralizuotą valstybės tarnautojų atranką, kuri leistų užtikrinti maksimalų proceso skaidrumą ir nešališkumą.