Visų pirma, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos reformą būtina pradėti nuo greitosios medicinos pagalbos (GMP) centralizavimo perskirstant aptarnaujamas teritorijas, atnaujinant GMP įrangą ir investuojant į GMP brigadų paruošimą. Tik užtikrinus operatyvaus nuvykimo į reikiamą sveikatos priežiūros įstaigą laiką ir sumažinus vėlavimo atvejų skaičių iki minimalaus, būtų galima įgyvendinti stacionarinių aktyvaus gydymo paslaugų optimizavimą. GMP centralizavimas padėtų užtikrinti visos Lietuvos teritorijos padengimą budinčiomis GMP brigadomis, tai užtikrintų tolygų šių brigadų užimtumą ir paslaugų prieinamumą gyventojams.
Antra, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos reforma, t. y. sveikatos paslaugų kokybė ir prieinamumas, negali būti vykdoma be valstybės ir savivaldybių aktyvaus dalyvavimo ir susitarimo skirti finansavimą bei plėsti socialines paslaugas, pvz., socialinio taksi paslaugą, kaip galimybę kiekvienam gyventojui saugiai grįžti namo iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi, siekiant sukurti tinkamai veikiantį ilgalaikės sveikatos priežiūros modelį, būtina sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugas vertinti integraliai bei užtikrinti tokių paslaugų ilgalaikio finansavimo mechanizmą. O Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos reformas pradėti nuo pilotų įgyvendinimo.
Trečia, vykdant Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos reformą būtina į šias reformas įtrauki visas privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ), nes Lietuvoje yra dalis miestų ir miestelių, kur nesant kitos alternatyvos būtent privačios ASPĮ suteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl būtina užtikrinti privačių ASPĮ įsitraukimą į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos reformą.
Taip pat svarbu iš esmės peržiūrėti ir nustatyti naujus įkainius už tam tikras sveikatos paslaugas (pvz. lėtinės, sunkios ligos), nes šiandien už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo patvirtinta bazinė kaina dažnai nepadengia, net ASPĮ veiklos išlaidų, susijusių su ASPĮ tiesiogine veikla, t. y. jų sąnaudų. Galimai dėl šios priežasties sunkiai sergančių ligonių dažnai nenori priimti privačios ASPĮ.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai šią savaitę Seime surengė posėdį, kuriame aptarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, keliančią daug abejonių šalies medikams, savivaldybių vadovams bei gyventojams.
Manome, kad ministerijos siūlomi pokyčiai nesuderinami su mūsų šalies regionų politika, t. y. situacija kaimuose ir miesteliuose bei susisiekimo infrastruktūra.
Pertvarka planuojama remiantis 5+5 principu, t. y. 5 regionuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) būtų organizuojamos antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, veiktų 3 kompetencijų centrai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) dėl tretinio lygio paslaugų užtikrinimo ir liktų administraciniai regionai – Telšiai, Tauragė, Marijampolė, Alytus, Utena.
Lieka atviras klausimas, ar planuojama Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos reforma 5+5 principu tikrai užtikrins sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams?